
Grįža Mėnulin – apie Mėnulio stebėjimus, tyrimus, lėkius, fotografavimą ir grunto atsigabenimą
Mėnulį pažįstame ir seniai, ir gerai (net moksliškai) – o3,47 Mm skersmens, jis skrieja aplink Žemę 356,5-406,7 Mm orbita 27,32 parų periodu 1,023 km/s greičiu, pasisukęs matomąja puse. Paviršiuje turi vadinamųjų „jūrų“ (apie 40 % ploto) – 200-2000 km didumo žemumų – ir „žemynų“ 3-6 km aukštumų; ypač daug kraterių (17 tūkst didesnių o3,5 km), kurių didžiausias – o2,24 Mm 12 km gylio.
Nuklotas smulkintu regolitu (gr rhegos – danga, lithos – akmuo) maždaug 5-15 km sluoksniu, po kuriuo plyti 70 km storio bazaltai (lot basaltes, uolienos iš tamsiai pilkų vulkaninių mineralų); o680 km branduoly – daug geležies ir nikelio 1,5 kK karštyje, o paviršiuje – 110 K naktimis ir 400 K dienomis.
Pilnas Mėnulis. Donato Lioce nuotrauka
Išliko IV a prKr rašytinių Anaksagoro ir Demokrito įrodinėjimų apie Mėnulio kalnus, o Aristarchas (310-230 prKr) mėgino apskaičiuoti matmenis, tad vienas kraterių pavadintas jo vardu. Delfų orakulo žynys Plutarchas apie 110 metus skelbė Mėnulį tik atspindint Saulės šviesą; K.Ptolemajas veikale „Almagestas“ (140 m) – geocentrinę sistemą. Tik XVI a L da Vinči įtarė Mėnulio tamsiąsias sritis esant sausumomis, o šviesias – vandenynais, tačiau G.Galilėjus teleskopu patikslino kraterių ir kalnagūbrių egzistavimą. XVII a I.Niutonas apskaičiavo Mėnulio masę pagal potvynių ir atoslūgių Žemėje reiškinius.
1902-ais prancūzas G. Melies sukūrė 13 min. trukmės 1-jį filmą „Le Voyage dans la Lune“ apie kelionę į Mėnulį su parodijomis romanams J. Verno „Mėnulin iš patrankos“ (1865) ir H. Wellso „Pirmieji mėnuliečiai“ (1901). Dar anksčiau 1875-ais J. Offenbach Paryžiuje parodė operą tuo pačiu pavadinimu.
Mėnulio gruntas ir misijos
Astronautines ekspedicijas 1959-ais pradėjo sovietų Luna programa: Luna-1 pralėkė Mėnulį 6 Mm atstumu ir tapo 1-ju Saulės satu; Luna-2 pirmoji pataikė Mėnulin, Luna-3 iš 65 Mm nufotografavo nematomą iš Žemės pusę, o Luna-13 įvertino cheminę sudėtį – 40-50 % SiO2; 20-35 % Al2O3; 18-20 % FeO.
1969-72 metais Apollo jau vykdė netarpišką eksperimentinį Mėnulio pažinimą – pirmieji 12 astronautų pabuvojo šešiose vietovėse, roveriais aprėpė teritorijas iki 36 km, pargabeno beveik 300 kg mėnulienos (net iš 3 m gylio gręžinių). Galima peržiūrėti trijų Apollo misijų realius skrydžio žurnalus. Tyrimų sėkmę pavaizdavo filmai „Pėdsakai Mėnulyje“ (2014) ir „Grįžimas Mėnulin“ (2013). NASA pateikia daug filmų apie Mėnulį ir misijas į jį, o Apollo misijos į Mėnulį pateiktos daugybė dokumentikos: „For all mankind” (1989), „From the Earth to the Moon” (1998 m, 12 dalių), „Apollo 11” (2019), „Moon Shot” (1994), „In the Shadow of the Moon” (2007), „Space Race” (2005 m, 5 dalys), „Chasing the Moon” (2019 m, 3 dalys).
Buzz Aldrin iškrauna mėginius iš Mėnulio modulio. Neil Armstrong nuotrauka
Po 50 metų 2022-ais Artemis programos Orion (be astronautų) 25 dienų ekspedicijoj apskriejo Mėnulį 2 orbitom ir grįžo į Ramųjį vandenyną. Žmonių kol kas siųsti nesiryžtama. Galbūt dėl radiacijos >1 mSv/d ar baugu grįžt prie urvinio gyvenimo. Galbūt laukiama tobulesnio Starship mėnulinio varianto. Astronautinės stoties Gateway 1-is projektas 1971-ais – North American Rockwell siūlė 71,5 t o8x18,5 m variantą. Vėliau, 1984-ais ir 2017-ais NASA svarstė tobulesnius. Tikėtina, gal greit bus naujų sprendinių.
Kinijos ir Indijos tyrimai
Planų Mėnulyje turi Kinija, sėkmingai įvykdžiusi 6 Čanje ekspedicijas. Ateičiai ruošia mėnulinę laboratoriją Juzgun, kurioje 60 parų dirbtų 2 moterys ir 2 vyrai. Vyksta 2 žmonių pilotuojamo tyriklio Lanyue (26 t su 4×7,5 kN varytuvais) projektavimas. Su Rusija ir kitomis 12 šalių aptarinėja ILRS (International Lunar Research Station) galimybes.
Indija pernai ekspedijavo Čandrajan 3,9 t tyriklį su Vikram tūpikliu ir 6-račiu Pragian, likusiais Mėnulyje. Po 3 mėn. Čandrajan 3 grįžo nuo Mėnulio į Žemės orbitą. Dabar su Japonija ruošia Čandrajan-4 bei -5.