Mėnuliai kolonistams

kiti moon

Geidžiamiausias kosmoso kolonistų objektas yra Marso planeta. Gi realesnis – mūsų o3476,2 km Mėnulis, kur jau pabuvojo 12 astronautų (tekstas „Šaunusis NASA dvyliktukas“). Ateityje turės parspektyvų sulaukti kolonistų ir kitų planetų mėnuliai, kuriuos čia apžvelgsime.

Mars moon Mėnuliai

Marso mėnuliai Deimas ir 28 km dydžio Fobas būsimiems kolonistams nebus partrauklūs

Saturno mėnuliai

Saturn mėnuliai

Saturno mėnuliai gali būti įdomūs kolonistams

Mimas – o397 km 185 000 km orb per 0,94 paros 1,17 t/m3 tankio Saturno satas, kurį atrado 1789-ais W. Herschel, tyrė Voyager-1, Cassini. Paviršius – leduotas (55-100 K) su krateriais (net o130 km didumo ir 10 km gylio, pavadintas Hershel), gal turi vandens okeaną 24-31 km gyliuose.

Enceladas – o504,2 km 237 000 km orbituojantis per 1,37 paros 1,6 t/m3 tankio Saturno satas, atrastas 1789 metais F. W. Herschel. Erdvėlaiviai Voyager tyrinėjo iš 87 000 km atstumų ir konstatavo jį esant Saturno E žiede. 2005-ais Cassini dar iš arčiau tyrė išmetalų šleifą bei geizerius (įtarė turint sūrų vandenyną po pluta), matavo temperatūras 33-180 K ir labai retą vandens garų atmosferą. Buvo stebimi smūginiai krateriai ir iki 200 km ilgio 1 km gylio 5-10 km pločio tektoniniai riftai.

Titanas (žiūrėkite „Pirmasis titanlapis“) – o5150 km 1 221 000 km orbituojantis per 16 parų 1,88 t/m3 tankio Saturno satas, atrastas dar 1655-ais Ch. Huygens. Tyrinėjo Pioneer-11, Voyager -1, Hubble, o ypač Cassini su Huygens. Turi tankią 400 km storio atmosferą (jonosfera – iki 1200 km) su metano ir etano debesimis bei lietumis. Atrastas o3400 km branduolys su keliais sluoksniais ledų, gal ir vandens. 94 K šaltumo paviršiuje nedaug kraterių. Yra iki 1,6 km aukščio kalnų.

Kitų planetų mėnuliai

kiti moon

Europa, Miranda ir Tritonas, galbūt, bus tinkami kolonistams

Europa – o3138 km 670 000 km orbituojantis per 3,5 paras 3 t/m3 tankio Jupiterio satas, atrastas 1610 metais G. Galileo. Erdvėlaiviai Pioneer-10 ir Pioneer-11 atsiuntė pirmuosius foto vaizdus 1973-ais. Voyager-2 priartėjo iki 190 000 km atstumo, 1995-ais Galileo – iki 201 km. Pagrįstai teigiama tarp mėnulių Europą turint lygiausią paviršių, nors yra gūbrių ir smūginių kraterių (o5 km – apie 40 vnt). 10-30 km paviršinis sluoksnis ledinis, gilesnis apie 30 km – skysto vandens, dar giliau – uolienos ir branduolys.  Temperatūra – 50 K ties ašigaliais ir 110 K ties pusiauju, o radiacija – net 5,4 Sv/parą.

Miranda – o476 km 129 000 km orbituojantis per 1,41 paros 1,2 t/m3 tankio Urano satas. Voyager-2, priartėjusio iki 29 000 km ir fotografavusio 0,5 km skyra, duomenimis paviršiuje turi specifiškų žiedinių vainikų „coronae“: Inverness (200 km2), Arden (300 km ilgio), Elsinor (100 km). Yra kalnų, skardžių, kanjonų bei smūginių kraterių (o50-500 km). Atrado G. Kuiper 1949 m.

Tritonas – o2706,8 km 354 000 km orbituojantis per 5,8 paras 2,06 t/m3 tankio Neptūno satas, atrastas 1846-ais W. Lassell. Turi retą azoto atmosferą, gūbrėtą ir leduotą paviršių 37 K temperatūros (Voyager-2). Paviršiuje yra nedaug smūginių kraterių, didžiausias – o27 km Mazomba. Yra o100 km kriovulkanas Leviathan Patera, 2 kriolavos ežerai ir keli azoto geizeriai.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.