Lietuvos kosmoso startuolis „Sensmetry“ sulaukė pripažinimo Japonijoje – plečiasi į Aziją. Apie šį 2019 metais įkūrtą startuolį rašemė tekste „Sensmetry sprendimai satų spiečiams„.
Unikalius sprendimus kurianti Lietuvos technologijų įmonė „Sensmetry“ skinasi kelią į Azijos šalių kosmoso rinkas. 2024 metų lapkritį bendrovė buvo pripažinta viena iš 4 laimėtojų Europos Sąjungos ir Japonijos kosmoso startuolių konkurse. Inovacijų agentūros „Space Hub“ grupės vadovė Eglė Elena Šataitė teigia, kad Lietuvos kosmoso pramonė sparčiai augina raumenis pasauliniu mastu ir ragina naujausius startuolius aktyviai dalyvauti Europos kosmoso agentūros (EKA) programose.
Sensmetry vadovas Juozas Vaicenavičius pristato bendrovės kuriamus įrankius satų spiečių valdymui
„Pergalė Japonijoje suteikė didesnį pripažinimą ir patvirtino, kad Lietuvoje gimstančios kosmoso technologijos yra brandžios ir aktualios, o jas galima taikyti rimtuose komerciniuose projektuose“, – teigia dr. Juozas Vaicenavičius, įmonės „Sensmetry“ įkūrėjas ir vadovas. Pasak jo, po pripažinimo prestižiniame Azijos verslo renginyje įmonei atsivėrė visos durys. Kontaktai užmegzti su Japonijos kosmoso agentūra JAXA, plėtojamos dešimtys bendradarbiavimo gijų su įmonėmis, dirbančiomis ne tik kosmoso, bet ir kitose Japonijos pramonės srityse.
Tai jau nėra pirmas „Sensmetry“ laimėjimas – įmonės sukurtas sprendimas satų spiečių valdymui pavasarį buvo įvertintas kaip geriausias EKA konkurse Vokietijoje. Sprendimas sulaukė didelio susidomėjimo svarbiausiame pasauliniame sistemų inžinerijos renginyje Airijoje. Šiuo metu Lietuvoje sukurtą nemokamą Sensmetry IT programos versiją jau naudoja daugiau kaip 3000 kosminių technologijų vartotojų technologiškai pirmaujančiose šalyse, visų pirma JAV. Komercinis produktas įdiegtas jau virš 100 pasaulio įmonių. Tarp įmonių ir žinomi vardai. J. Vaicenavičius teigia: „Jų viešinti neleidžia konfidencialumo reikalavimai”.
Veikia kaip robotizacijos „Waze“
Japonus sužavėjusi lietuviška technologija yra sisteminio modeliavimo IT įrankis „SysIDE“. Jis sukurtas naujausios SysML programavimo kalbos pagrindu. Ši kalba leidžia bet kurią inžinierinę automatizavimo idėją paversti robotui suprantamomis komandomis. Naudojant lietuvišką IT įrankį, galima kurti robotizacijos sprendimus visur, kur tik reikia itin tikslių ir sudėtingų sprendimų – kosmoso, automobilių, gamybos pramonėje, medicinoje ir kitur.
„Aiškinant paprastai, lygiai kaip su „Waze“ programėle vairuotojas susiplanuoja maršrutą, taip ir mūsų kuriama sistemų inžinerijos modeliavimo kalba leidžia susikurti kelrodį automatizuoti procesus. Maža to, „SysIDE“ padeda ne tik susiplanuoti maršrutą, bet ir susikurti patį žemėlapį“, – vaizdžiai pasakoja J. Vaicenavičius.
„Sensmetry“ komanda simposiume INCOSE IS 2024: Juozas Vaicenavičius, Žygimantas Gelbūda, Rimantas Vaicenavičius, Simonas Draukšas
„SysIDE“ sistema įvertinta Europoje ir Japonijoje už tai, kad sudaro galimybę bet kurį automatizavimo procesą paleisti pigiau, greičiau ir geriau negu ligi šiol kurtos kitos IT programos. Sisteminė modeliavimo kalba leidžia sukurti skaitmeninį veikiančios sistemos dvynį – programą, kuri veiktų identiškai ir lygiagrečiai tikrajai sistemai. Tai sudaro galimybę ne tik sumodeliuoti kosminio palydovo veiklą, bet ir išbandyti jį ir parengti veikti realiomis sąlygomis.
„Paleidus satą į orbitą, jo neįmanoma toliau nuolatos valdyti rankiniu būdu. Viskas turi būti tiksliai suprojektuota žemėje, sistema turi autonomiškai veikti itin efektyviai ir negali klysti. Japonija yra labai technologiškai pažangi šalis, o efektyvumas yra sudėtinė šalies kultūros dalis. Mūsų sprendimu jau domisi ir kosmoso, ir automobilių pramonės įmonės“, – dalinasi įspūdžiais „Sensmetry“ vadovas. „Sensmetry“ sukurtų sistemų pagrindu kuriami ir valdomi sudėtingi satų spiečiai.
J. Vaicenavičiaus teigimu, „Sensmetry“ yra dėkinga Inovacijų agentūrai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Susisiekimo ministerijai už pagalbą įsitvirtinant Europos ir viso pasaulio kosmoso ekosistemoje. „Džiugu, kad viešasis sektorius stebi, vertina ir remia technologijų pažangą ir leidžia jauniems verslams tobulėti, vystyti inovacijas ir nešti naudą ekonomikai“, – teigia J. Vaicenavičius.
Startuoliams 1 mln. eurų
Lietuvos kosmoso startuoliai 2024 metais pretendavo į naują, išskirtinai Lietuvai skirtą finansavimo kvietimą, kurio vertė 1 mln. eurų. Šios investicijos atiteko įmonėms ir organizacijoms, veikiančioms ar turinčioms potencialo veikti kosmoso srityje. Kvietimo metu finansuojami projektai nuo 50 tūkst. iki 400 tūkst. €.
„Augantis tarptautinis lietuviškų inovacijų pripažinimas liudija, kad mūsų įmonės sparčiai augina raumenis kosmoso srityje pasauliniu mastu. Dėl to norisi paskatinti ir kitus šalies mokslinių tyrimų centrus, aukštojo mokslo įstaigas ir privačius verslus drąsiai įgyvendinti savo idėjas, nes sėkmės pavyzdžių jau turime ne vieną“, – teigia E. Šataitė
Praėjusiais metais pagal EKA finansavimo programą 1 mln. eurų buvo paskirstyta 8 kosmoso technologijų projektams. Paraišką dalyvauti programoje 2023 metais pateikė 26 įmonės, 2022 m. jų buvo 10. E. Šataitė tikisi, kad šiais metais pagal EKA programą bus sulaukta dar daugiau paraiškų ir toliau ragina inovacijų kūrėjus aktyviau domėtis kosmoso ekosistema.
Praėjusiais metais pagal EKA programą finansavimą gavo šios įmonės ir organizacijos: „Bioanalizės sistemos“, „Geomatrix“, „Geld Baltic“, „Uvireso“, „Adscensus“, Fizinių ir technologijos mokslų centras bei Vilnius TECH.
Paruošta pagal https://inovacijuagentura.lt medžiagą