Peregrine tyriklis sėkmingai kilo su nauju Vulcan startūnu ir… vėliau prasidėjo nesėkmės
Astrobotic ryžtas
Astrobotic sukurtas Mėnulio tyriklis Peregrine (lietuviškai – sakalas keleivis – 1,28 t 2,5×2,5×1,9 m 480 W $79 mln) sausio 8 d kilo iš Canaveral kosmodromo link Mėnulio startūnu Vulcan Centaur (546 t o5,4×61,6 m; I pakopa 2×2,4 MN metano BE-4 varytuvai su 2 greitintuvais; II pakopa Centaur 2 varyt RL10). 50-ją lėkio minutę Peregrine atsiskyrė nuo Centaur 500 km aukštyje ir pradėjo mėnulinę trajektoriją, tačiau neorientavo Saulės skydų (pristigo elektros energijos).
Paaiškėjo ir kuro nuotėkis iš varytuviukų aparatūros (lyg sprogo deguonies bakas?), tad suabejota galimybe pasiekti Mėnulį ir sėkmingai nutūpti. Po 10 valandų pavyko koreguoti Saulės skydus, tad tikimasi nors dalį tyrimų (spektrometrinių, lazerinio ryšio ir kitų) įvykdyt.
Be mokslinių prietaisų Peregrine gabena daug kitokių krovinių (net Celestis ir Elysium Space laidotuvinių objektų). Ypač įdomūs 5 Meksikos mikro-važiuokliai (o12 cm disko pavidalu su 2 ratukais) ir JAV studentų 4-ratis Iris mėnuleigis, vokiškas radiacijos matuoklis DLR bei Astrobotic tupdymo jutiklis TRN (Terrain Relative Navigation).
Dar yra skaitmeninė biblioteka Arch Libraries, Memory of Mankind įrašai keramikoje, DHL Moonbox su Everesto kalno gabalėliu, Lunar Dream Capsule su mineraliniu vandeniu, Dogecoin su bitkoinu, trikampė plokštelė su Ukrainos simboliais. Laidotuvinis krovinys – kai kurių filmo „Star Trek“ kūrėjų ir dalyvių DNR bei palaikų fragmentai ir 3 JAV prezidentų plaukai.
Peregrine misijos nuotraukoje – daugiasluoksnės izoliacijos (MLI) pažeidimas. Astrobotic nuotrauka
Nesklandumai
Dėl neužsandarinto vožtuvo galėjo kilti didelio helio slėgio antplūdis, dėl kurio slėgis oksidatoriaus bake viršijo darbinę ribą ir vėliau bakas sprogo. Astrobotic taip pat patvirtina, kad pasibaigus misijai oficiali peržiūros komisija pateiks išsamią analizės ataskaitą. Sausio 9 d. Astrobotic patvirtino, kad erdvėlaivis veiks daugiau ar mažiau nei 32 valandas, kol baigsis degalai. To bus mažoka minkštai nusileisti Mėnulyje. Vistik tikimąsi, to pakaks surinkti svarbius duomenis komponentams ir programinei įrangai, kurie gali būti panaudoti kitai Mėnulio tyriklio „Griffin” misijai.
Apie daugiasluoksnės izoliacijos pažeidimą, varomosios sistemos anomalijos požymį, pranešta praėjus kelioms valandoms po sėkmingo starto. Dabar Peregrine lekia (bent 15-20 km/s greičiu) elipsine orbita. Gal priartės prie Mėnulio ir grįš link Žemės, o gal pataikys ir smogs jo paviršiun.
Kiek kitokia trajektorija Mėnulin lekia japonų tyriklis SLIM (2,7 m ilgio Smart Lander for Investigation Moon). Startavęs 2023 09 07 jis jau pasiekė Mėnulio orbitą ir sausio 19 d tūps Shioli Crater vietovėn.