
Startūninis dronas – į kosmosą kilti ne nuo Žemės, o nuo drono atmosferoje
RavnX dronas su dvipakopiu startūnu
Dar viena astronautinio startavimo idėja – lėkti kosmosan nuo drono, pakilus atmosfera kuo aukščiau (kur mažas oro tankis beveik netrukdo raketiniams greitintuvams). Tokį droną RavnX (25,4 t 5,5x18x25 m Raketensystem) sukūrė įmonė Aevum ir žada lėkdinti satus $1850-7700/kg kaina. Projektuojami du variantai RavnX: vienas lėtesnis skrisiantis 1050 km/h greičiu (juo ketinama gabenti krovinius ir į Žemės vietoves), kitas – viršgarsinis iki 3520 km/h, nuo kurio raketiniai startūnai lėkdins satus į orbitas iki 2000 km. Pirmieji lėkiai planuoti dar 2021-ais, bet stringa.
NOTSNIK projekto rezultatai buvo 10 nesėkmingų bandymų
Raketų paleidimą nuo lėktuvo 1958-ais pradėjo JAV kariškiai Project Pilot pavadinimu NOTSNIK (panašiu į žodį sputnik, gi NOTS – Naval Ordnance Test Station – lyg tokia artilerija). Lėktuvu Duglas Skyray 12,5 km aukštyje 740 km/h greičiu paleisdavo 0,95 t 67×438 cm kovinę raketą, kuria net mėginta iškelti 1 kg satus į keistą 60-2400 km orbitą.
Sėkmingesnis buvo Pegas projektas 1994-ais: nuo lėktuvo Stargazer (23 t krovumo) 12,8 km aukštyje startuodavo 18-23 t o1,27×17 m raketos su 440 kg krovinio (dažniausiai satų) už $40 mln.
1999-ais panašų projektą „Vozdušnij start“ nuo lėktuvo An-124 Ruslan bandė ir rusai už 25 mlrd rublių.
Satų naikinimas
2021-ais naikintuvu Mig-31 paleido raketą Nudol į kosmosą bandydami ASAT. Ji sunaikino nebeveikiantį 2,2 t satą Kosmos-1408 į 1500 kosminių šiukšlių, dėl ko vengiant pavojų evakuavosi TKS įgula. Rusų kariškiai dabar laido įvairias raketas į Ukrainą nuo lėktuvų Tu-22, Tu-160 bei sraigtasparnių Mi-8. Planuoja naujesnę raketą Vichr nuo Mi-28. Ukrainiečiai 2022-ais lėktuvu Su-34 paleido 0,3 km/s greičiu raketą X-29 su 317 kg sprogmenų.
10 satų į 500 km orbitą nulėkdino 2021-ais raketa Launcher One nuo lėktuvo Boeing 474 „Cosmic Girl“ R. Branson, šiom dienom pažadėjęs ukrainiečiams atnaujinti didžiausią lėktuvą Mrija.
Naujoviškesnių idėjų teikia ir E. Musk, bet kita kryptimi – startūnų pakopoms prižeminti ir erdvėlaiviams grąžinti Žemės paviršiun. Siūlomi pripučiami riestainio formos stabdytuvai „party balloon – ballute“, dalinai balioniniai BALLoon-parachUTE. Jie efektyvesni aukštesniuose atmosferos sluoksniuose, o ypač iš lengvų ir tvirtų Kapton ir Kevlar medžiagų. Tiesa, panašūs įrenginiai jau buvo Gemini projekte (astronautų krėslų žemėjimui starto avarijos atvejui) ir kariškių AIR (Air Inflatable Retarder).