2016 metų spalio mėnesio viduryje Kinijoje Venchan kosmodrome 101 starto aikštelėje (apie ją nedaug pasakojome straipsnyje „Chang Zheng-7 pirmasis startas“) pastatyta didelės keliamosios galios raketa Chang Zheng – 5 (CZ-5 – Didysis žygis – 5). Apie šios raketos kūrimą, testavimą ir paskirtį jau rašėme Raketos CZ-5 testai. Tai šiandien galingiausia Kinijos Long March šeimos raketa, kurios startas numatytas 2016 metų lapkričio 3 dieną.
Shenzhou, Kinija, erdvėlaivis – Kinija toliau siunčia taikonautus į orbitą apie Žemę
Kaip jau rašėme, Kinija tęsia įspūdingų šuolių į kosminės erdvės apie Žemę įvaldymą ir spalio 17 dieną 7:30 a.m. (23 val. 30 min UST) paleido erdvėlaivį Shenzhou-11 su dviejų taikonautų – Jing Haipeng ir Chen Dong – įgula. Numatyta skrydžio trukmė (33 paros; iš jų 30 parų orbitinėje stotyje Tiangong – 2) – bus pati ilgiausia Kinijos taikonautų misija.
Kinijos kosmoso pramonė yra viena iš sparčiausiai besivystančių pasaulyje: turi pilotuojamų skrydžių programą, pradeda automatinių erdvėlaivių į Mėnulį skrydžius ir planuoja tirti Saulės sistemos planetas, kuria nacionalinę navigacijos sistemą Beidou, turi pasaulyje antrą pagal dydį (po JAV) taikomosios paskirties palydovų grupę. Nepaisant milžniškų pasiekimų, iki 2016 metų birželio mėnesio pabaigos, Kinijos kosmoso tyrimo pajėgumai buvo riboti dėl raketų keliamosios galios trūkumo. Iki 2016 metų vasaros Kinija dažniausiai naudojo Changzheng – 2 (CZ-2 lietuviškai „Didysis žygis – 2“) šeimos raketas. Raketų CZ-2 modifikacijos CZ-2E ir CZ-2F į LEO (žema orbita aplink Žemę, ~ 200…
Chang Zheng-7 pirmasis startas
Spartus vystymasis
Kinija 2016 metų rugsėjo 15 dieną 14 val. 4 min. UTC laiku iš Čančenze paleidimo centro 921 starto aikštelės Chang Zheng – 2 (Didysis žygis – 2) sėkmingai paleido naują orbitinę stotį Tiangong – 2 (Dangaus rūmai – 2). Kinijos inžinieriai ir taikonautai po trijų metų kruopštaus pasiruošimo tęsia pilotuojamus skrydžius aplink Žemę naujoje kosminėje stotyje.
Pirmoji Kinijos orbitinė stotis Tiangong-1 paleista 2011 metais, joje dirbo trys Kinijos taikonautų misijos: Shenzhou-8, Shenzhou-9 ir Shenzhou-10.
Erdvėlaivio Shenzhou-11 startas ir 30 parų skrydis į laboratoriją numatytas 2016 metų spalio 17…
NASA vertikalaus surinkimo pastatas (VSP – NASA Vehicle Assembly Building), esantis Kanaveralo iškyšulyje (Cape Canaveral) Floridos valstijoje (Florida) NASA Kennedy kosminiame centre, tarp Majamio (Miami) ir Džeksonvilio (Jacksonville), yra pats didžiausias vieno aukšto pastatas visame pasaulyje. Matmenys – ilgis 218 m, plotis 158 m, aukštis 160 m – tokie dideli, kad jo viduje yra atskiras klimatas. Ypatingai drėgnais metų laikais viduje gali susidaryti debesys, ir net lietus… Nors pastate yra 125 ventiliatorių sistema, kovojanti su drėgnumu, bet ir ji dažnai nesusidoroja su blogo oro padariniais.
VSP tūris – 3 664 883 m³. Jis…
TKS technologijos ir erdvėlaivis Orion – NASA specialistai suka galvas kaip maksimaliai panaudoti naujai kuriamas technologijas su jau turimomis technologijomis netolimos ateities pilotuojamiems kosminiams skrydžiams.
