Apie privataus kosmoso sektoriaus pradžią Kinijoje.
Anksčiau tekstuose „Kosmoso dėlionė Kinijoje“ ir „CASC rekordas“ esame rašę apie Kinijos proveržį link kosmoso lyderių. Sumuojant 2025 metų kosmoso įvykius, tenka pažymėti, jog lyderiai yra du: JAV ir Kinija. Europos Kosmoso Agentūra (ESA)…antra arba trečia. Ilgą laiką kosmoso lydere buvusi Rusija 2025 metais tapo senų sovietinių technologijų tiekėja.
Kai 2000-ųjų pradžioje tokie vizionieriai kaip Elon Musk ir Jeff Bezos JAV pradėjo kurti privačias kosmoso kompanijas, Kinijos kosmoso pramonė buvo centralizuota ir valdoma valstybinių korporacijų milžinių: Kinijos kosmoso mokslo ir technologijų korporacijos (China Aerospace Science and Technology Corporation – CASC) ir Kinijos kosmoso mokslo ir pramonės korporacijos (China Aerospace Science & Industry Corporation – CASIC).
2014-ieji tapo lūžio metais, pakeitusiais šią tvarką ir davusiais pradžią privačiam kosmoso sektoriui Kinijoje.
Priešistorė 1986-2014
Nors privataus sektoriaus istorija prasideda 2014-aisiais, pati komercinio kosmoso idėja Kinijoje nėra nauja. Dar 1986-aisiais šalis pradėjo eksperimentuoti, bandydama parduoti krovinių iškėlimo į kosmosą užsienio ir vietiniams klientams. Ši veikla buvo vykdoma per CASC dukterinę įmonę, valstybinę kompaniją China Great Wall Industries Corporation (GWIC). Iki 2000-ųjų Pekinas tokiu būdu paleido 27 palydovus ir uždirbusi milijardus užsienio valiutos.
Vėliau, 2000-aisiais, Azijos milžinės valstybinės įmonės pradėjo eksportuoti „iki rakto“ (turnkey) sprendimus besivystančioms šalims, pasiūlydamos ne tik paleidimus, bet ir palydovus, finansavimą bei draudimą. Tai buvo sėkmingas, bet griežtai valstybinis modelis.
Lūžis 2014
Tikroji pertvara įvyko 2014-aisiais, kai šalies Valstybės Taryba išleido gaires, oficialiai žinomas kaip „Dokumentas Nr. 60“ (Guiding Opinions on Innovating Investment and Financing Mechanisms in Key Areas). Jame, 24 skyriuje, pirmą kartą įvardintos privataus kapitalo investicijos į tokias sritis kaip raketų gamyba ir paleidimas bei palydovų kūrimas.
Dokumento Nr. 60 pradžia
Nors kosmoso sektoriui dokumente buvo skirtas vos vienas skyrelis, kuriame daugiausia dėmesio skirta nuotoliniams tyrimams ir palydovinei navigacijai, jo poveikis buvo milžiniškas. Jis oficialiai „pakėlė uždangą“ komerciniam kosmosui.
Netrukus po to, 2015 m. Nacionaliniame ilgalaikiame civilinės kosmoso infrastruktūros plėtros plane, buvo aiškiai įtvirtintas „lemiamas rinkos vaidmuo išteklių paskirstyme“. Tai buvo signalas, kad valstybė ne tik leidžia, bet ir tikisi, jog privatūs žaidėjai įsitrauks.
Pirmosios kregždės 2014-2019
Būrys entuziastų ir patyrusių inžinierių iš valstybinių įmonių puolė kurti savo verslus. Išorinis postūmis buvo ir „SpaceX“ sėkmė, įkvėpusi ir verslininkus ir valstybinių įmonių darbuotojus. Tikėjimas apie privataus kosmoso ateitį tvyrojo ore.
Pirmosios kompanijos daugiausia dėmesio skyrė mažiems, kieto kuro startūnams, kurie buvo paprastesni ir pigesni. Tarp pradininkų buvo:
2015 m. įkurta „OneSpace“ jau 2018-aisiais atliko pirmąjį suborbitinį startūo bandymą, atkreipdama dėmesį į save kaip į ambicingą startuolį.
„i-Space“ (Beijing Interstellar Glory Space Technology) 2019-ųjų liepą tapo pirmąja šalies privačia įmone, sėkmingai paleidusia orbiton startūną „Hyperbola-1“.
2015 m. įkurta „LandSpace“ pasuko kiek kitokiu keliu. Nors pirmasis jos bandymas su kieto kuro startūnu „Zhuque-1“ 2018-aisiais buvo nesėkmingas, kompanija greitai persiorientavo į perspektyvesnius skysto kuro varytuvus.
2018 m. įkurta „Galactic Energy“ vėliau tapo viena sėkmingiausių su savo „Ceres-1“ startūnu, vėliau su „Pallas-1“.
