Georgij Grečko, kosmonautas – trumpas tekstukas apie beveik legendinį Rusijos kosmonautą
2017 balandžio 8 dieną, 06:40 Maskvos laiku Maskvoje 81 – joje, Veresajevo vardo, ligoninėje mirė 34 – tasis Sovietų Sąjungos kosmonautas Georgij Grečko. Tai pats napatogiausias, nemėgiamiausias, bet labai gerbiamas už profesionalumą sovietinės epochos kosmonautas. Balandžio 11 dieną palaidotas Maskvos Trojekurovsko kapinių Kosmonautų Alėjoje.
Cassini, Huygens, Saturnas, Giovanni Cassini, Titanas – sėkmingas skrydis ir tyrimai vyksta toliau
Saturnas – romėnų dievas
Saturnas buvo senovės romėnų žemdirbystės bei laiko dievas. Su žmona Opse turėjo dieviškų vaikų – Jupiterį, Neptūną, Plutoną, Cererą ir kt. Kasmet, gruodžio 17-21 dienomis, saturnalijų metu šeimininkai ir jų tarnai ar vergai susikeisdavo vietomis, o senatoriai rengdavo iškilmingas vaišes lektisternijas, priešais stalą sustatydami dievų skulptūras.
Saturnas – išvaizdi žieduota planeta, apskriejanti Saulę 9,7 km/s greičiu per 29.5 Žemės metų ir turinti per 60 palydovų (mūsiškai – mėnulių), tarp jų išskirtinį Titaną (Saulės sistemoje vienintelį su stora ir slėgia – iki…
Rusijos pilotuojama kosmonautika – 2017 metais TKS turėtų būti pabaigta statyti ir ji privalėtų atrodyti taip.
TKS dar nepabaigta statyti, greičiausiai ji tokia ir liks
TKS darbą baigs 2024 – iais. Gali būti, kad jos skrydis bus pratęstas iki 2028 – ųjų metų. 2028 – iais metais ji švęstų savo trisdešimtmetį. Praėjo 18 metų nuo TKS surinkimo pradžios. Rusija taip ir nesugebėjo surinkti jai priklausančios dalies.
TKS ji praktiškai, išskyrus transporto erdvėlaivius Sojuz ir Progress, nieko neturi. Pirmasis TKS modulis Zaria pastatytas ir…
Mėnulis ir turistai
Vasario 28 dieną JAV bendrovė Space X pranešė ketinanti apskrieti Mėnulį erdvėlaiviu Dragon 2 su dviem kosmoso turistais. Du būsimi astronautai jau sumokėjo dalį šios kelionės kainos. Skrydis planuojamas 2018 metų pabaigoje. Eilėje laukia daug turtingų ir norinčių skrieti kosmoso turistų.
Pirmųjų kosmoso turistų pavardės bus paskelbtos po gydytojų komisijos patvirtinimo, kad jie gali dalyvauti šiame skrydyje. Tik tada šie kosminės erdvės turistai pradės ruoštis skrydžiui.
Erdvėlaivis Dragon 2 kuriamas, pagal NASA užsakymą, astronautams skraidinti į TKS. Erdvėlaivį iškeltų raketa Falcon Heavy. Ją bendrovė Space X kuria nuosavomis lėšomis savo ambicingų…
Astronautas Eugene Cernan (1934-2017), erdvėlaivio Apollo 17 vadas ir paskutinis žmogus vaikščiojęs Mėnulyje, mirė sausio 16 dienos vakarą.
NASA administratorius Charles Bolden prisiminė ne tik jo pasiekimus JAV Kariniame Jūrų laivyne ir NASA, bet ir E. Cernan norą skatinti moksleivius „išdrįsti svajoti ir tirti”.
Per vienų išėjimų ant Mėnulio paviršių, gruodžio 14 dieną, Apollo 17 misijos vadas Eugenijus A. Cernan pastebėjo, kad astronautai atvyko „su taika ir viltimi visai žmonijai.”