2021 – ieji: pirmoji pilotuojama Mėnulio tyrimų stotis, piešinys
Pirmoji pilotuojama Mėnulio tyrimų stotis, sudaryta iš erdvėlaivio Orion, TKS mažo jungiamojo modulio (pvz Unity Node 1 modulio) ir dviejų kompanijos Orbital ATK krovininių laivų Cygnus, kurie taptų naujos orbitinės stoties moduliais. Vienas modulis būtų paverstas modernia moksline laboratorija, kitame – maistas, vanduo, įvairiausi kiti reikalingi skrydžio programai įvykdyti kroviniai. Tokia…
2012 metų gruodžio mėnesį NASA paskelbė ketinimą kurtį dar vieną – penktąjį – Marso roverį, praėjus nedaug laiko nuo 2012 metų rugpjūčio 6 dienos, kai Curiosity nusileido Marso ekvatoriuje Geilo krateryje ir pradėjo tirti išdžiūvusio ežero paslaptis.
Naujasis marsaeigis, dar neturintis vardo, turėtų startuoti 2020 metų liepos mėnesį raketa Atlas V 541 iš Floridos Kanaveralo iškyšulyje esančios 41 starto aikštelės. Planuojama, kad naujasis Marso roveris sėkmingai tyrinės vienerius Marso metus, tai yra 699 žemiškąsias paras.
Dabar sėkmingai dirbantis Curiosity JAV mokesčių mokėtojams 2012 metais kainavo daugiau kaip 2.5 milijardo JAV…
JUNO, Jupiteris, Saturnas – žavūs erdvėlaivių atliekami Saulės sistemos planetų tyrimai
Dabar per 20 erdvėlaivių vykdo mokslinius astronominių objektų tyrimus. Bene reikšmingiausi – du, tapę didžiausių planetų satelitais: Kasinis, sukantis 238 orbitą aplink Saturną, ir JUNO (JUpiter Near-polar Orbiter), po 5 metų kelionės jau lekiantis beveik 70 km/s (greičiau nei kiti astrotyriai) pirmąja 53 parų trukmės orbita apie Jupiterį. Gauti pirmieji 1300 neapdorotų vaizdų, su kuriais siūloma paeksperimentuoti patiems interneto naršytojams.
Jupiteris – 143 Mm skersmens (317 kartų didesnis už Žemę), sukasi 779 Gm nuotolyje nuo Saulės 13.06 km/s greičiu, apie savo ašį per 9 val…
variklis Merlin, Falcon 9, SpaceX – raketa kyla, klaidos taisomos
Raketinis kompleksas Falcon 9 (lietuviškai Sakalas) 2015 birželio 28 dieną sprogo ir suiro po 145 s nuo starto, pakilęs apie 44 km ir pasiekęs 1,4 km/s greitį, dar tebeveikiant I-sios pakopos visiems 9 varytuvams.
Falcon 9 avarija
Tai buvo 19 raketos Falcon 9 startas, iš jų nesėkmingi 1. Dar vienas startas 2012 metais buvo pusiau…
Mažas Indijos žingsnelis 2016 metų gegužės 23 d siekiant sumažinti 1 kg naudingojo krovinio iškėlimo į orbitą apie Žemę kainą. Daugiau apie tai
Pasak Indijos kosmoso organizacijos (ISRO) šis 1.5 tonų mažylis, galbūt, leis sumažinti 1 kg iškėlimo į orbitą kainą iki 2000 USD/1 kg.
Mini autobuso dydžio, 14 mln USD vertės aparatas (pavadintas RLVTD), paleistas nepilotuojamu režimu į 70 km aukštį, sėkmingai nusileido Indijos vandenyne už 500 km nuo Satish Dhawan kosminio centro, esančio Šarikotos saloje.
