„Voyager 1” – atstatytas prietaisų darbas

„Voyager 1” – NASA erdvėlaivis pirmą kartą po 2023 m. lapkričio mėn. iškilusios techninės problemos pradėjo vykdyti įprastas mokslines operacijas. Apie Voyager misijas esame rašę tekstuose: „Voyager‘ai pirmauja„, „Auksiniai Voyager įrašai„, „Voyager naujienos iš tarpžvaigždinių erdvių„.

1977 metai paleisti Voyager yra ilgiausiai veikiantys ir toliausiai nuo Žemės nuskridę erdvėlaivia. NASA JPL nuotrauka

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) komanda balandžio mėn. iš dalies išsprendė problemą. Tuomet erdvėlaivis pradėjo grąžinti inžinerinius duomenis, įskaitant informaciją apie erdvėlaivio sistemų stovį ir būklę. Vėliau misijos komanda gegužės 19 d. įvykdė antrąjį remonto proceso etapą. Jame erdvėlaiviui buvo perduota komanda pradėti grąžinti mokslinius duomenis į žemę. Du iš keturių mokslinių prietaisų tuomet pradėjo veikti tinkamai, o likusiems reikėjo papildomo darbo. Birželio 16 likusieji pradėjo grąžinti tinkamus mokslinius duomenis.

Keturi prietaisai tiria plazmos bangas, magnetinius laukus ir daleles. Voyager 1 ir Voyager 2 yra vieninteliai kosminiai aparatai, tiesiogiai ėmę mėginius iš tarpžvaigždinės erdvės, t. y. už heliosferos ribų – Saulės sukurto apsauginio magnetinių laukų ir Saulės vėjo burbulo.

Erdvėlaivių moksliniai prietaisai

Voyager erdvėlaivių įranga

Prietaisų būklė 2024 birželio 17

Nors „Voyager 1” vėl atlieka mokslinius tyrimus, reikia atlikti papildomus smulkius darbus, kad būtų pašalinti problemos padariniai. Be kitų užduočių, inžinieriai iš naujo sinchronizuos laiko matavimo programinę įrangą trijuose erdvėlaivyje esančiuose kompiuteriuose, kad būtų lengviau vykdyti komandas tinkamu laiku. Komanda taip pat atliks skaitmeninio juostinio magnetofono, kuris įrašinėja plazmos bangų prietaiso duomenis, kuriuos erdvėlaivis du kartus per metus siunčia į Žemę, techninę priežiūrą.

„Voyager 1” nuo Žemės nutolęs daugiau kaip 24 mlrd. km, o „Voyager 2” – daugiau kaip 20 mlrd. km, o abiejų prietaisų duomenys Žemę pasiekia ~ po 18 val. 50 min. Šiais metais sukanka 47 metai nuo jų starto. Kartu jie yra ilgiausiai veikiantys ir labiausiai nutolę NASA kosminiai aparatai. Abu zondai praskrido pro Jupiterį ir Saturną, o „Voyager 2” taip pat praskrido pro Uraną ir Neptūną.

Algirdas Avižienis, STAR ir Voyager’iai

Kalifornijos technologijos institute (Pasadenos mieste) Algirdas Avižienis vadovavo Reaktyvinių variklių laboratorijai JPL, 1967 m. paskelbė atsparumo gedimams (fault tolerance) principą, kurį pirmasis įdiegė NASA erdvėlaiviams valdyti skirtame save pasitaisančiame kompiuteryje STAR (Self Testing And Repairing), paskelbė apie jį per 100 mokslinių straipsnių. 1970 m. gavo šio išradimo JAV patentą, vėliau apdovanotas garbės ženklu ir JAV medaliu „Už ypatingus nuopelnus“ (Exceptional service).
Atsparumo gedimams principas, sumažinantis gedimo pavojų, yra plačiai taikomas įvairiuose kompiuteriuose, kurie naudojami keleivinių lėktuvų skrydžių valdymui, atominių reaktorių saugumo užtikrinimo įrenginiuose, eismo valdymui, telekomunikacinių ryšių perdavimui Žemės palydovų dėka ir t. t. Įvairūs JPL sukurti kosminiai laivai iki šių dienų naudoja kompiuterius, pagrįstus STAR principais. 1977 m. į kosmosą išsiųsti du „Voyager“ tipo kosminiai laivai jau apleido Saulės sistemą, bet dar vis siunčia mokslinių tyrimų duomenis.