Kosmonauto A. Lazutkin vizitas ir NASA bei Mir po Vilniuje viešėjusio Rusijos kosmonauto
Kosmonauto vizitas
Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų išvakarėse žiniasklaidos klubas „Formatas A3“ pradžiugino vilniečius puikia dovana: klubo svečiu gruodžio 16 d. tapo kosmonautas, Rusijos didvyris Aleksandr Lazutkin. Jis į Vilnių iš Maskvos vienai parai atskrido su savo žmona Liudmila, kuri yra inžinierė – biomechanikė. Iki susitikimo su vilniečiais keletą valandų pora susipažino su Vilniumi ir jiems patiko. Tai buvo jų pirmasis apsilankymas Lietuvoje.
O rusakalbiams vilniečiams tai buvo dar viena proga susitikti ir garsiai keikti valdžią už numatomą lengvatos daugiabučių šildymui panaikinimą. Lietuviškai kalbančių buvo…
ESA, Hypparcos, HERTS, Em-Drive, Helios – įvairūs nauji projektai dangaus pasiekimui
Hypparcos projektas
Europos kosminės agentūros (ESA) 1997 m. sukurtas „Tūkstantmečio žvaigždžių atlasas“ (Millenium Star Atlas) aprėpia apie milijoną (1 058 332 žvaigždžių) iki 11-jo ryškio žvaigždžių. Per pastaruosius 30 metų aptikta apie 3500 egzoplanetų, tarp kurių bent 54 gal būt tinkama gyvybei. Pagrindinius duomenis šiam katalogui surinko 1989 metais paleistas palydovas Hypparcos.
NASA, Marsas, Orion – šiandien apie ilgą Orion projektą
NASA skrydžiai į Marsą suskirstyti į tris etapus
Iki XXI amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžios NASA ruošiasi pilotuojamai ekspedicijai į Marsą, tyrinėdama kosminių skrydžių į TKS biologiją. Antrame etape, kuris vadinasi „Bandymų poligonas“ (Proving Ground), astronautai skris į artimą Mėnuliui erdvę, pastoviai ilgindami ekspedicijų trukmę. Šio etapo pabaigą XXI amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje žymės metų trukmės ekspedicija prie Mėnulio. Tik po šio skrydžio NASA pradės ruoštis pirmajam tarpplanetiniam perskridimui.
Kad astronautai galėtų ištrūkti iš dirbtinio Žemės palydovo orbitos, JAV kuriamas sunkus erdvėlaivis Orion. Visos jo gyvenamosios patalpos sukoncentruotos…
Orion lėkis bus
2018 metų rudenį įvyks pirmasis sunkiosios NASA raketos SLS (Space Launch System – paleidimo į kosmosą sistema) modifikacijos Block 1, galinčios į žemą apytiksliai 200 km LEO (Low Earth orbit – Žema apskritiminė orbita aplink Žemę nuo 160 km iki 2000 aukščio virš Žemės paviršiaus) orbitą iškelti iki 70 tonų, startas. Šio starto naudingasis krovinys bus naujasis didelės masės pilotuojamas erdvėlaivis Orion, kuriam šį kartą teks be astronautų apskrieti Mėnulį ir sugrįžti į Žemę. Šis skrydis vadinamas Tyriamąja misija Nr. 1 (Exploration Mission 1, EM – 1). Sekančios erdvėlaivio Orion misijos vadinsis EM – 2,…
2015 metų gruodžio pabaigoje priimtas įstatymo projektas NASA įpareigojo naujojo gyvenamojo modulio, skirto tolimojo kosmoso tyrimui, sukūrimą. Šiam tikslui įgyvendinti 2016 metams buvo skirta 55 mln USD, o darbai finansuojami pagal tą patį NASA biudžeto skyrių, kaip ir super sunkiosios raketos SLS ir erdvėlaivio Orion kūrimas.