Cassini, Saturn, Titan, Voyager – Saulės sistemos kūnų tyrimai tęsiasi
Erdvėlaivis Cassini orbituoja aplink Saturną ir pralėkdamas 5,9 km/s greičiu tebetiria Titaną, į kurį dar 2005 m. nutupdė tyriklį Huygens. Titanas gerokai didesnis už mūsų Mėnulį ir, kas įdomiausia, turi tankią – iki 150 kPa – azoto atmosferą, o paviršiuje – daug angliavandenilinių ežerų. Jau sudaryti titanlapiai, kuriuose matyti didžiuliai Krakeno, Ligėjos ir Pungos ežerai.
Tyriklį Huygens pagamino Europos Kosmoso agentūra
Hyperloop, Dragon, PayPal, SolarCity, SpaceX, Tesla Motors, Zip2 – vienam asmeniui pakanka
Kosminės veiklos brangumas gerokai slopina astronautikos pažangą. Sėkmingai ir visapusiškai šią veiklą (ir kitas) naujina ir efektyvina Elon Reeve Musk – ne tik talentingas fizikas, inžinierius, naujovių kūrėjas, bet ir novatoriškų bendrovių SpaceX, Tesla Motors, SolarCity, PayPal, Zip2 steigėjas. Jam priklauso dirbtinio intelekto “OpenAl”, Marso kolonizacijos, globalaus kosminio interneto, saulės energijos panaudojimo, vamzdinio transporto “Hyperloop” idėjos bei įgyvendinimo koncepcijos. Musk gimė 1971 m. Pretorijoje (PAR) inžinieriaus ir medikės šeimoje. Dar gimnazijoje sukūrė kompiuterinę programą “Blastar”, už kurią pelnė pirmuosius 500 dolerių. 1988…
ChubuSat, CSA, Hitomi, teleskopas, JAXA – Japonija veržiasi į Visatos tyrimus
2016 vasario 17 dieną iš Tanegašimos salos (Japonija) į 575 km aukščio orbitą iškeltas “Astro-H” (Hitomi; lietuviškai “Akutė”) erdvėlaivis su keturiais rentgeniniais teleskopais. SXT o45 cm, 5,6 m židinio nuotolio, 38×38’ matymo lauko teleskopas su SXT-I detektoriumi; SXT 2,9×2,9’ matymo lauko su mikrokalorimetru, šaldomu 0,05 K temperatūros šuoliukams nuo rentgeninių kvantų registruoti, ir du HXT 9×9’ matymo laukų teleskopai, turį po 213 porų bendraašių žiedinių veidrodžių su 1278 atspindikliais.
Įspūdžiai iš susitikimo Kaip jau astronautika.lt skelbė, balandžio 27 dieną į Vilnių buvo atvykęs Rusijos kosmonautas Jurij Baturin. 18 valanda, salė pilna žmonių. J. Baturin demonstruoja skaidres. K. Ciolkovskij, S. Koroliov, J. Gagarin – kosminė Sovietų trejybė… Galima būtų dėl K. Ciolkovskij indėlio ir diskutuoti, bet tai paliksime ateičiai… Skaidrės demonstruojamos, komentarai labai sausi, tik skaidrių pavadinimai. Šone kažkas šnabždasi: „Ar jis tikrai skrido į kosmosą ?”. Vėliau smulkmenos išduos: J. Baturin puikiai išmano bei suvokia kosmonautiką, gebą gerai pasakoti. Taip skaidrės rodomos gerą valandą, per ją kliūna Tarptautinei…
Įspūdžiai iš susitikimo su J.Baturin
Salė pilnutėlė
Jurij Baturin viešnagė Vilniuje, galbūt, sulauks gausių žiūrovų būrio
Balandžio 27 dieną, trečiadienį, Vilniuje lankysis žinomas kosmonautas, intelektualas, mokslininkas ir visuomenės veikėjas Jurij Baturin. Jis dalyvaus viešame susitikime tema: „Kosmosas mums reikalingas Žemei tausoti“. Susitikimas vyks viešbučio „Panorama“ (buvęs „Gintaras“) konferencijų salėje (Sodų g., 14, prie stoties). Pradžia 18.00.
Įėjimas laisvas. Būtina iš anksto užsiregistruoti tel. +370-607-36477 arba elektroniniu paštu: formatasa3lt@gmail.com.
