Startūninis dronas

dronas rocket RXStages A

Startūninis dronas – į kosmosą kilti ne nuo Žemės, o nuo drono atmosferoje

dronas RXStages

RavnX dronas su dvipakopiu startūnu

Dar viena astronautinio startavimo idėja – lėkti kosmosan nuo drono, pakilus atmosfera kuo aukščiau (kur mažas oro tankis beveik netrukdo raketiniams greitintuvams). Tokį droną RavnX (25,4 t 5,5x18x25 m Raketensystem) sukūrė įmonė Aevum ir žada lėkdinti satus $1850-7700/kg kaina. Projektuojami du variantai RavnX: vienas lėtesnis skrisiantis 1050 km/h greičiu (juo ketinama gabenti krovinius ir į Žemės vietoves), kitas – viršgarsinis iki 3520 km/h, nuo kurio raketiniai startūnai lėkdins satus į orbitas iki 2000 km. Pirmieji lėkiai planuoti dar 2021-ais, bet stringa.

dronas NOTSNIK

NOTSNIK projekto rezultatai buvo 10 nesėkmingų bandymų

Raketų paleidimą nuo lėktuvo 1958-ais pradėjo JAV kariškiai Project Pilot pavadinimu NOTSNIK (panašiu į žodį sputnik, gi NOTS – Naval Ordnance Test Station – lyg tokia artilerija). Lėktuvu Duglas Skyray 12,5 km aukštyje 740 km/h greičiu paleisdavo 0,95 t 67×438 cm kovinę raketą, kuria net mėginta iškelti 1 kg satus į keistą 60-2400 km orbitą.

Sėkmingesnis buvo Pegas projektas 1994-ais: nuo lėktuvo Stargazer (23 t krovumo) 12,8 km aukštyje startuodavo 18-23 t o1,27×17 m raketos su 440 kg krovinio (dažniausiai satų) už $40 mln.

1999-ais panašų projektą „Vozdušnij start“ nuo lėktuvo An-124 Ruslan bandė ir rusai už 25 mlrd rublių.

Satų naikinimas

2021-ais naikintuvu Mig-31 paleido raketą Nudol į kosmosą bandydami ASAT. Ji sunaikino nebeveikiantį 2,2 t satą Kosmos-1408 į 1500 kosminių šiukšlių, dėl ko vengiant pavojų evakuavosi TKS įgula. Rusų kariškiai dabar laido įvairias raketas į Ukrainą nuo lėktuvų Tu-22, Tu-160 bei sraigtasparnių Mi-8. Planuoja naujesnę raketą Vichr nuo Mi-28. Ukrainiečiai 2022-ais lėktuvu Su-34 paleido 0,3 km/s greičiu raketą X-29 su 317 kg sprogmenų.

10 satų į 500 km orbitą nulėkdino 2021-ais raketa Launcher One nuo lėktuvo Boeing 474 „Cosmic Girl“ R. Branson, šiom dienom pažadėjęs ukrainiečiams atnaujinti didžiausią lėktuvą Mrija.

Naujoviškesnių idėjų teikia ir E. Musk, bet kita kryptimi – startūnų pakopoms prižeminti ir erdvėlaiviams grąžinti Žemės paviršiun. Siūlomi pripučiami riestainio formos stabdytuvai „party balloon – ballute“, dalinai balioniniai BALLoon-parachUTE. Jie efektyvesni aukštesniuose atmosferos sluoksniuose, o ypač iš lengvų ir tvirtų Kapton ir Kevlar medžiagų. Tiesa, panašūs įrenginiai jau buvo Gemini projekte (astronautų krėslų žemėjimui starto avarijos atvejui) ir kariškių AIR (Air Inflatable Retarder).


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *