Apollo, Mėnulis, JAV – viena iš samokslo teorijų ir jos sekėjai
1969 metais NASA sėkmingai įvykdė pilotuojamo Apollo-11 lėkį į Mėnulį, ir astronautai N. Armstrong bei E. Aldrin tapo pirmaisiais mėnuliečiais. Pasaulį nudžiuginęs astronautikos renginys buvo demonstruojamas televizijų, filmuojamas ir įrašinėjamas. JAV lyg nugalėjo varžybose su Sovietų Sąjunga, tad natūralu būtų pastarajai suabejoti šio renginio tikrumu.
Bet ir abejonėmis (gal dėl Holivudo „mobingo“) amerikonai buvo pirmesni. Jau po kelių mėnesių viename Čikagos humoro klubų gal juokais įtartas įvykio Mėnulyje falsifikavimo variantas. Vakarėlio pavadinimu „Žmogus, kuris niekada nelėks į kosmosą“ metu NASA atstovas apgirtusiai publikai demonstravo astronautų treniravimosi Žemėje bei buvimo Mėnulyje vaizdų. Ir pasklido gandas apie apgavystę, esą vaizdai nufilmuoti kino paviljonuose, kas vėliau apaugo įvairiausiais išsigalvojimais ir išsivystė į tikrą „Mėnulio sąmokslą“.
Pilotuojamų Mėnulio misijų logotipai
Lunochod ir Apollo
O 1970-ais Mėnulio paviršių pasiekė sovietinis Lunochod – pirmasis mėnuleigis. Automatizuotas 8-ratis veikė beveik 12 mėn ir įveikė 10,5 km ridą. 1971-ais po Mėnulį jau važinėjo 4-račiu roveriu Apollo-15 astronautai D. Scott ir I. Ervin, skundęsi supimu ir šokinėjimais nuo kupstų (dėl menkos gravitacijos), bet džiaugęsi laisve nuo eismo kamščių bei pavojų. Apollo-16 įgula nuvažiavo net 27 km ir pargabeno didžiausią 11 kg regolito gabalą, o Apollo-17 patobulintas roveris išvystė 18 km/h greitį. Kinų 140 kg mėnuleigis Juitu (kiškis) 2013-ais tenuvažiavo 100 m. 1973-ais 840 kg Lunochod-2 nuvažiavo net 39 km, bet sustojo pristigęs elektros (apdulkėjo Saulės elementai). JAV verslininkas nusipirko jį aukcione už 68 500 USD (gal tikėdamasis nors paveldėtojus pasieksiant Mėnulį).
Buvęs Rocketdine atstovas žiniasklaidai Bill Kaysing 1976 išleido knygą „Mes niekada nebuvom Mėnulyje; 30 mlrd dolerių afera“. Ją ir dabar galima įgyti už 44,99 USD. 1977 pasirodo filmas Capricorn One (Ožiaragis 1) apie visų Apollo ekspedicijų falsifikavimą, remiantis bežvaigždžiu dangumi vaizduose ir vėliavos plevėsavimu esą beorėj Mėnulio aplinkoje.
Abejota net startūno Saturn-5 realumu, nes 1970-ais nuo vadovavimo buvo nušalintas V. von Braun, o taip pat tuomet atrastų Van Allen radiacijos juostų įveikimo galimumu. Falsifikavimo idėja ypač suklestėjo Rusijoje (net 2018 metais pusė jos gyventojų palaikė mistifikacijas). Fizikas A. Popov knygoje „Amerikonų kosminė afera Mėnulyje“ neigia net Mercury ir Gemini ekspedicijų realumą; J. Muchin knygoje „AntiApollo“ išsamiai fantazuoja apie astro mistifikavimą bei lėšų išvogimą.
Tačiau sovietų kosmonautai A. Leonov, G. Grečko ir kiti griežtai nepalaiko „sąmokslo“, o K. Feoktistov knygoje „Gyvenimo trajektorija“ nuosekliai aprašė Mėnulio ekspedicijas ir falsifikavimo nerealumą bei beprasmiškumą. Net Kinijos kosmoso valdyba pasipriešino „sąmokslui“, skelbdama tiesą: „JAV įvykdė 6 pilotuojamus lėkius į Mėnulį, 12 astronautų pabuvojo jo paviršiuje ir pargabeno 382 kg uolienų bei grunto“. Beje, šią Mėnulio materiją tyrinėja pasaulio mokslininkai ir skelbia intriguojantį rezultatą: Mėnulio „brekčija 67215“ yra 4,46 mlrd metų senumo, t.y. beveik 100 mln metų senesnė už seniausią Žemėje cirkonį Zr (4,37 mlrd).
NASA erdvėlaivio Apollo-17 nusileidimo vieta Mėnulyje
Minint Apollo-11 40-metį 2009 erdvėlaivis LRO kelias paras fotografavo Apollo tūpimo vietoves su ten esančiais moduliais ir roveriais, o Indijos Chandrayaan-1 – Apollo-15 ekspedicijos liekanas.