Teleskopai arba astroskopai, skriejantys įvairiausiomis orbitomis, atveria nesibaigiančias Visatos paslaptis.
Astroteleskopų atradimai
UGC 11537 galaktikos vaizdas
Hubble (Hubble Space TelescopeHST) atsiuntė unikalų spiralinės galaktikos UGC 11537 vaizdą 230 mln šm tolumoj, nors ją kiek stelbia mūsiškio Paukščių Tako žvaigždės. Naudojantis jomis kaip orientyrais tikimasi įvertinti kosminių judėjimų ypatumus ir kitas savybes. HST jau stebėjo per 200 mln įvairiausių galaktikų, klasterių ir superklasterių. Mūsų 90 šm didumo Paukščių Take bent 400 mlrd žvaigždžių apsisuka apie 3,7 mln Saulės masių juodąją skylę per 250 mln metų. Apibendrinus Hubble stebėjimus galima teigti Paukščių Taką ir Andromedą subūrus bent 50 mažesnių galaktikų.
Tranzito metodu TESS atrado Marso didumo o9 Mm egzoplanetą GJ 367 31 šm tolumoj, orbituojančią arti savo žvaigždės per 8 val (mūsų Merkurijus apsuka Saulę per 88 paras) ir įkaitusią iki 1,8 kK (paviršiuje). Dar aptiko 14 egzoplanetų, orbituojančių apie dvigubas žvaigždes.
Per 9 lėkio metus Kepler rado tūkstančius egzoplanetų – 2800 patvirtintų ir 3250 laukiančių patvirtinimo. 650 šm nuo mūsų EPIC 249559552 planetinė sistema turi panašią į Saulę žvaigždę ir planetų orbitinį rezonansą. Kita jau 3500 šm tolumoj EPIC 249731291 turi 2 dujines gigantes labai arti žvaigždės.
Chandra 3,9 mlrd šm tolumoj aptiko galaktikų klasterį su dviem supermasyviom juodosiomis skylėmis (250 šm viena nuo kitos) bei 4 šviesiom ertmėm Cavities.
Gaia duomenimis sukurtas Paukščių Tako galaktlapis, ypač papildęs šio disko pakraščius, pvz Anticenter Stream (bent 8 mlrd metų senumo). Radiobanginiai teleskopai bendrai su EHT (Event Horizon Telescope) stambiausioje M87 galaktikoj 55 mln šm tolumoj atrado 6,5 mlrd masyvesnę už Saulę juodąją skylę su 8 tūkst šm ilgio čiurkšline struktūra (VLA image).
Aktyvi galaktika 3C 348 arbakitaip žioma Hercules A
Planetų ir satų tyrimai
Tyriklio Venus Express (1,27 t), panaudojant Visible Technology infraraudonojo matymo aparatūrą, duomenimis patikslinta Aušrinę (o12,1 Mm 108,2 Gm orb) turint paviršiuje 9,2 MPa slėgį 480 oC karštį; dieną trunkant 243 mūsų paras ir metus – 225 paras (t.y. trumpiau); o vėjus pučiant iki 60 kartų greičiau sukimosi spartos. Dar atrado vėjais generuojamas atmosferines bangas ir nepaklusnius nejudančius debesius, iš kurių lyja sieros rūgštimi. Ruošiama nauja Venus Life Finder Mission ekspedicija amoniako (gal ir gyvybės) tuose debesyse paieškai.
15 mokslininkų iš įvairių universitetų 2020-ais sudarė 737 astro įdomybių „Exotic“ Catalog SETI (Search for ExtraTerrestrial Intelligence) superplataus akiračio apžvalgą. Jame įtraukta net ir Fermi paradokso atvejai.
Apollo-17 pargabentuose iš Mėnulio troctolit 76535 mėginiuose SOEST (School of Ocean and Earth Sciense and Technology) atrado kristališkų olivino ir plagioclase atmainų. DAPS (Department of Astrophysical and Planetary Science at SU Boulder) tiria Mėnulio urvus. Jų rado bent 200 vnt (o10-20 m gal su 150-200 K vandens ledu) tinkamų būsimoms ekspedicijoms.
Marse buvęs vanduo dar išliko geležingo smektito moliuose iki 30 km sluoksniuose.
JPLab pradeda ruoštis Marso mėginių (Perseverance surinko 4 iš 43 planuotų) pargabenimui Žemėn. Bandomi įrenginiai Mars Ascent Vehicle (2,4 t su 2,8 m raketiniu varytuvu), Sample Retrieval Lander ir VECTOR (Vertically Ejected Controlled Tip-Off Release) orientatorių.
Domimasi ir Encelado sukamaisiais virpesiais, aiškinant šilumos mainus jame ir įtaką ledų plutai (Wencheng Shao).
Parker ir naujesni tyrimai
Parker (tekstas „Saulė ir tyrikliai“) dar 2019-ais atrado Saulės vėjo magnetines „zig-zag“ struktūras arti Alfven sluoksnio. Lėkdamas 163 km/s greičiu Parker dabar priartėjo iki 8,5 Gm nuo sąlyginio Saulės paviršiaus. 2022-ais jau lėks 430 km/s 6,2 Gm nuotolyje, tad „palies“ Saulę. Tikimąsi terminės apsaugos skydas atlaikys ir nenutrūks ryšys su Žeme. 149 mln km nuo Žemės esanti Saulė prieš 4,59 mlrd metų susiformavo iš dujų ir dulkių disko. Per kelis mln metų įkaitino termobranduolinėmis reakcijomis iki 10 mln K.
Dabar Saulė yra apie o696 Gm didumo 1,41 t/m3 vidutinio tankio. Atrodo lyg sudaryta iš o1 Mm ir net didesnių konvektuojančių granulių su karštų dujų pliūpsniais. Didžiuliai 72 % vandenilio, 26 % helio, 0,1 % neono bei kitų medžiagų protuberantai. Dar vėsesnės yra 3700 K dėmės, kurių skaičius kinta Saulės aktyvumo ciklu kas 11 metų.
JAV ir Japonija kartu tyrinės mėginius iš asteroidų Riugu. Juos, 4 vnt 23 mm didumo gruntienos jau pargabeno Hayabusa-2, o Bennu asteroido pavyzdžius pargabens Osiris-Rex. Johnson centre kaupiami mėginiai ir iš Mėnulio, Marso, Saulės bei Žemėn nukritusių meteoritų.
Estų TalTech (Tallinn University of Technology) kuria naujovišką Saulės bateriją iš regolitinio FeS2. Galbūt ji galės gaminti elektrą Mėnulyje bent 25 % naudingumu. ESA finansuoja ir teikia laboratorinę bazę Olandijoj.
Mums Lietuvoje atradimas – Homer Hickam (1943-2021) amerikiečių rašytojas, Vietnamo karo veteranas (1967-68 leitenantu) ir NASA inžinierius (1971-78 bei 1981-98); nuo 2018-jų – Nacionalinio Kosminio Komiteto narys. Vaikystėje Sputnik pavyzdžiu 1957-61 metais su bendraklasiais pagamino ir išbandė 31 raketą (gal ir startūną) Coalwood apylinkėse. Parašė astronautinių knygų: „Rocket boys (1998 „Raketų berniukai“), pagal kurią sukurtas ir filmas „Spalio dangus“; „Back to the Moon“ (1999 „Atgal į Mėnulį“, išversta net kinų kalbon) bei kiti.