Fantastika, realybė, specialieji efektai, droidai, klonai – kaip toli realybė nuo fantastikos. Šiandien apie tai
Fantastika ar realybė
Fantastiškiausių vaizdų ir siužetų prikūrė kinematografininkai. George Lucas „Žvaigždžių karuose“ (Star Wars – keliolika dalių) nuo 1977 m. rodomi net žvaigždėlėkiai, bet astronautiką nustelbia išgalvoti klonai, droidai, nesveiki nuokrypiai į pikatadarius, jų gaujas ir siaubą.
G. Lucas filmus žiūrėdami užaugo bent dvi kartos svajotojų apie tamsos ir šviesos jėgas
Star Wars veiksmo galaktikos žemėlapis
Nors dalyvauja ir robonautai, tačiau fantastika tolima nuo mokslinės, – daugiau specialieji efektai.
1998 m. M. Bay „Armagedonas” (Armageddon) vaizduoja Žemę ištikusį meteorų lietų bei grėsmingą asteroidą. Astronautų komanda ruošiasi gelbėjimo veiksmams.
A. Cuaron filmas „Gravitacija” (Gravity) rodo astronautų misiją į atvirą kosmosą, neišvengia mistikos su reinkarnacija, kančiomis ir klyksmais bei amerikietišku humoru.
R. Scott „Marsietis“ (the Martian) apie NASA ekspediciją ištikusią Marso audrą ir priverstinę evakuaciją pykstasi su fizikos dėsniais ir krypsta į žmonijos menkumą bei netobulumą (tiesa, per komizmą).
Realybė ar vis dar specialieji efektai
Jau bent 10 metų vis realiau svajojama apie Mėnulio ir Marso kolonizaciją. Ruošiama technika – stambios raketos ir erdvėlaiviai, orbitinės stotys ir robonautai, treniruojami astronautai ir kosmonautai. Ir Kinijos privati įmonė OneSpace Technology bando startūną Chongqing Star.
Jau esam priartėję prie kolonizacinių svajonių vykdymo, tik reikia išspręsti trikdžius:
deguonies tiekimo iš augalų ir vietinių žaliavų skaidymo;
vandens iš ledo poliuose ir po gruntu (reiks kurti vandentiekius);
maisto iš šiltadaržių fermų;
buveinės urvuose ir antiradiaciniuose autonomiškuose pastatuose;
energijos – saulės ir branduolinių jėgainių;
kuro grįžimui startūnais Žemėn (tiktų metanas iš CO2 ir H2O);
palydovinis internetas.
Kuriama tarptautinė programa Deep Space Gateway (vartai į tolimąjį kosmosą) – robotizuotos astronautikos objektas, panašus į TKS bet lekiantis mišria Žemės ir Mėnulio orbita. Laikantis finansinio realizmo (dabar žmogaus darbo TKS para kainuoja 7,5 mln USD – brangu), laipsniškos galimybių plėtros (derinant pilotuojamas ir robotizuotas misijas) bei globalinio bendradarbiavimo principų, DSG bus montuojamas iš 23 t Orion, 7,5 t PPE (Power Propulsion Element – energijos ir varytuvų jėgainės) bei pripučiamų ar kitokių buveinių.
SEArch (Space Exploration Architecture) biuras sukūrė Marso būstą 4 astronautams, pastatomą 3D spausdintuvu iš marsiškų medžiagų ir ledo.
