SpaceX kuria jūrines starto aikšteles

Sea launch ensco-8500-rig

SpaceX jūrines starto aikšteles kuria iš naftos platformų. Panašiu būdu anksčiau buvo sukonstruotas Sea Launch kosmodromas.

SpaceX ENSCO8500 Sea Launch

73×74 m dydžio naftos platforma ENSCO 8500 plaukiojo su Liberijos vėliava

Dvi beveik identiškos giliavandenės naftos platformos – ENSCO 8500 bei ENSCO 8501 pastatytos 2008 metais – įsigytos iš gręžimo atviroje jūroje bendrovės Valaris ir pavadintos Deimu bei Fobu. Tai du nedideli Marso palydovai, kuriuos 1877 rugpjūtyje atrado JAV astronomas Asafas Halas (Asaph Hall). Fobo skresmuo vos 22.2 km, Deimas yra 12.6 km skersmens.

2020 vasarą abi platformas Valaris pardavė už ~ 7 mln USD. Sausio pradžioje naftos platformos buvo pastebėtos Brownsville uoste, Teksase. Neetoli, vos už 33 km yra Boca Chica. Kaip žinia, būtent toje vietovėje bendrovė SpacX kuria, išbando ir paleidžia Starship erdvėlaivių prototipus. Elon Musk 2020 birželyje tviterino apie SpaceX kuriamas itin sunkios klasės jūrines starto aikšteles, skirtas skrydžiams į Marsą, Mėnulio bei hypergarsinėms kelionėms aplink Žemę. Pagal kompanijos tinklalapyje pateiktus darbo skelbimus ya aišku, jog SpaceX pradėjo darbus su jūriniais kosmoso uostais. Dalis darbo skelbimų yra skirti Starship programos inžinierių ir specialistų paieškai.

Sea launch SpaceX Deimos B

SpaceX Deimos Sea launch

Viena iš naftos platformų uoste. Nuotraukos Jack Beyer iš NSF

Jurinės starto aikštelės – Sea Launch kosmodromas

XX a. 9 dešimtmečioje pradžioje Baikonuro kosmodromo statutas pasikeitė ir jis tapo Kazahstano nuosavybe. Sovietų raketos Ciklon startas buvo beveik automatinis, o Ukrainos konstravimo biurui Južmaš pradėjus naujos raketos Zenit kūrimo darbus, buvo galvojama apie Zenit paleidimus iš laivo. Palydovinės televizijos plitimas komercializavo geostacionarinę orbitą, į kurią sunkių palydovų (2700 kg – 6200 kg) iškėlimas iš ekvatoriaus buvo žymiai naudingesnis nei iš Rusijos šiaurinio Plesetsk kosmodromo. 9 dešimtmečio pradžioje Rusija neturėjo pinigų tokio projekto įgyvendinimui.

Sea Launch 1995 įkuria Norvegijos, Rusijos, Ukrainos ir JAV kompanijos. Norvegijos kompanija Kvaerner Maritime, kuri rūpinosi naftos platformos perkonstravimu į plaukiojančią Sea Launch starto platformą, turėjo 20 % akcijų. Ukrainos Južmaš ir Južnoe, gaminusios raketas Zenit 3SL, turėjo 15 % akcijų. Boeing kompanija, besrūpinanti finansais, organizavimu ir marketingu, turėjo 40 % akcijų. Rusijos raketinė kosminė kompanija (RKK) Energija, besirūpinanti raketa, integracija ir greitintuvu, turėjo 25 % akcijų. Pirmasis startas įvykdytas 1999 kovo 27.

Sea Launch centras buvo Long Beach, Kalifornijoje, JAV. Į šią vietą abu Jūrų kosmodromo laivai atplaukdavo ruoštis raketos startui, vėliau plaukdavo link ekvatoriaus Ramiajame vandenyne. Startinį Sea Launch kompleksą sudaro dvi dalys: paleidimo platforma Ocean Odyssey ir valdymo laivas. Iki starto vietos raketa Zenit 3SL plukdoma valdymo laive, starto vietoje perkeliama į starto platformos angarą. Kai žmonės palieka starto platformą, raketa paleidžiama automatiškai: atvežiama iš angaro į vietą, pakeliama į vertikalią padėtį, užpildoma kuru (žibalas) ir oksidatoriumi (skystas deguonis). Tuomet atliekami galutiniai patikrinimai ir raketa paleidžiama.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *