Planetą Venerą (liet Aušrinę) jau Homeras vadino „gražiausiausia“, nors matė (jaunystėje kurdamas „Iliadą“) per 38-261 Gm kosmoso ir neįtarė dabar astronautiškai iš arčiau tiriamų grožybių. Aušrinė (o12,1 Mm) lėtai sukasi priešinga kryptimi per 243 mūsų paras (diena trunka net 117 parų), dengiasi tankiausia 250 km storio atmosfera (96,5 % CO2) su atspindžiais gan nuodingais debesimis.
Pirmosios ekspedicijos 1961-ais metais sovietinis erdvėlaivis Venera-1 (644 kg) nulėkė per 3 mėnesius, bet praskriejo 100 Mm „pro šalį“ ir tebeorbituoja 106-179 Gm aplink Saulę. 1962-ais Mariner-2 (201 kg) buvo tikslesnis – nepataikė 35 Mm atstumu. Venera-2 (jau 962 kg) irgi nukrypo 24 Mm, nors mėgino matuoti magnetinius laukus bei radiacijas.
Venera iš arti
1965-ais Venera-3 nulėkdino o0,9 m tupdomą tyriklį (1-jį kitoje planetoje) ir spėjo atsiųsti 6 žinutes. Dar po 2 metų Venera-4 (1,1 t) įveikė atmosferos storius, apdegė bet sklandžiai parašiutu nutupdė 2 MPa slėgiui apskaičiuotą tyriklį, 93 minutes pranešinėjusį matavimų duomenis. Tuo metu iki 4 Mm priartėjęs pralėkė Mariner-5 (244 kg), spėjęs patyrinėti H2 vainiką ir dalelių koncentraciją. 1970-ais naujesnis Venera-7 (1180 kg) veikliau tyrė atmosferą (30 min) bei paviršių (23 min), ten radęs 9 MPa slėgį ir net 5 kK karštį. Vėlesnis Venera-8 spėjo žvalgyti tik debesius ir vėjus, o Mariner-10 (526 kg) – He koncentracijas, tačiau atsiuntė net 3 tūkst 50 m skyros vaizdų.
Kantresnės ekspedicijos
1975-ais startavo II-os kartos „kantresnės“ ekspedicijos – Venera-9 ir Venera-10 (5 t). Jos orbitavo 7,7-120 Mm nuo paviršiaus ir transliavo tūpiklių pranešimus bei vaizdus – karštų akmenuotų dykumų. 1978-ais Venera-11 ir Venera-12 aptiko azoto, CO2, HCl, inertinių dujų, sieros, 100 kV/m elektrinių įtempių (žaibams). Svarbiausia – patikslino gruntų karštumą 735 K. Venera-12 dar pasižymėjo ir kometos Bradfield patyrinėjimu. Tuo metu Pioneer Venus (965 kg o2,5×1,2 m) nutupdytas aparatas veikė 67 min.
Venera-13 priekinės ir galinės kameros perduoti vaizdai. Nuotraukų šaltinis
Venera-14 priekinės ir galinės kameros perduoti vaizdai. Nuotraukų šaltinis
Venera-13 ir Venera-14 1982-ais jau gręžiojo planetos paviršius 4,4 kK ir 9,35 MPa sąlygomis, analizuodami Mg, Al, Fe, Ca, Ti bei kitus radinius.
Solidžiausiai ekspedicijavo Magellan (3,4 t 6,4 m) 1990-ais 100 m skyra apžvelgęs 84 proc Veneros paviršių ir gravitacijų bei ašigalius (1994-ais smigdamas sudegė). Kalvotose lygumose yra ir kalnų (iki 11 km) bei vulkaninių liekanų, nors veikiančių ugnikalnių nerasta.
Akatsuki (1×1,45×1,4 m su 2 Saulės skydais) startavo 2010-ais. Venus Express (1,27 t) 2014-ais vykdė stabdymo bandymus 200 km – 66 Mm orbitose su priartėjimais iki 130 km. Deja, nutrūko ryšys.
Planuojamos DAVINCI ir VERITAS (Venus Emissivity, Radio science, Insar, Topography And Spectrography) veneriškos misijos. Ruošiama 1-ji privati Venus Life Finder (Rocket Lab) ekspedicija.