Saulės burės ACS3, iškeltos dar 2024 balandžio 23, bandymas rugpjūčio 29 dieną pavyko ir per 24 minutes buvo išskleistos 80 m² burės. Tai yra apie pusę teniso aikštelės ploto.
Saulės burės išskleidimo vizualizacija. NASA informacija
NASA Ames centras vadovauja pažangiosios kompozitinės saulės burių sistemos (Advanced Composite Solar Sail System – ACS3) projektui , o NASA Langley centras suprojektavo ir pagamino išskleidžiamus anglies pluošto bei polimerų laikiklius ir saulės burių sistemą. 12U, mikrobangų krosnelės dydžio, kubsatą, suprojektuotą ir pagamintą Kongsberg NanoAvionics, į 1000 km orbitą apie Žemę iškėlė bendrovė Rocket Lab startūnu Electron iš Māhia paleidimo komplekso Naujojoje Zelandijoje. Anglies pluošto bei polimerų laikikliai dar įvardijami kompozitinėmis strelėmis.
Surenkamas ir bandomas ACS3 23 x 23 x 34 cm dydžio kubsatas. NASA nuotrauka
2024 rugpjūčio 29 d., NASA inžinieriai patvirtino, kad saulės burių išskleidimo sistemos bandymas buvo sėkmingas. Ji veikia panašiai kaip Žemėje esančių vandens laivų burės. Saulės burei veikti reikia šviesos, nes fotonai yra masės neturinčios dalelės, kurios, susidūrę su objektu, perduoda jam judesio momentą. Erdvėlaivyje įrengtos keturios kameros, fiksuojančios panoraminius burės ir kompozitinių laikiklių, ant kurių ji sumontuota, vaizdus.
Saulės burės ACS3 bandymas Žemėje. NASA nuotrauka
Artimiausiomis savaitėmis bus atliekami ACS3 bandymai – inžinieriai stebės burės manevringumą kosmose. Koreguodami orbitą, jie gaus duomenų, kuriuos bus galima panaudoti projektuojant ir eksploatuojant būsimas Saulės burių erdvėlaivių misijas. Rugsėjo pradžioje ACS3 orbituoja maždaug dvigubai aukštesnėje orbitoje nei TKS.
ACS tikslai: pademonstruoti sėkmingą kompozitinio laikiklio, taip pat burių pakavimo ir išskleidimo sistemų paleidimą LEO; įvertinti saulės burės formos ir konstrukcijos veiksmingumą; apibūdinti burės traukos funkciją, kai erdvėlaivis palaipsniui keičia orbitą; surinkti duomenis apie burės veikimą, kad būtų galima projektuoti didesnes ir sudėtingesnes sistemas.
Faktai
Tai pirmas atvejis, kai saulės burių kūrimui kosmose naudojamos kompozicinės strėlės, taip pat burių pakavimo ir išskleidimo sistemos.
ACS3 kompozitinės strėlės yra 75 % lengvesnės ir suprojektuotos taip, kad kosmose patirtų 100 kartų mažesnius terminius iškraipymus, nei anksčiau išbandytos metalinės išskleidžiamos strėlės.
Saulės burė suprojektuota ir telpa 12U kubsatą, o tai yra 23 x 23 x 34 cm dydžio mikrobangų krosnelė.
Šioje ACS3 technologijos demonstracijoje naudota kompozitinių strėlių technologija galėtų būti naudojama būsimose misijose, kuomet saulės burių plotas siektų iki 500 m2, t. y. maždaug krepšinio aikštelės dydžio.
Dabar kuriamos kompozitinių strėlių technologijos leis sukurti iki 2 000 m2 dydžio saulės bures.
ACS3 misija buvo paleista 2024 m. balandžio 23 d. bendrovės Rocket Lab startūnu Electron iš paleidimo komplekso Mahijoje.
Pirmasis saulės burių satas
Priminsime, jog ACS3 yra antrasis Kongsberg NanoAvionics sukurtas saulės burių bandymų kubsatas. Pirmasis buvo 6U dydžio saulės burių kubsatas, pramintas „Alfa”. Jį į kosmosą iškėlė „SpaceX Transporter-6“ misija. Kubsatas buvo pagamintas Prancūzijos bendrovei „Gama“ ir yra vienas iš keturių palydovų, kuriuos Lietuvos mažųjų palydovų misijų integratorius sukūrė keliems užsakovams ir kurie buvo iškelti į žemą Žemės orbitą (LEO).