Artėjam prie Saulės tekste apie įvairius mūsų artimiausios žvaigždės tyriklius ir jų teikiamus duomenis
Saulės blyksnis M6.6
Mūsų šviesulys, didžiuma žmonijos vadinamas panašiai (pradedant S garsu), yra žvaigždė geltonoji nykštukė. Būdama o1,39 Gm didumo lenkia artimiausią Kentauro Proksimą bent 10 kartų. Prieš 400 metų pradėjus tyrinėti teleskopais pastebėtos dėmės. G. Galilei pagal jų judėjimą įvertino Saulės sukimosi apie ašį periodą. Dabar jis yra 25 paros ties pusiauju ir 34 paros ties ašigaliais. 1852 m. R. Wolf apskaičiavo aktyvumo, t.y dėmių, fakelų, flokulų, protuberantų, žybsnių, Saulės vėjo, kaitą. W. de la Rue nupaveikslavo savu fotoheliografu. 1925-ais C. Payne mėgino įvertint vandenilio koncentraciją (dabar 73,9 %). 1938-ais H. Bethe įrodė branduolines reakcijas esant Saulės energijos šaltiniu. Nuo 1995 metų astronautinius stebėjimus pradėjo SOHO, Hinode, STEREO ir kiti Saulės tyrikliai.
Ypač rezultatyvūs nauji tyrikliai Parker (0,68 t 1x3x2,3 m 343 W įvairiai orbituoja 6,9…109 Gm aplink Saulę vidutiniu 88 parų periodu), Solar Orbiter (1,8 t 2,5×3,1×2,7 m orb 33…110 Gm per 168 paras) ir jiems talkinantis merkurietis BepiColombo (4,12 t, pavadintas matematiko G. Colombo gravitacinių manevrų autoriaus garbei).
Saulės žybsniai. TRACE sato nuotrauka
Saulės fotosferos fakelai (angl facula) ir chromosferos flokulai (angl flocculus) yra karštesni plazmos dariniai ties dėmėmis, išliekantys pastarosioms išnykus. Erupciniai protuberantai (lot protubero – išputalas) išsiveržia virš dėmių ir fakelų; jų plazma – tankesnė ir vėsesnė (10-20 kK). Chromosferiniai žybsniai (gal magnetinių jėgų anihiliacijos) aplink dėmes trunka kelias minutes. Žybsniai kartojasi ir 10 MK kaitroje skleidžia Rentgeno spindulius. Šie pasiekia Žemę per 8,3 minutes ir trikdo trumpabangį radijo ryšį.
Parker tyriklis
Startavęs 2018-ais Parker 7 kartus greitinosi ties Venera ir dabar suka 14-ją orbitą. Tyriklis jau pasiekė rekordinį 162 km/s greitį bei „palietė“ Saulę. Šviesulys ryškaus paviršiaus neturi, tai ~ 13 Gm atstumu ribojamas vainiką. Jame gravitacinis ir magnetinis laukai nulaiko materiją nuo pasklidimo kosmosan. Parker turi 4 joninius varytuviukus po 90-130 mN stūmos ir keis orbitas iki 6,9 Gm artumo. 2025-ais lėks 190 km/s greičiu, o termoskydas įkais 1700 K. Beje, Parker atsiųstuose priesaulio vaizduose astronomijos mėgėjas P. Berrett šiemet aptiko kometą PSP-001, pralėkusią 17 Gm atstumu.
Solar Orbiter tyriklis
Solar Orbiter nuo 2020-jų filmuoja Saulę specialia aparatūra bei koronografu. Buvo užfiksuotas galingiausias bent 5 Gm aukščio protuberantinis pliūpsnis. Laimei, jis nepataikė link Žemės. Aptikti nanopliūpsniai, pavadinti‚ lauželiais“ bei magnetinio perjungio reiškinys. Tai staigūs Saulės vėjo atotrūkiai nuo magnetinių linijų „gyvatiškų dujinių šliužų“ pavidalu. Tokio Saulės vėjo dalelių greitis siekia 800 km/s. Tyrikli turi tobulesnius (lyginant su ksenono varytuvais) cezio ir rubidžio joninius varytuviukus, tad orbituos iki 2030-jų.
$2 mlrd vertės BepiColombo, startavęs 2018 metų spalio 20 dieną, sudarytas iš dviejų tyriklių. 1,23 t masės bei 2,4×2,2×1,7 m dydžio tyriklis MPO (Mercury Planetary Orbiter) orbituos 480-1500 km aplink Merkurijų per 2,3 val. 0,28 t masės ir o1,8×1,1 m dydžio tyriklis MMO (Mercury Magnetospheric Orbiter) lėkios atokesnėj 590-11640 km orbitoj 9,3 val periodu.
ESA ruošia kelis 0,55 t 1,1×1,8×1,7 m koronografinius satus PROBA, stebėsiančius Saulę iš 600 km – 60 Mm orbitų aplink Žemę.
Sausio 8 d Žemės atmosferoje pastebėtas kaistantis 2,5 t satas ERBS (Earth Radiation Budget Satellite), kurį prieš 38 metus iš šatlo STS-41G 360 km aukštyje kanadietiška RMS (Remote Manipuliation System) stumtelėjo kosmosan astronautė S. Ride. Saulės radiacijos tyriklis varytuviukais pasiekė 610 km orbitą. Veikė iki 2005-jų, po truputį grįždamas Žemės atmosferon.