Šios kompanijos, nepaisant skirtumų, vienijo bendras bruožas: jas dažniausiai steigė buvę valstybinių įmonių ar Kinijos mokslų akademijos inžinieriai. Jie siekė žinias komercializuoti ir pritaikyti versle.
Ekosistemos kūrimasis
Privataus sektorius augimą skatino valstybės politika. 2017 m. Kinijos prezidentas Xi Jinping paskelbė „kariuomenės ir civilinės sintezės“ (military-civil fusion) strategiją, o kosmosas buvo įvardytas kaip pagrindinė sritis, kurioje privatus sektorius gali padėti stiprinti šalies gynybinius pajėgumus.
Į sektorių plūstelėjo pinigai iš dviejų pagrindinių šaltinių: rizikos kapitalo fondai ir valdžios fondai. Pavyzdžiu laikomas rizikos kapitalo fondas „Sequoia Capital China“ (dabar „HongShan“) investavęs į „LandSpace“ ir kitas privačias Kinijos kosmoso bendroves.
Miestai ir provincijos, siekdami pritraukti aukštųjų technologijų įmones, steigė specializuotus fondus ir kvietė kompanijas kurtis jų regionuose. Pavyzdinis atvejis yra Huzhou ir Jiaxing vietinių valdžių parama „LandSpace“.
Valstybinės įmonės šiame etape atliko dvigubą vaidmenį. Jos ne tik buvo talentų kalvės, išauginusios privačius verslus, bet ir tapo „inkarais“, aplink kuriuos formavosi ištisi kosmoso pramonės klasteriai. Geriausias pavyzdys – sostinėje įsikūrusiomis CASC ir CASIC būstinėmis. Vien tai padėjo pritraukti daugiau nei 200 privačių kosmoso įmonių.
Skirtingi keliai
Laikui bėgant, tarp privačių kompanijų išryškėjo dvi pagrindinės strategijos: kietojo kuro varytuvų ir skystojo kuro varytuvų šalininkai.
Kietojo kuro startūnų šalininkai buvo tokios kompanijos kaip „i-Space“ ir „Galactic Energy“. Jos toliau vystė mažesnius startūnus, matydamos jiems nišą mažų satų paleidimų rinkoje. „Galactic Energy“ su startūnu „Ceres-1“ pasiekė įspūdingą sėkmės seriją, tapdama viena patikimiausių.
Skysto kuro arba ateities vizionieriai buvo „LandSpace“, „Space Pioneer“ ir „Deep Blue Aerospace“. Jos nusprendė žaisti „ilgesnes žaidimų partijas“ (skystojo kuro startūnų kūrimas užtrunka ilgiau) ir kurti didesnes, sudėtingesnius skysto kuro startūnus. Ateityje tokie startūnai galėtų tapti daugkartinio naudojimo.
Laimėjimai ir pamokos
Pirmasis dešimtmetis nuo 2014-ųjų reformų atnešė ne tik sėkmes, bet ir nesėkmes, kurios yra natūrali tokios rizikingos veiklos dalis. „i-Space” po pradinės sėkmės susidūrė su trimis nesėkmingais startūno „Hyperbola-1“ paleidimais iš eilės.
„Space Pioneer“ 2024-ųjų viduryje patyrė incidentą, kai jų startūnas „Tianlong-3“ netyčia pakilo per bandymus ir sudužo. Šie įvykiai primena, kad „space is hard“, tačiau jie netapo sektoriaus pabaiga.
Apibendrinant, Kinijos privataus kosminio sektoriaus pradžią galima apibūdinti kaip sprogstamąjį augimą, paskatintą valstybės valios, įkvėptą Vakarų pavyzdžių ir paremtą gilia inžinerine patirtimi, sukaupta dešimtmečiais valstybinėse programose. Remiantis 2026 m. pradžios paskelbta informacija pagal „The Business Times“, Kinijoje veikia apie 600 privačių kosmoso įmonių.
2025 m. šalies privačios bendrovės lėkė link kosmoso 16 kartų iš 92, o 1 kg iškėlimo kaina buvo 11066 USD. Palyginimui: 2025 metais JAV iš 180 lėkių, 160 lėkių priklausė privačiai bendrovei SpaceX, o 1 kg iškėlimo kaina buvo apie 3689 USD.
2025 metais šios jaunos kompanijos metė rimtą iššūkį ir tarptautinėje arenoje, kuomet įvykdė pirmąjį sėkmingą pasaulyje metano startūno „Zhuque-2“ skrydį. Tai buvo bendrovė „LandSpace“.
2025 m. Hainano (Venčango) kosmodrome baigta statyti komercinio starto aikštelė ir šalies privačioms kosmoso bendrovėms nebereikia brautis į valstybės aikšteles.
Kelias nuo valstybinio monopolo iki gyvybingo, nors vis dar glaudžiai su valstybe susijusio, privataus sektoriaus, buvo nueitas stulbinančiai greitai.