Seniausias satas „Vanguard 1“, orbituojantis apie Žemę nuo 1958 metų, gali būti labai vertingas tyrimo objektams mokslininkams. Idėja sugrąžinti 67 m. kosminėje erdvėje lakstantį satą yra viliojanti. Apie seniausią satą rašėme tekste „Vanguard 1“ – seniausias satas„.
„Vanguard 1“ prietaisai. Karinio jūrų laivyno tyrimų laboratorijos nuotrauka
Sato prietaisai buvo gyvsidabrio baterijos, siųstuvas ir imtuvas, du temperatūros jutikliai. Radijo siustuvą arba radijo švyturį maitino šešios kvadratinės, 5×5 cm, Saulės baterijos. Gyvsidabrio baterijos energiją teikė dvi savaites, o 1 vato Saulės baterijos energiją švyturiui teikė iki 1964 metų gegužės. Satas yra 15,2 cm skersmens aliumininis rutulys, dalyvavęs Tarptautinių geofizikos metų (International Geophysical Year – IGY) programoje. IGY – įvairių geofizinių reiškinių koordinuotų stebėjimų serija Saulės maksimumo metu nuo 1957 m. liepos mėn. iki 1958 m. gruodžio mėn.
Galimas sugrąžinimas
Komanda, sudaryta iš aviacijos ir kosmoso inžinierių, istorikų ir rašytojų, neseniai pasiūlė „Vanguard 1“ apžiūrėjimo iš arti ir galimo pargabenimo Žemėn galimybes. 2024 m. Amerikos aeronautikos ir astronautikos instituto remiamoje mokslo ir technologijų konferencijoje komanda pažymėjo, kad būtų nelengva užfiksuoti bet kurios šalies seniausią orbitoje skriejantį palydovą, tačiau tokią idėją verta toliau nagrinėti. „Vanguard 1“ yra kosmoso amžiaus laiko kapsulė.
Tylusis satas
„Vanguard 1“ gelbėjimo scenarijaus tyrimui vadovavo Matt Bille, „Booz Allen” aerokosminių tyrimų analitikas iš Kolorado Springso. „Mes nesame pirmieji, kuriems kilo ši idėja, ir tikimės, kad nebūsime paskutiniai“, – teigia M. Bille. „Teks palaukti ir pažiūrėti, ar kuri nors kompanija, galinti tokią užduoti atlikti, nuspręs, ar sato mokslinė vertė būtų verta išlaidų.“
Galbūt sato pargabenimą galėtų finansuoti verslininkas Jared Isaacman? Jis „SpaceX“ erdvėlaiviu „Crew Dragon” dalyvavo misijoje į kosmosą ir net surengė pirmąjį civilinį pasivaikščiojimą kosmose. Beje, jis pasiūlė nusigauti iki Hubble kosminio teleskopo.
Galbūt tokią idėją paremtų Jeff Bezos? Jis parėmė „Apollo“ programos „Saturn V“ variklių iškėlimą iš Atlanto, kad juos būtų galima eksponuoti muziejuje.
„Vanguard 1“ satas nebetransliuoja, tačiau jo orbitos parametrai yra žinoma. „Satas nutilo 1964 m., – sako M. Bille, – kai saulės elementų galia sumažėjo žemiau galios, reikalingos švyturio veikimui. Mūsų tyrimai parodė, kad galimas susidomėjimas saulės elementų, baterijų ir metalų būkle, mikrometeoritų ar nuolaužų smūgių pėdsakais bei radiacijos poveikiu įvairioms sato medžiagoms“.
Panašios nuomonės yra ir Bill Raynor, Karinio jūrų laivyno mokslinių tyrimų laboratorijos kosminių laivų inžinerijos padalinio asocijuotasis superintendentas. „Medžiagų ir radiacijos poveikio mokslininkams ir inžinieriams, – pridūrė Bill, – tai būtų precedento neturinti galimybė ištirti ilgalaikio kosminės aplinkos poveikio poveikį.“
Galimybės
Matt ir jo kolegos yra numatę misijų galimybes saugiam sato apžiūrėjimui ir, jei atsiras finansuotojas, jo pargabenimui tyrimams. Ištyrus šį kosmoso ir laiko veteraną, jis taptų puikiu eksponatu Smithsono nacionaliniame oro ir kosmoso muziejuje.
Pavyzdžiui, „Vanguard 1“ galėtų būti perkeltas į žemesnę orbitą arba nugabentas į Tarptautinę kosminę stotį, kur būtų perpakuotas ir parskraidintas į Žemę. Sato sugrąžinimo Žemėn misija būtų padalinta į du etapus. Pirmas – „Vanguard 1“ fotografavimas, siekiant išsiaiškinti jo būklę prieš priimant sprendimą dėl pargabenimo. Antras etapas – sato pargabenimas į Žemę.