2026-ieji Europos kosmoso agentūrai (ESA) prasidėjo ambicingai – rekordinis biudžetas, dviženkliu misijų skaičius ir didele doze atsargumo dėl partnerystės su JAV. Apie Europos startūno „Ariane-64“ lėkį 2026 vasario 12 d. rašėme tekste „Pakilo galingiausias Europos startūnas“.
Finansavimas ir tikslai
2025-ųjų pabaigoje įvykusioje ESA Ministrų taryboje patvirtintas trejų metų (2026–2028) biudžetas siekia ~22,1 mlrd. €, o vien 2026 m. skirta 8,26 mlrd. €. Didžiausia dalis, ~ 30 proc., keliauja Žemės stebėjimo programoms, įskaitant ir Italijos IRIDE satų spiečių. Taip pat numatyta sukurti daugiau nei 400 naujų darbo vietų.
Misijų gausa
Sophie Adenot ir trys Europos Saulės sistemos kūnų tyrikliai
Šiemet ESA planuoja net 65 misijas. Palyginimui: 2025 m. lėkių buvo 46. Net 48 iš jų bus susieti su Žemės stebėjimo satais. Tarp įspūdingiausių datų: Vasario 13 d. prancūzė Sophie Marie Laurence Adenot tapo pirmąja iš „Hooperių“ klasės astronautų, išskridusia į TKS. Jos misija Epsilon truks 9 mėnesius. Balandžio-gegužės mėn. – planuojamas bendros ESA ir Kinijos mokslo misijos „Smile” startūno „Vega-C“ skrydis. Ji tyrinės Saulės vėjo poveikį mūsų planetos magnetiniam laukui. Rugsėjo 12 d. – „Juice“ zondo praskriejimas pro Žemę. Lapkričio mėn. – „Hera“ pasieks asteroidą Dimorphos, o „BepiColombo“ pagaliau pasieks Merkurijaus orbitą. Beje, misija pavadinta italų matematiko ir inžinieriaus, tyrinėjusio Merkurijaus orbitos keistenybes, Giuseppe (Bepi) Colombo (1920–84) garbei.
Vokietijos startuolis „Rocket Factory Augsburg“ ruošiasi pirmiesiems bandymams iš naujojo SaxaVord kosmodromo Jungtinėje Karalystėje ir planuojamos dvi ESA remiamos misijos RFA One startūno misijos.
Vėluojanti „Celeste“ misija turėtų startuoti ne anksčiau kaip kovo 24 d. Demonstracinė dviejų satų LEO-PNT (Low Earth Orbit Positioning Navigation and Timing) misijoje bus tiriama ar „Galileo“ satų (Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos – GNSS) signalai, pasitelkiant žemose Žemės orbitose orbituojančius satus, gali pasiekti tankiai užstatytus miestus.
2027 misijos
Mokslininkai nekantriai laukia 2027 metų pradžios, kuomet Ariane 62 į Lagrange’o tašką L2 išskraidins ESA egzoplanetų medžiotoją „PLATO“ (PLAnetary Transits and Oscillations of stars).
2027-iesiems metais numatyta „Prelude“ misija su „ClearSpace“ pagal ESA „Nulinę šiukšlių chartiją“. Du satai išbandys autonominį susitikimą ir artimo nuotolio manevrus orbitoje – tai žingsnis link aktyvaus šiukšlių valymo ir satų aptarnavimo.
Marso planų korekcijos
NASA biudžeto mažinimas paveikė bendrą NASA ir ESA misiją „Mars Sample Return“. Deja, Europos sukurtas grąžinamasis orbitinis aparatas (Earth Return Orbiter) nekeliaus surinkti Marso grunto mėginių. ESA persiorientuoja – orbitinį aparatą planuojama pritaikyti Marso atmosferos tyrimams. Europos marsaeigis „Rosalind Franklin“ kol kas lieka tvarkaraštyje.