„Netoliese“ už 12 tūkst šm kosmoso masyvų (apie 1 mlrd Saulių) aptikas objektas ir astronomų pavadintas mikrokvazaras IRAS 18293-0941, Jis „ėda“ aplink jį orbituojančią per 11 mūsiškų parų žvaigždę. Ispanų astronomas J.Marti, iš Haen universiteto, po 30 metų stebėjimų iš Montsec observatorijos; trikdant kosminėms dulkėms, dujoms ir rūkams, įžiūrėjo ten juodųjų skylių.
Žvaigždžių sistema sudaryta iš masyvios žvaigždės ir juodosios skylės, kurios srautas nukreiptas į Žemę
Talkinant Pietų Afrikos, Italijos, Švedijos, Kinijos ir Latvijos makro antenoms ir astroskopui Gaia dar įžiūrėjo vandenilio burbulų. Fermi astroskopas pamatė 100 Trln energingumo gama-spindulių. Šio dvilypio objekto mirgėjimą bei vandenilinį karštumą patvirtino ir B.Morande iš Olandijos VLB instituto.
Pagal Gaia duomenis prof D.Hogg iš New York universiteto sukūrė kosmolapį, aprėpiantį 3 mlrd kvazarų. DESI (Dark Energy Spectrometric Instrument) žada 27 mln objektų visatolapį 270 TB apimties. Astroskopas Čandra 12,8 mlrd šm tolybėje įžiūrėjo sparčiai storėjančią „ėdriausią“ (3 tūkst Saulių per mūsų metus) RACS J320-35.
Astrophysical Journal teigia: kvazarai yra jaunos galaktikos su masyviomis juodosiomis skylėmis (JSk), kuomet žvaigždės tampa supernovomis, o JSk skleidžia energijos čiurkšles į abi diskų puses.
Space Technology Library išleido J.Wertz knygą „Space Missions Analysis and design“. K.Grier iš Persival universiteto sukūrė JSk matavimo metodą Sloan Digital Sky Survey. Šį būdą kalibravo Havajų observatorija ir įvertino stebėtų JSk masyvumus 5 mln – 1,7 mlrd Saulių.
Kvazaras H1821-643 3,4 mlrd šm tolumoj užima net 600 tūkst šm erdvės ir yra 2,6 mlrd Saulių masės. Mūsiškė SgrA yra vos 4,3 mln Saulių. Kitas 7 šm disko didumo J0529-4351 šviečia kaip 500 Trln Saulių 12 tūkst šm toly. Suomiai iš Turku un-to įžiūrėdami tik išmetalų čiurkšles, objekte OJ 287 stebi 2 JSk. Jos tarpusavy orbituoja 12 metų periodu, o jų judėjimas buvo pavadintas „kosminiu vizginimu“.
Ypač tolimų objektų įžiūrėta Hubble astroskopu – 9 mlrd šm tolyje (Spitzer duomenimis 13,2 mlrd šm) žvaigždė MACS J1149 (33 Saulių masės 11-14 kK). Dar tolimesnis WHL0137 (28 mlrd šm toly 100 Saulių masės 20 kK). Webb‘u stebi 600 km/s judančią NGC4696 145 mln šm „artumoj“.
Juodosios skylės vėl
Nobelio laureatas R. Penrose iš Oxford universiteto pranašauja beveik visą Visatos masę kada nors „surysiant“ juodosioms skylėms. Šios gi skleidžia Hawking spinduliuotę, ir įvyks „šiluminė mirtis“ bei naujas Didysis Sprogimas. Nepavyksta ištirti įvykių horizonto bei neutroninių žvaiždžių, nei aptikti tamsiąsias materiją bei energiją.
Naujau atrastos žvaigždės S301 orbita apie Paukščių Tako centro juodąją skylę Sgr A. © ESO/GRAVITY collaboration/L. Calçada
Astronomas F. Mang iš Planck instituto stebėjo Paukščių Tako žvaigždę S301 judant net 25 Mm/s greičiu (8 % šviesos). Stebėjimai nuo 2017-jų atlikti Very Large teleskopu (Čilėje) bei GRAVITY interferometru ir, manoma, mūsiškė JSk (SgrA) „prarys“ S301. Dar aptiko artimiausią mums JSk 1560 šm tolumoj. Dar arčiau 437 šm atstume 5,4 mln metų jaunumo objektą WISPITZ vadina protoplanetiniu disku ir tiria planetų formavimąsi.
„Jauniausią“, mažiau 1 mln metų, egzoplanetą Elias atrado Havajų observatorijoje ir įvertino masę 3,8 Jupiterio ir 1315 K karštį. Webb astroskopu Čikagos astronomai tiria „šaltos lavos“ egzoplanetą 154 šm artumoj. Neseniai Webb‘u sužinota Jupiterio ledinius mėnulius Epimeteus (135x108x105 km) ir Janus (203x185x150 km) kas 4 metai keičiantis orbitomis per 50 k) 151,4 Mm nuo Jupiterio. Masyvesnis Janus aplenkia Epimetėjų šoktelėli 76 km. Ten kiek sulėtėdamas po 4 mėn vėl „nusmunka“ dar ir gravitaciškai talkinant kitiems mėnuliams. 2006-ais Cassini fotografavo juos 5 Mm pločio žiedo fone.
Mūsų 50-metis 815 kg masės tyriklis Voyager-1 įveikė 26 Tm (dar tik 24 šviesvalandes). Lekia 17 km/s greičiu link Oorto debesų, kuriuos pasieks gal 5000-ais metais.
Nūnai naujas Nobelio fizikos laureatas Frencis Halcenas nuo 2010-jų gilinasi į juodųjų skylių bei tamsiųjų materijų fiziką Antarktidoje – savo laboratorijoje IceCube (1 km3 ledo luite su 5160 lustų) gaudydamas ir tirdamas neutronus iš kosmoso. Francis Halzen gimęs 1944-ais Belgijoje, dirbantis Viskonsin-Madison universitete JAV.