Didžiosios Britanijos bendrovė „Skyrora“ sėkmingai atliko sumažinto trijų pakopų startūno „Skyrora XL“ ugnies bandymą. Šis pasiekimas žymi kritinį žingsnį artėjant prie pirmojo nepriklausomo orbitinio skrydžio iš Škotijos teritorijos.
Ugnies bandymo eiga
Inžinieriai Škotijos bandymų poligone 2026 m. rugsėjo pabaigoje atliko planuotą 45 sekundžių ugnies bandymą. Šio bandymo metu vertikalioje platformoje buvo integruotas realaus mastelio „Skylark L“ prototipas. Bandymas leido patikrinti visų antžeminių sistemų, kuro padavimo linijų ir telemetrijos grandinių funkcionavimą. Inžinierių komanda fiksavo sklandų kuro mišinio degimą degimo kameroje be jokių slėgio pulsacijų.
Proceso metu varytuvas veikė stabiliu režimu ir pademonstravo nominalų šiluminį atsparumą ilgalaikio degimo metu. Šie gauti telemetrijos duomenys leidžia pereiti prie pilno dydžio pirmojo laipsnio stendinių bandymų. Oficialiame pranešime Skyrora misijos ataskaitoje pabrėžiama, kad bandymas visiškai atitiko griežtus skrydžių saugos reikalavimus. Panašius etapus anksčiau detaliai aprašėme astronautika.lt startūnų bandymų analizėje.
Skyrora XL starto aikštelėje. Skyrora nuotrauka
Startūno techniniai parametrai
Trijų pakopų lengvasis komercinis startūnas „Skyrora XL“ pasižymi 22,7 metrų aukščiu ir 2,2 metro skersmeniu. Šio startūno bendra startinė masė siekia 56 tonas prieš pat starto sekvencijos pradžią. Konstrukcijos sausoji masė sudaro maždaug 3,2 tonos be kuro komponentų ir naudingo krovinio.
Pirmojoje pakopoje sumontuoti devyni „Skyforce“ skystojo kuro varytuvai, generuojantys bendrą 700 kN stūmą jūros lygyje. Vakuume šių varytuvų suminė stūma pasiekia 770 kN esant nominaliam darbo režimui. Varytuvų kuro porą sudaro vandenilio peroksidas (konsentracija 85%) ir aviacinis žibalas „Ecosene“. Šis unikalus degalų mišinys užtikrina 260 sekundžių savitąjį impulsą ties Žemės paviršiumi. Vakuume startūno trečiojo laipsnio varytuvo savitasis impulsas viršija 310 sekundžių ribą.
Būsimiems orbitiniams skrydžiams bus naudojamas „SaxaVord“ kosmodromas, įrengtas šiaurinėje Šetlando salų Unsto saloje. Iš šios starto aikštelės startūnas galės iškelti iki 315 kilogramų naudingąjį krovinį į poliarinę orbitą. Tokia 500 kilometrų aukščio sinchroninė su Saule orbita idealiai tinka Žemės stebėjimo palydovams. Daugiau apie šiaurės kosmodromų specifiką skaitykite astronautika.lt Europos kosmodromų apžvalgoje ir JK kosmoso agentūros dokumentacijoje.
Bandymų stende matomas ugnies ir garų debesis, susidarantis paleidus skystojo kuro varytuvą. Skyrora nuotrauka
Plastiko kuro inovacijos
Startūno varytuvuose degalais naudojamas patentuotas „Ecosene“ žibalas, gaminamas iš neperdirbamų polipropileno bei polietileno plastiko atliekų. Kuro gamyba vykdoma taikant aukštos temperatūros katalizinę pirolizę be tiesioginės deguonies prieigos reakcijos zonoje. Gautas skystasis angliavandenilis pagal frakcinę sudėtį ir fizines savybes visiškai atitinka raketinį RP-1 kurą.
Oksidatoriumi startūno varytuvuose pasirinktas didelės koncentracijos vandenilio peroksidas, sudarantis 85–90% darbinio skysčio tūrio. Ši netoksiška kuro pora išlieka stabilios skystosios būsenos esant įprastai aplinkos temperatūrai starto aikštelėje. Degimo procese „Ecosene“ išskiria 45% mažiau šiltnamio dujų, palyginus su tradiciniu naftos kilmės žibalu. Sumažėjęs kietųjų suodžių kiekis degimo kameroje garantuoja ilgesnį trimačiu būdu atspausdintų varytuvų tarnavimo resursą.