Didesnis biudžetas
Įstatymų leidėjai, padidinę NASA biudžetą iki 19,3 mlrd USD, reikalauja organizacijai sukurti ir visuomenei parodyti naujo gyvenamojo modulio prototipą ne vėliau kaip 2018 metais. NASA vis dar nėra apsisprendusi net dėl tokio aparato formos. Diskusijos apie šio aparato būtinumo tebesitęsia.
2020 – ųjų metų pradžioje prasidės erdvėlaivio Orion,…
Pirmieji pilotuojami
2018 metų lapkričio mėnesį NASA planuoja įvykdyti „Tiriamąją misiją Nr. 1“ – EM-1, Exploration Mission 1. Tai bus pirmasis pilotuojamo erdvėlaivio Orion, kuris skirtas darbui tolimajame kosmose, skrydis. Po dviejų metų šį erdvėlaivį į kosminę erdvę iškels naujoji didelės keliamosios galios (jos keliamoji galia 70 tonų) raketa SLS Block 1.
SLS privalės iškelti šiame bandomajame skrydyje pilotuojamą erdvėlaivį – šiame bandomajame skrydyje nebus ekipažo – į retrogradinę orbitą aplink Mėnulį. Šioje orbitoje erdvėlaivis bus keletą parų. Bendra skrydžio EM – 1 trukmė 25 arba 26 paros. (Atgalinis judėjimas arba retrogradinis judėjimas yra nukreiptas priešinga linkme…
Augalai – astronautų bendrakeleiviai, dar vienas tekstas apie Lietuvos botanikų ruoštus augalų tyrimus kosmose
Visuotinė trauka
Vienas iš mažiausiai kintančių Žemės ekosistemos veiksnių yra visuotinė trauka – gravitacija. Jos poveikis gyviesiems organizmams labai ryškus ir svarbus. O kosminiams skrydžiams tampant kasdienybe mokslininkams kyla vis naujų gyvybės pažinimo klausimų.
Šiandien jau daug žinome apie nesvarumo poveikį žmogui, perkrovas ir skraidymo malonumą, o ar daug žinome, kaip augs augalai kosminėse oranžerijose? Juk ilgalaikių skrydžių metu astronautams jie būtini ne tik mitybai ir kvėpavimui, bet labai svarbūs „žemiškam“ psichologiniam klimatui sudaryti – prisiliesti prie žaliuojančio ar žydinčio augalo bus itin malonu…
Kosminės augalų biologijos tyrimai Lietuvoje – įvadinis tekstas į augalus, gravitaciją ir tyrimus
Augalas nesvarume
Reiškinys, kai augalas judesiais reaguoja į įvairius išorinius dirgiklius buvo žinomas jau devynioliktame amžiuje. Čarlzas ir Fransis Darvinai savo knygoje „The power of movenment in plants“ (1880) vieni pirmųjų aprašė heliotropizmą – augalo reakciją į šviesą. Dvidešimto amžiaus viduryje mokslininkai suprato, kad augalo erdvinę orientaciją lemia reakcija į sunkio jėgą ir galvojo, kad ši jėga apsprendžia ne tik augalo augimo kryptį, bet ir visų jo organų ir audinių erdvinę orientaciją. Tačiau Žemės sąlygose šių spėjimų nebuvo galima patikrinti eksperimentais.
1957 m. Sovietų Sąjunga…
Pirmasis pripučiamas
2016 metų gegužės 28 dieną buvo išskleistas pirmasis „pripučiamas“ modulis BEAM (Bigelow Expandable Activity Module – Bigelow Išplečiamas Veiklos Modulis). Jį Į TKS atgabeno erdvėlaivis Dragon 2016 metų balandžio 8 dieną. Ši modulį pagamino kompanija Bigelow Aerospace, bendradarbiaudama su NASA. Pagrindinis šio darbo tikslas – pripučiamų konstrukcijų, kurios dirbs kosmose, galimybių ir techninių charakteristikų įrodymas ir demonstravimas.
