Vandenynai Europoje ir Plutone

Europa Vandenynai B

Vandenynai Žemėje yra įprastas dalykas, tačiau kituose dangaus kūnuose tik pradedame juos atrasti.

Europa Vandenynai

Iš Galileo tyriklio gautų nuotraukų sukurtas Europos paviršiaus vaizdas

Jupiterio satelitą Europą dar 1610 metais atrado Galilėjus per vieną pirmųjų teleskopų; 1979-ais erdvėlaivis Voyager-2 (o1,78×0,47 m 0,72 t) atsiuntė vaizdų iš 720 Mm atstumo; o 1996-2001 erdvėlaivis Galileo (o4,6×9 m 3,88 t) tyrinėjo iš arčiau (pateikė vaizdų iš 200 km).

3140 km didumo Europa (0,9 mūsų Mėnulio) orbituoja 670 Mm atstumu nuo Jupiterio 3,5 parų periodu 13,7 km/s greičiu (Mėnulis – 348 400 km nuo Žemės 27,3 parų 1,02 km/s). Turi retą deguonies atmosferą -150..-190 oC ir gan lygų -223 oC temperatūros ledinį paviršių (spėjama 25 km storio, po kuriuo telkšo 100 km storio skysto vandens sluoksnis). Esama ir nedaug kraterių, Voyager-2 pastebėjo vieną didelį 25 km skersmens, o Galileo – ir iki 200 km aukščio geizerius.

Erdvėlaivis Galileo startavo 1989-ais šatlu Atlantis ir pasiekė Jupiterį 1995, nuleido atmosferos tyriklį; apsuko Jupiterį 34 kartus įvairiomis orbitomis, priartėdamas prie Europos ir kitų palydovų. Pabaigęs kurą 2003 nukrito į Jupiterį.

Ruošiamas naujas tobulesnis erdvėlaivis Europa Clipper, orbituosiantis aplink Jupiterį, priartėdamas prie Europos iki 25 km. Greituolis yra o3x6 m dydžio, 6,06 t masės, 600 W Saulės plokščių, 336 Ah akumuliatorių ir 24 varytuvų tyriklis. NASA pradėjo projektuoti 2011-ais talkinant Kalifornijos technologijos institutui (Caltech, vadovas R. Pappalardo) ir orientuojantis į 2 mlrd USD vertę (dabar jau apie 4 mlrd USD). Europa Clipper startuos 2024-ais ir pasieks Jupiterį 2030; tyrinės Europą spektrografais, dalelių analizatoriais, magnetometrais, radarais bei vaizdo kameromis – patikslins ledo ir popaviršinio vandens savybes, paieškos organikos. Kartografuos ir cheminę sudėtį matuos MISE (Mapping Imaging Spectrometer for Europa) įrenginiu. Dar ruošiamas 230 kg tupdomas tyriklis (42 kg prietaisų) su gręžtuvu.

New Horizons prie Plutono

Erdvėlaivis New Horizons (0,48 t 2,2×2,7×3,2 m 228 W galios,  650 mln USD vertės, 16 varytuviukų: 4×4,4 N ir 12×0,9 N) 2015-ais pralėkė nykštukinę planetą Plutoną 12,5 Mm atstumu (7,37 Tm tolumoj) ir patyrė jį esant analogiškos Europai struktūros. Paviršiuje yra 200 km storio ledo pluta, po kuria – 150 km gylio vandenynas bei silikatinė šerdis. New Horizons patikslino 2370 km Plutono skersmenį ir -233 oC temperatūrą. Tyriklio duomenys inicijavo naują Plutono ir Charonos kilmės teoriją. Susidūrus pradinės raidos etapo kūnams, išsiskyrė tiek daug šilumos, kad paviršiuje susidarė gilus vandenynas, greit suledėjęs ir suplyšinėjęs. New Horizons parsiųstuose vaizduose – didžiulis įtrūkis plyti nuo vieno ašigalio iki kito, didžiuliai 1 km aukščio spygliai iš metano ledo. Pastebėtas 4 km gylio Sputnik Planitia milžiniškas krateris (spėjama nuo kometos smūgio prieš 10 mln metų)

Vandenynai Pluto moons family

Plutono palydovai: milžiniškas Charonas ir mažuliai Stiksas, Niktė, Kerberis, Hidra

Charon Hydra

Charonas ir Hidra, galbūt, ledinė

Plutonas – o 2370 km, 1,75 t/m3 tankio, sukasi apie savo ašį per 6,3 paras, orbituoja aplink Saulę 4,43-7,37 Tm 247 metų periodu 4,72 km/s greičiu. Turi retą azoto ir metano atmosferą bei 5 palydovus – o1180 km Charoną (Charon), o90 km Niktę (Nix), o70 km Hidrą (Hydra), Stiksą (Styx) ir 12 x 4,5 km Cerberį (Kerberos).


Komentarai apie “Vandenynai Europoje ir Plutone”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *