Pilotuojamas ESA erdvėlaivis? Po tiek daug kosminės eros metų, europiečiai astronautai pradėjo kalbėti apie savo erdvėlaivio būtinumą. 2022 metais pilotuojami erdvėlaiviai Sojuz ir Crew Dragon skraido į Tarptautinę Kosminę Stotį (TKS), o į Kinijos orbitinę stotį Tianhe taikonautus skraidina erdvėlaivis Shenzhou. Tikėtina netrukus pradės skraidyti ir erdvėlaivis Starliner.
ESA astronautas Matthias Maurer (vilki baltais marškinėliais), su misijos Crew-3 ekipažu apkabina raketą Falcon 9 prieš startą
Europos astronautai į kosmosą pradėjo skraidyti nuo 1978, kuomet Sovietų Sąjungą pradėjo Interkosmos programą. Kartu su sovietų kosmonautu erdvėlaiviais Sojuz čekoslovakas Vladimir Remek (kovo 2-10), lenkas Mirosław Hermaszewski (birželio 28-liepos 5) ir vokietis Sigmund Jähn (rugpjūčio 26-rugsėjo 3) lėkė iki sovietų kosminės stoties Salut 6 ir joje dirbdavo maždaug savaitę.
Erdvėlaivio būtinybė
ESA astronautai Thom Pesquet ir Matthias Maurer vasario 16 paskelbtame manifeste kelia klausimą apie būtinybę Europai turėti savo pilotuojamą erdvėlaivį. „Europa išlieka daugelio kosmoso projektų, tokių kaip Žemės stebėjimas, navigacija ir kosmoso mokslas, priešakyje, tačiau ji atsilieka vis strategiškesnėse erdvės transporto ir tyrinėjimo srityse“, – sakoma manifeste. „Europos bendrasis vidaus produktas yra panašus į JAV, bet jų bendros investicijos į kosmoso tyrinėjimus yra mažesnės nei viena dešimtoji NASA investicijų. Rusija turi pilotuojamą erdvėlaivį Sojuz, Kinija – Shenzhou erdvėlaivį, o JAV privačios bendrovės SpaceX erdvėlaivį Crew Dragon. Tikėtina, per kelerius metus JAV į savo pilotuojamų erdvėlaivių parką papildys erdvėlaiviais Orion ir Starliner. Indija taip pat kuria pilotuojamo transporto sistemą.
Europa, kuri atstovauja Europos astronautams, turi sukurti savo erdvėlaivį. Priešingu atveju Europa bus pavaldi NASA, Rusijos ir privačių kompanijų (SpaceX), užgaidoms, teigia astronautai. Be to, skraidydami „SpaceX“ erdvėlaivais jie tik praturtins Europos kosmoso pramonės konkurentus. „Jei praleisime šią unikalią galimybę mesti iššūkį status quo, turėsime ir toliau pirkti pilotuojamus kosminius skrydžius iš konkurentų be jokios garantijos, kad mūsų poreikiai ir vertybės bus prioritetas“, – sakoma manifeste. „Mūsų neveiklumas dar labiau paveiks Europos pramonės konkurencingumą, o mokesčių mokėtojų pinigai bus naudojami pramonės konkurentams skatinti.
Tikėtina, kad vienas iš kontrargumentų prieš šį manifestą yra tai, kad Europa kosmose visada ėjo savo keliu ir turėtų tai daryti toliau. Šiuo požiūriu, kam sutelkti dėmesį į dar vieno erdvėlaivio kūrimą, kai ESA galėtų sutelkti dėmesį į svarbias misijas kosmose? Juk naujo pilotuojamo erdvėlaivio sukūrimas bus labai brangus ir daug laiko reikalaujantis procesas. Jei Europos valstybės skirs finansavimą pilotuojamam erdvėlaiviui, iškils didelių klausimų, pavyzdžiui, ar jis bus paleistas raketa „Ariane 6“, ar kokia nors kita nauja raketa ir kurios kosmoso agentūros narės bus atsakingos už erdvėlaivio kūrimą?.
Naujam erdvėlaiviui sukurti, išbandyti ir paleisti gali prireikti viso dešimtmečio. Tai priklausys nuo įvairių veiksnių (finansavimas) ir nuo to, kaip Europa mato savo erdvėlaivį, pavyzdžiui kaip „Sojuz“ ar kažką funkcionalesnio, pavyzdžiui, „Crew Dragon.
Iš manifesto
Europos kosmoso tyrinėtojų asociacija (Association of Space Explorers – Europe, ASE) yra regioninis Kosmoso tyrinėtojų asociacijos ASE skyrius. Jis atstovauja daugiau nei 45 Europos astronautų ir kosmonautų, skridusių į kosmosą nuo 1978. ASE Europa skatina žmogaus buvimą kosmose ir taikius jos tikslus; skatina tarptautinį bendradarbiavimą tiriant kosmosą; remiasi milžiniška Europoje esančia technologine baze; pasakoja apie įkvepiantį žmogaus kosmoso tyrinėjimo poveikį jaunajai kartai; yra įsitikinęs, kad nepriklausomos Europos pastūmos į kosmosą vienija visuomenę. Manifestą, kurį parašė Europos astronautų grupė, atstovaujama Europos kosmoso tyrinėtojų asociacijoje, patvirtina jos valdyba.