Rusijos kosminis sektorius 2025 m. balansavo tarp išlikimo strategijos ir sisteminės krizės.
2025-ieji Rusijos kosminiam sektoriui buvo paradoksalūs metai. Oficialiai šalis išlaikė savo, kaip vienos iš trijų didžiųjų kosminių valstybių, statusą ir tęsė tarptautinį bendradarbiavimą – tiek Tarptautinės Kosminės Stoties (TKS) programoje, tiek su Rytų partneriais.
Už gražaus fasado slypi gili krizė: paleidimų skaičius kartoja istorinius minimumus, komercinė rinka žlugo, technologinė priklausomybė nuo Kinijos auga, Rusijos kosmonautas sugautas šnipinėjant ir pašalintas iš kosmonautų. Apie šnipinėjimo skandalą ir atgarsius rašėme tekstuose: „Kosminio šnipinėjmo pasekmės“, „Kosminio skandalo mastas“ ir „Technologijų šnipinėjimas“.
astronautika.lt pastaba: didžioji kosminė (DK) valstybė turi visą kosminį ciklą nuo satų gamybos iki pilotuojamų misijų. 2025 metais pasaulyje DK buvo JAV, Kinija ir Rusija.
Paleidimų statistika
2025 m. Rusija atliko tik 17 orbitinių paleidimų ir tai besitęsiantis istorinis nuosmukis. Tiek pat startų buvo ir 2024 m., 2016 m. ir 2018 metais. Patys „žemiausi“ metai buvo 2020 metais – vos 15 paleidimų. Palyginimui, JAV 2025 metais atliko 193 paleidimus (1 nesekmė), Kinija – 93 (1 nesekmė). Atskirai paminėtina net Naujoji Zelandija (JAV kompanijos „Rocket Lab“ startai) atlikusi 17 paleidimų.
Pagrindinė veikla
Kariniai kroviniai orbiton skraidinti penkis kartus, per juos iškelti mažiausiai 12 karinių satų. Gynybos ministerija aktyviai naudojo tiek senus ir patikrintus „Soyuz-2“, tiek naujesnius „Angara-1.2“ startūnus. Bendra tendencija yra, jog kosmosas Rusijoje vis labiau suvokiamas kaip strateginė ir karinė infrastruktūra.
Nepaisant Rusijos išsišokimų, NASA, sustiprinusi Rusijos kosmonautų pasirengimo priežiūrą JAV, tęsė bendradarbiavimą su Rusija TKS programoje. Balandį „Soyuz MS-27“ sėkmingai atskraidino ekipažą, o krovininiai „Progress” reguliariai vykdė atsargų pristatymą ir orbitos korekcijas. Po lapkričio avarijos ir sugadintos starto aikštelės, Rusija laikinai prarado galimybę siųsti astronautus orbiton iš vienintelės vietos – Baikonuro kosmodromo. 2026 m. liepos mėn. planuojama „Soyuz MS-29“ misija gali būti perduota „Crew Dragon“ erdvėlaiviui.
Reta Rusijos mokslinė misija „Bion-M” Nr. 2
Mokslinės misijos – retos, bet įsimintinos. Į 370-380 km orbiton apie Žemę rugpjūtį startavęs „Bion-M” Nr. 2 satas 30 parų misijon su 75 pelėmis, daugiau nei 1000 vaisinių muselių, ląstelių kultūromis, mikroorganizmais ir augalų sėklomis tapo svarbia biologinių eksperimentų platforma. Tai retas mokslo projekto pavyzdys šiandieninėje Rusijos kosmoso programoje.
Viso Vakarams, labas Rytams
Rusija, pradėjusi karą Ukrainoje, ir jos kosmoso pramonė neteko maždaug 2,1 mlrd. USD vertės kontraktų, tai sudarė apie 80 proc. visų eksporto pajamų. Vakarų klientai (OneWeb, ESA) pasitraukė, komerciniai „Soyuz” paleidimai iš Kourou kosmodromo nutraukti .
Maskva mėgina persiorientuoti į Pietų globaliąją rinką (Global South) ir ten ieškoti komercinių užsakymų. Paminėsime kelis: 2025 m. liepą paleistas Irano palydovas „Nahid-2″, Angolos sato „Angosat-2″ paleidimas „Proton” startūnu, tęsiamas bendradarbiavimas su Egiptu po „EgyptSat-2″ sėkmės.
Įsivaizduojamas BRICS satų tinklas yra greičiau popierinis nei realus
Dar vienas Rusijos inicijuotas „projektas” yra bendras BRICS (Brazilija, Indija, Kinija, PAR) satų spiečius. Rusijos pasiūlytas variantas yra toks: „Aš tau duodu savo palydovo nuotrauką virš tavo regiono, tu man duodi savo nuotrauką virš man įdomios teritorijos“. Nei Kinija, turinti didžiulį Žemės zondavimo satų spiečių, nei Indija nesidalija nuotraukomis, kaip Rusija norėtų, dėl galimų sankcijų.
Tačiau svarbiausias partneris yra Kinija. Ji 2021 m. pasiūlė Tarptautinę Mėnulio tyrimų stoties (ILRS) projektą kaip alternatyvą JAV „Artemis” programai. Tai greičiau yra Kinijos ir pagalbinių valstybių projektas, o ne Rusijos kosmoso ateities projektas.
Finansai ir sisteminės problemos
2025-ieji atskleidė, kad Rusijos kosmoso pramonė yra ant finansinio žlugimo ribos. Įmonės RKK „Energia“ pirmojo 2025 m. pusmečio grynasis nuostolis – 458 mln. rublių (apie 4,5 mln. eurų) ir ji balansuoja ant bankroto ribos. Pirmoji privati kosmoso įmonė „SR Space“ Rusijoje oficialiai paskelbta bankrutavusia. Vostočnyj kosmodromo statybose dalyvavusioms bendrovėms iškelta >140 baudžiamųjų bylų, nuostoliai viršija 10 mlrd. rublių.
Vietoje planuotų 40 paleidimų per 2025 metus – vos 17. Pasiūlytas „Rassvet“ interneto satų spiečius iš 886 vnt. atrodo nerealiai ir lyg fantazijos.
Praradus vakarietiškus elektronikos komponentus, Rusijai teko ieškoti pakaitalų. Iki 2024 m. vidurio pavyko pakeisti ~60 proc. importuojamų detalių. Likusioji dalis – radiacijai atsparios mikroschemos, preciziniai jutikliai – yra sudėtingiausia. Dalis iš Kinijos importuojamų komponentų neatitinka Rusijos standartų.
Ateitis – nuosmukio tęsinys?
2025-ieji paliko Rusijos kosmoso sektorių kryžkelėje. Viena vertus, vykdomi reguliarūs kariniai ir paleidimai į TKS, veikia „Angara“ šeima, užmezgami nauji ryšiai su Azija ir Afrika. Kita vertus, paleidimų skaičius krito iki lygio, kai šalis beveik iškrenta iš didžiųjų kosmoso valstybių trejeto.
Ekspertai pažymi, kad Rusija vis dar turi talentingų inžinierių ir unikalių kompetencijų (pvz., branduolinė energetika kosmose). Sisteminės problemos – korupcija, finansavimo trūkumas, izoliacija nuo Vakarų technologijų ir personalo senėjimas – kelia grėsmę ilgalaikiam išlikimui.
Ar Rusija sugebės atsigauti? Kol kas atsakymas primena kosminę tuštumą – tylią ir šaltą.