Nuo stoties prie paviršiaus infrastruktūros
Vykdydama atnaujintą kosmoso tyrimų strategiją, NASA iš esmės keičia savo prioritetus. Agentūra atsisakė ankstesnių planų statyti orbitinę stotį „Gateway“ Mėnulio orbitoje ir visus technologinius bei finansinius resursus sutelkė į infrastruktūrą Mėnulio paviršiuje. Šis lūžis įgavo pagreitį po sėkmingo pilotuojamo erdvėlaivio skrydžio aplink Mėnulį „Artemis II“ misijos metu. Naujai patvirtintas strateginis planas, pavadintas „Moon Base“ programa, oficialiai siekia užtikrinti nuolatinį, nepertraukiamą žmonių buvimą Žemės palydove iki 2032 metų.
Mėnulio bazės vizualizacija
Šis pokytis grindžiamas pragmatiškais inžineriniais ir ekonominiais skaičiavimais. Vietoj lėšų švaistymo tarpinės stoties palaikymui orbitoje, investicijos nukreipiamos į tiesioginės logistikos, Mėnulio išteklių gavybos (In-Situ Resource Utilization – ISRU) ir autonominės energetikos sistemų kūrimą. Skaičiuojama, kad pilnavertės, visiškai autonomiškos bazės statybos ir derinimo darbai Mėnulio pietiniame poliuje užtruks mažiausiai 10 metų, o tam prireiks milžiniško masto tarptautinio bei komercinio tiekimo tinklo.
Trijų etapų planas
„Moon Base“ programa yra griežtai suskaidyta į tris nuoseklius, techniškai ir chronologiškai apibrėžtus etapus, skirtus minimizuoti riziką ir palaipsniui didinti technikos autonomiškumą.
I etapas 2026–2029 metais yra žvalgybos ir robotizuotas pasirengimas. NASA planuoja surengti ne mažiau kaip 25 robotizuotas misijas į Mėnulio Pietų polių. Jų metu bus gabenami technikos prototipai, atliekami grunto tyrimai ir bandomos nusileidimo technologijos. Etapo finansavimui jau numatyta virš 4,5 mlrd. USD asignavimų per komercinių Mėnulio krovinių gabenimo paslaugų (CLPS) programą.
II etapas 2029–2032 metai yra laikinosios infrastruktūros statyba. Į Mėnulį bus pradėti gabenti pirmieji gyvenamieji moduliai, energetiniai mazgai (branduoliniai mikroreaktoriai) ir sunkieji roveriai. Bus vykdomos trumpalaikės astronautų misijos, skirtos įrangos montavimui.
III etape po 2032 m. Mėnulyje bus nuolatinė bazė ir vyks įgulų rotacija. „Moon Base“ bus pilnai funkcionuojnti: veiks nuolatinė mokslinė gamybinė įgula, o astronautų rotacija vyks kas 3–6 mėnesius.
Partneriai ir kontraktai
Skirtingai nuo „Apollo“ eros, NASA šį projektą įgyvendina per fiksuotos kainos paslaugų kontraktus su privačiu pramonės sektoriumi. Toks būdas leidžia agentūrai drastiškai sumažinti išlaidas ir paspartinti technologinę raidą, paskirstant užduotis keliems konkurentams.
„SpaceX“ išlieka pagrindiniu strateginiu partneriu sunkiųjų krovinių ir žmonių transportavimo srityje. Kompanija kurią erdvėlaivį „Starship HLS“ (Human Landing System), gebantį į Mėnulio paviršių vienu reisu nugabenti iki 100 tonų naudingo krovinio. Pirminių nusileidimo sistemų kontraktų vertė viršija 2,89 mlrd. USD.
Jeff Bezos kompanija „Blue Origin“ užsitikrino 3,4 mlrd. USD vertės sutartį dėl alternatyvios nusileidimo sistemos „Blue Moon“ kūrimo bei pirmųjų didžiųjų Mėnulio roverių (LTV) pristatymo. Deja, startūno „New Glenn“ sprogimas gegužės 28 dieną sutrikdė „Blue Origin“ dalyvavimą.
„Firefly Aerospace“ gavo specializuotus, 230 mln. USD vertės, CLPS kontraktus, skirtus krovinių gabenimo Mėnulio dronams ir nedideliems automatiniams aparatams skraidinti bei dislokuoti.
JAV ir Kinijos lenktynės
NASA programos spartinimas vyksta tiesioginio ir aštraus geopolitinio spaudimo fone. Kinijos nacionalinė kosmoso administracija (CNSA) demonstruoja itin spartų progresą ir paskelbė sieksią išlaipinti taikonautus Mėnulio paviršiuje iki 2030 metų.
Siekdama ilgalaikio dominavimo, Kinija, bendradarbiaudama su „Roskosmos“ bei kitais tarptautiniais partneriais, nuo 2031 metų pradės statyti savo analogišką projektą – Tarptautinę mokslinę Mėnulio stotį (ILRS). Konkurencija iš esmės keičia misijų pobūdį ir kosmosas nebėra tik prestižo ar grynųjų mokslinių tyrimų vieta. Apie ILRS esame rašę tekste „Tarptautinė Mėnulio tyrimų stotis“.
Tiek JAV su „Artemis Accords“ partneriais, tiek Kinijos su pagalbiniais partneriais ILRS atvirai konkuruoja dėl strategiškai svarbiausių teritorijų Mėnulio pietiniame poliuje. Jame aptikti didžiausi vandens ledo klodai. Projektų ašimi tampa praktinis išteklių (vandens ledo, Helio-3, retųjų metalų) gavybos pramoninis reguliavimas, autonominių megavatinių energetinių sistemų statyba, Mėnulio paviršiaus logistikos kontrolė. Ir, tikėtina, bazės panaudojimas ateities pilotuojamoms ekspedicijoms į Marsą.