Balandį, kai visas pasaulis mini žmogaus skrydžio į kosmosą 55-ąsias metines, tarptautinis žiniasklaidos klubas „Formatas – A3“ pakvietė į Vilnių žinomą Rusijos kosmonautą, intelektualą, mokslininką ir visuomenės veikėją Jurij Baturin. Balandžio 27 d. jis…
Penktas sėkmingas kompanijos Space X bandymas
2016 balandžio 8 dienos naktį JAV kompanjai Space X pavyko nutūpdyti raketos Falcon 9 I-ąją pakopą stačią į jūroje pludūriuojančią 50 x 90 m dydžio nusileidimo platformą. Raketa buvo paleista iš Kanaveralo kyšulio Floridoje penktadienį 16 val. 43 min. vietos (23 val. 43 min. Lietuvos) laiku ir į Tarptautinę kosminę stotį nuskraidino erdvėlaivį Dragon su kroviniais.
TKS 43-44-45-46 ekspedicijų nariai S. Kelly ir M. Kornijenko. Jų 365 parų trukmės skrydis buvo ilgai planuojamas ir sutrumpintas iki 340 parų
TKS 43 – ios ekspedicijos logo
TKS 43 – oji ekspedicija (iš kairės į dešinę): G. Padalka, S. Kelly, A. Škaplerov, S. Cristoforetti, M. Kornijenko,…
Raketų avarijos nuo 1957 metų iki šių dienų. Nuo 1957 metų, kosminės eros pradžios, iki šių dienų paleista 5371 raketa. 441 startai (8,21%) buvo nesėkmingi.
Lyderiauja Rusija (plius Sovietų Sąjungos startai) – per 2800 paleidimų. Tai lengva paaiškinti, nes Rusijos/Sovietų Sąjungos kosminiai aparatai erdvėje veikdavo trumpiau, nei kitų vastybių atitinkami kosminiai aparatai.
Sojuz FG raketos šventinimas prieš startą
ir startas
Sojuz U raketos paruošimas….
2016 vasario 4 dieną mirė NASA astronautas, trečiasis erdvėlaivio Apollo – 14 ekipažo narys, Edgar Dean Mitchell.
Edgar Mitchell – šeštasis žmogus, gyvenęs ir dirbęs Mėnulio paviršiuje. Apie šią netektį paskelbė jo podukra Kimberly Mitchell. Jos pranešime skelbiama: 85 – kerių astronautas mirė West palm Beach (Florida) slaugos namuose.
Oficiali astronauto fotografija 1971 metais
Astronauto fotografija prieš jo vienintelį skrydį erdvėlaiviu Apollo-14
Teleskopas, Compton, Chandra, Fermi, GAIA – įvairiausi teleskopai stebi Visatą Pasak enciklopedijų teleskopas yra prietaisas kosminių objektų spinduliuotei surinkti, atvaizdui sukurti ir perduoti į registravimo aparatūrą. Jau beveik 100 automatizuotų prietaisų laksto Žemės ar Saulės orbitomis ir stebi kosmosą palankiausiomis sąlygomis, aprėpdami įvairiausias elektromagnetines spinduliuotes. Kaip ir paprasti žiūronai, „priartinantieji“ stebimą objektą ir padidinantieji jo atvaizdą, kosminiai teleskopai daro tai tobuliausiai. Jiems netrukdo debesys ir kitokie atmosferos neskaidrumai, nei pramoninės ar buitinės aplinkos trikdžiai. Prie palankių sąlygų priskirtina ir kosmose vyraujanti žema temperatūra, nes į teleskopą patenka mažiau pašalinių šilumos spinduliuočių, galinčių iškraipyti stebimo tolimo objekto silpną…
Kosminiai teleskopai
Teleskopas yra…
Pirmasis raketos CZ-5 (Changzheng 5, angliškai Long March 5, lietuviškai Didysis Žygis 5) startas planuojamas 2016 metų rugsėjo mėnesį. Iki 2016 metų vasario pradžios raketa sėkmingai „pasimatavo“ starto aikštelės paleidimo sistemų įrenginius. Testai truko 130 dienų ir buvo sėkmingi. Jie atlikti naujajame Wenchang palydovų paleidimo centre Hainan saloje. Tai šiandien galingiausia Kinijos Long March šeimos raketa.