Realybė
Džiugina išpildytos svajonės:
1959 m. pažvelgta į nematomąją Mėnulio pusę – 0,3 t masės „Luna 3“ iš 65 Mm atstumo nufotografavo jos paviršių. 1970-73 m. nugabenti 0,8 t mėnuleigiai, kurių pirmasis nuriedėjo 10,5 km, antrasis – 37 km; atsiuntė tūkstančius vaizdų ir duomenų apie grunto bei uolienų cheminę sudėtį. 2015 m paskelbta 8400 fotografijų iš 1969 – 1972 m ekspedicijų (aparatu Hasselblad);
SpaceX ištobulino nevienkartinio startūno technologiją, sutrumpindamas Falcon 9 atnaujinimo po eilinio pakopų tupdymo darbus iki 48 val ir kartojimų skaičių padidindamas bent iki 10. Lygiagrečiai patobulino ir varytuvą Merlin iki 8,13 MN stūmos;
Realybė ir Marsas
Marsaeigis „Curiosity“ galutinai išsklaidė ankstesnius spėliojimus apie kanalus, bet patvirtino Marse buvus upių ir ežerų. Marsalapiai pradėti dar 1659 m. K.Heigenso ir 1976 m. patikslinti pagal „Marinerių“, „Marsų“ bei „Vikingų“ duomenis. 2018 gegužės mėn po ilgokos pertraukos „Curiosity“ vėl pradėjo gręžti ir analizuoti Marso gruntą bei uolienas. Užtrunka mėginio didumo parinkimas įrenginiu CHIMRA (Collection and Handling In-Situ Martian Rock Analysis), atsižvelgiant į grūdėtumą ir kitas savybes. Gręžiniuose o1,6×5 cm jau aptiko ir galimai organinių molekulių iš anglies, vandenilio, deguonies, azoto atomų (maždaug 3 mlrd metų senumo);
Mars Express 2012-15 radaru MARSIS regione Planum Australis aptiko 1,5 km gylyje ežerą, panašų į Žemės Antarktyje ir Grenlandijoje esančius;
Hubble per 28 metus atsiuntė per milijoną vaizdų. Žmonija sužinojo kaip gimsta ir žūva žvaigždės, kas vyksta Plutone. Kaip juodosios skylės masė atitinka žvaigždynų ties galaktikos centru bendrąją masę ir t.t. Nuo 1994 m tebefotografuoja Magelano supernovos sprogimą ir raidą. Stebėjo Šumeikerių-Levy kometos kritimą į Jupiterį, įmindamas naują mįslę dėl pastarojo cheminės sudėties neatitikimo Saulei;
Gegužę jau gauti signalai iš dviejų 15 kg 36x24x12 cm didumo pirmųjų tarpplanetinių lėktukų MarCO, – gal jie sėkmingai įveiks radiacijas ir lėkdami greta erdvėlaivio InSight teiks duomenų apie pastarojo manevrus ir tūpimą į Marsą lapkričio 26 d. Savo esme ši misija yra pirmoji robotizuoto tyriklio, pasigilinsiančio į Marsą bent 5 metrus, matuosiančio temperatūras ir slėgius bei seisminius reiškinius. InSight tupdiklis turi aptakų ir antiterminį gaubtus, EDL (Entry, Descent, Landing – leidimosi ir tūpimo) sistemą bei tūpiklį su instrumentais ir matuokliais. Lėktukai turi 17-35 W saulės plokštes ir akumuliatorius bei radijo aparatūrą, duomenimis pasieksiančią Žemę per 9 min. Pralėkdami pro Marsą 5,5 Mm atstumu, jie fotografuos InSight 138o ir 6,8o kameromis 480-752 px skyra;
Kiti specialieji efektai
„Chandra“ ir „XMM-Newton“ bei Hitomi 3,5 keV energingumo galaktinio spinduliavimo matavimų analizė teikia vilčių priartėti prie tamsiosios materijos esmės, nors galaktikų masių įverčiai ir neatitinka jų greičių;
Ypač svarus rezultatas – 2016 m. LIGO aptiktos gravitacinės bangos (100-mečiui praėjus po A. Einšteino formuluočių).
Kosminės technikos šlovės rūmuose 2018 m pagerbti NASA 398 aliumininio lydinio su silicio, titano ir vanadžio priedais; pasižyminčio tvirtumu ir atsparumu bei ženkliai didinančio konstrukcijų patikimumą, išradėjai Jonathan Lee ir komanda.