Kosmodromai – apie juos rašėme tekstuose „Australijos šiaurinių teritorijų planai“, „Omano kosminės ambicijos“, „Ar Jungtinė Karalystė kurs Europos ekvatorinį kosmodromą?“, „Pasaulio kosmodromai 2012“, „Kinijos kosmodromai“, „Kosmodromai“, „Gilmour Eris pirmasis startas bus“
Analogiškai ankstyvam oro uosto pavadinimui „aerodromas“ dabar vadiname ir astronautines startvietes, kuriose surenkami startūnai (kol kas dažniausiai raketiniai) astronautams bei satams lėkdinti, pripildomi kuru ir paleidžiami dangun. Vietovės parenkamos atokiau nuo gyvenviečių, ypač megapolių, saugumo dėlei; bet arčiau pusiaujo (lengviau įgreitinti).
Amerikoje
Starbase (JAV Boka Čika Meksikos įl pakrantėje) nuo 2014-jų 3,8 km2 2 Starship‘ų startvietės su 145 m aukščio Mechazila‘is. Žiedinės konstrukcijos startinis stalas ant 6 plieninių kolonų turi 19 įtraukiamų atramų bei aušinimo purkštuvus. Netoliese – Starfactory gamykla bei High Bay ir Mega Bay angarai, o už 7,5 km – Massey bandymų poligonas.
Alcantara (Brazilijos Atlanto pakrantėje) nuo 1982-jų praplėtus Barreira do Inferno bazę 120 km2 turi 4 startvietes su įrenginiais PPP varytuvams, PPCU satams, PCPL kurui ir 2 bokštus (380 t krovumo).
Canaveral (JAV Kanaveralis Atlanto pakrantėje) veikia nuo 1949 birželio 570 km2 plote būta 30 startviečių, dabar veikiančias 4 aptarnauja 14 tūkst darbuotojų. Čia lėkdinti mėnuliečiai Appolo Saturn startūnais, Space Shuttl‘ai, dabar lėkdinami E. Musk Falcon‘ai ir J. Bezos New Glenn.
Kourou (Kuru Prancūzijos Gvianos Atlanto pakrantėje 500 km nuo pusiaujo; teikia 0,46 km/s papildomo greičio nuo Žemės sukimosi ) nuo 1964 balandžio 14 iš 1200 km2 ploto lėkdinami ESA startūnai (buvo ir Rusijos). Naujausias ESA startūnas Ariane-6 jau kilo 4 kartus.
Azijoje
Baikonur, Kazachijoje, už $115 mln metams nuomoja Rusija, veikia nuo 1955 sausio 12. Didžiuliame, 6717 km2 būta per 3 tūkst lėkdinimų iš 15 startviečių, 2 kuro stotys.
Vostočnyj (Rusijos Amūro srities Ciolkovskij gyvenvietėje) nuo 2016-jų 18×36 km 1,3 tūkst darb-jų 52 m bokštas 1 startvietė Sojuz-2 raketoms. 202 gruodžio 28 išlėkdino 3 Irano satus.
Jiuquan (Cziuciuan, Kinijos Badan dykumoj) nuo 1958 spalio 20 2800 km2 4 startvietės Čžandčen, Dunfen raketoms ir kt. 2025 gruodžio 3 startavo pirmas nevienkartinis Zhuque-3.
Venčan (Kinijos Hajnan saloje) nuo 2016-jų 1200 ha startavo Čanje-5, Ventian ir Mentian moduliai.
Shriharikota (Šriharikotos saloje Indijos Bengalijos įlankoj netoli Madraso) nuo 1971-jų 2 startvietės 100 lėkdinimų, – Mangaljan, Čandrajan, Aditya
2019 rugsėjo 10 startui ruošiamas Japonijos startūnas H-IIB
Tanegashima (Japonijos 445 km2 Osumi saloje) nuo 1966 gegužės 24, 970 ha 2 startvietės Yoshibinobu (krovininiai Kounotori į TKS bei satai Akatsuki, Hayabusa, Kagua) ir atsarginė Osaki.
Iš Naro Space center (P. Korėjos) 2025 gruodžio 26 išlėkdinti 12 satų ir CAS-500 į 600 km orbitą startūnu Nuri.
Tonhae (Š.Korėjos Japonijos jūros pakrantėje ties Musudan) – buvusioje japonų karinėje bazėje iš 2 startviečių lėkdinamos Hwasong, Rodong ir kitos raketos.
Naujojoje Zelandijoje
Rocket Lab (Naujosios Zelandijos Mahia pusiasaly 104 m virš Ramiojo vandenyno) nuo 2016 rugsėjo 26, 2 startvietės, kuro saugyklos ir angarai Electron‘ams.
Struktūra
Startų ruošai netoli startviečių yra surinkimo ir bandymų pastatai, poligonai, kuro saugyklos, siurblinės su vamzdynais bei dozatoriais ir kt infrastruktūra. Ties startvietėmis – požeminės degalinės su šaldymo įrenginiais dujoms skystinti (mažinant tūrį). Atšaldžius startūno bakus ir sistemas degalai pilami dideliais debitais, kad nespėtų nuo aplinkos sušilti bei garuoti. Pvz Falcon‘ui vien deguonies -160 oC šaltumo reikia šimtų tonų per kelioliką minučių. Nesant pavojingų kontrolės signalų, duodama starto komanda, pradedami degimo procesai varytuvuose, srautų reaktyvinės jėgos kelia startūną nuo Žemės ir greitina link kosmoso.