Kinijos vyriausybė pritarė šios raketos gaminimui 2007 metais. Tiek prireikė laiko idėją popieriuje paversti realiu gaminiu. Ji pirmajam bandomajam skrydžiui šiais metais bus surenkama Tiandzine, pakrantės mieste šalia Pekino. Visi kuro bakai pirmajai raketai jau yra pagaminti.
Kosmoplanai ir jų pradžių pradžia nuo K. Semenavičiaus kūrinio Artis Magnae Artilleriae iki erdvėlaivių Buran, Dragon V2, Dream Chaser, Space Shuttle, SpaceX, White Knight, X-37B ir kitų panašių.
Prasidėję nuo fejerverkų reaktyviniai varytuvai raketoms bei lėktuvams kelis šimtmečius tobulėjo ir tapo kosminio transporto priemonėmis. Mūsų žemietis K. Semenavičius dar 1650 m. veikale „Artis Magnae Artilleriae“ pateikė ir daugiapakopių raketų brėžinių bei aprašymų. K.Ciolkovskiui išpopuliarinus kosminių kelionių idėjas, paspartėjo stambiųjų raketų kūrimas, ir prieš 50 metų Saturn V raketiniu kompleksu JAV įvykdė pirmąją žmonių kelionę į Mėnulį.
Christa McAuliffe, FLAT, Judith Resnik, Kalpana Chawla, Peggy Whitson, Svetlana Savickaja, Valentina Tereškova – apie kosmoso moteris
JAV aviatorės dar 1960 m. susibūrė į grupę “Mercury 13” ir pagal programą FLAT (First Lady Astronaut Trainees) ruošėsi kosminėms ekspedicijoms. Iš skraidymo patirties jos žinojo, kad veikiant inercinėms perkrovoms (staigiai greitėjant ar stabdant), persistumia žmogaus kūno dalys bei organai, kraujas tvinksta priešinga kryptimi, net padidėja jo klampa, gali kraujuoti nosis ir akys. Treniruotas žmogus atlaiko perkrovinį pagreitį iki 20g (200 m/s2) tik apie 0,1 s trukmės, iki 8g – kelias sekundes. Treniruojamasi bėgioti, plaukyti, šuoliuoti ant batuto, gimnastikos sūpuoklėmis,…
Beagle 2, Carl Sagan, Curiosity, Mars Express, Opportunity, Phoenix, Sojourner, Spirit, Viking 1 Orbiter, Viking 2 Orbiter, Viking Lander 1, Viking Lander 2 – ir tai dar ne visi Marso tyrikliai
Nors Marso planetą žmonės stebėjo jau senovėje (pavadinimą, tikriausiai, sugalvojo romėnai), tik prieš 50 metų prasidėjo intensyvesni jo tyrimai erdvėlaiviais (dar negyvenamais). Su įvairiomis užduotimis pasiųsta 42 robotizuoti marsatyriai, bet ne visi funkcionavo sėkmingai. 15 erdvėlaivių turėjo nuleidžiamus aparatus, kurių 8 pasiekė Marso paviršių nesuduždami.
1976 m. Viking 1 ir 2 orbitavo iki 1978 ir 1980 m., Viking…
Ariane 5, Delta IV, Energija Buran, F1, Merlin, PД-171M, RD-180, Falcon Heavy, N1, Saturn V, Space Shuttle – tekstas apie raketas ir kitus kosmoso dalykus
Visatai tyrinėti, kosminių stočių statybai, Mėnulio, Marso ir kt. objektų kolonizavimui (tai kolei kas greičiau fantastiniai projektai – astronautika.lt pastaba) reikia vis galingesnių priemonių, transportuojančių masyvesnius erdvėlaivius bei krovinius. Jau 60 metų dažniausiai naudojami reaktyviniai raketiniai 2-3 pakopiai kompleksai, varomi cheminiu būdu (deginant efektyvų kurą) generuojamais dujų srautais. Pradedant 1957 metais, į kosmosą startavo per 5400 galingų raketų (450 – nesėkmingai), kainavusių galybes lėšų, darbo sąnaudų ir net…