Modulis BEAM buvo pripūstas gegužės pabaigoje ir tai pasisekė atlikti tik iš antro karto. Modulio, jį pripūtus, skersmuo padidėjo 40%, o vidaus tūris yra 16 kubinių metrų. Pripūstas modulis paprastai yra uždarytas, o astronautai TKS ir Žemėje dirbantys…
Marsas, S. Kelly, M. Kornijenko, NASA – keliaujame į Marsą
Marsas, kelionė ir mirtis ten ?
Prabėgo keturios dienos po 340 parų kosminio skrydžio, kuriuo bandyta imituoti kelionę į Marsą, Tarptautinėje Kosminėje stotyje (TKS). Michail Kornijenko vairuoja kompiuterinį Marso visureigį. Vis dar neaišku, kaip tyrinėtojams sektųsi dirbti Marso paviršiuje. Skrendant šiek tiek sunyktų kaulai ir galbūt būtų pažeistos smegenys. Šia beveik vienų metų misija siekta išsiaiškinti, kaip ilgas skrydis (kelionė į Marsą ir atgal užtruktų beveik trejus metus) veikia žmogaus organizmą ir psichiką.
M. Kornijenko prisimena, kad pasiekusi atmosferą Sojuz erdvėlaivis ėmė drebėti lyg automobilis, riedantis…
Kosminė botanika Lietuvoje arba gravitaciją juntančių šaknų ląstelių formavimosi rezultatai, gauti palydovo Bion-10 skrydžio metu.
Bion-10
Palydovas „Bion-10“ paleistas 1992 m. gruodžio 29 iš Plesetsko kosmodromo. Po eksperimentų jis nusileido 1993 metų sausio 12 Kazachstane, Karagandos rajoje. Buvo vykdyti eksperimentai, panaudojus originalią, autonominę centrifugą „Neris-5“. Šio skrydžio metu buvo tęsiami eksperimentai tema „kosminė botanika Lietuvoje”.
Autonominė centrifūga Neris-5
Bion-10 palydovo startas
Gravitaciją …
Lietuva Mėnulyje 2018 – vienok išties įdomus sumanymas
Lapkričio 4 dieną Vilniuje prasideda konferencija „Išmani Lietuva“, kurioje pranešimą skaitys Mikalojus Brazdžiūnas – studentų projekto „Lietuva Mėnulyje 2018” vadovas. Studentai kuria modulį, kurį Lietuvos šimtmečio proga pakels į Mėnulį ir išaugins pirmąjį augalą kitame kosminiame kūne.
Projekto „Lietuva Mėnulyje 2018” komandą sudaro apie 20 studentų iš Vilniaus, Kauno technologijos (KTU) ir ISM universitetų. Šios trys komandos dirba ties skirtingais projekto aspektais – atitinkamai ties biologija, modulio mechatronika ir projekto vadyba. Komandas surinkome iš labiausiai projektu susidomėjusių ir pasiryžusių jį įgyvendinti studentų. Dirbame laisvalaikiu ir skiriame asmenines lėšas. VU…
ExoMars – bendra Europos kosmoso agentūros (EKA) ir Rusijos Roskosmos programa Marsui tirti, o tikslas – ieškoti gyvybės egzistavimo Marse praeityje ir dabar įrodymų.
Programa numato dviejų kosminių aparatų ExoMars-2016 ir ExoMars-2020 skrydžius. ExoMars-2016 sudarytas iš orbitinio aparato Trace Gas Orbiter ir nusileidimo aparato Schiaparelli. ExoMars-2020 bus sudarytas iš perskridimo bloko ir nusileidimo aparato, nuleisiančio ant paviršiaus platformą su marsaeigiu.
Trace Gas Orbiter – nepilotuojamas erdvėlaivis, sukurtas EKA ir skirtas tyrinėti Marso atmosferos mažos koncentracijos dujų kilmę, skriejant planetos dirbtinio palydovo orbita. Du iš keturių mokslinių prietaisų sukurti Rusijos mokslų akademijos Kosminių…
