Astronautinė Jupiteriada

Jupiteris, tyrikliai, tyriklis, Galileo_spacecraft-39f2bdf

Jupiteris, tyrikliai, tyriklis – didžiausia Saulės sistemos planeta tyrinėta intensyviai. Startams ruošiami nauji tyrikliai

Jupiteris, tyrikliai, tyriklis, STSCI-H-Jupiter

Tokį Jupiterio vaizdą užfiksavo Hubble Space Telescope 2019 vasarą. NASA nuotrauka

Planeta Jupiteris (pavadintas aukščiausiojo romėnų dievo, žmonių ir dievų tėvo vardu) stebimas nuo senovės kaip ryškiausias po Saulės, Mėnulio ir Veneros dangaus objektas. G. Galilei 1610 m. pradėjo astronominių tyrimų erą, teleskopu atradęs 4 Jupiterio mėnulius, o 1973 m. Pioneer-10 – astronautinę erą, perdavęs vaizdų ir duomenų apie struktūrą, atmosferą, magnetizmą iš arčiau.

Dabar jau žinome Jupiterį (mase du kartus didesnis nei kitos Saulės sitemos planetos, didesnį už Žemę 318 kartų mase ir 1321 kartą tūriu – daug vandenilio ir helio) lekiant 13 km/s aplink Saulę 778 Gm orbita, o centre gal turint 23 kK temperatūros ir 5 TPa slėgio.

Jupiteris, tyrikliai, tyriklis, Great Red Spot

Didžioji Raudonoji Dėmė pasirodo esanti gigantišku 14×40 Mm uraganiniu piltuvu, pro kurį šiluma iš planetos vidaus sklinda išorėn. 430 km/h sūkurio antrinės cirkuliacijos dėka Didžioji Raudonoji Dėmė nenyksta, nepaisant šiluminių nuostolių (400 K perkričiais), klampos ir turbulizacijos pokyčių.

Pirmieji tyrikliai

Pirmasis astronautinis tyriklis Pioneer-10 (0,26 t 140 W plutonio jonų jėgainė) Jupiterį pralėkė 1973-ais 132 Mm atstumu, turėdamas 11 mokslinių instrumentų (net asteroidų detektorių), nuo galingos gravitacijos pakeitė judėjimo kryptį 280o ir pagreitėjo nuo 13 iki 37 km/s, tapęs greičiausiu žmogaus kūriniu, bet toldamas vėl sulėtėjo. Visos kelionės metu spėjo gauti 16 000 komandų iš Žemės. Netrukus judėdamas už Saulės sistemos ribų link Aldebarano pasiekė ir toliausio titulą bei patyrė „Pioneer efektą“- greičio mažėjimą (lyg nežymų stabdymą).

Analogiškas efektas ištiko ir Pioneer-2, tad mėginta išaiškinti priežastį kompiuteriniu modeliavimu – gal dėl nesimetriško šilumos skleidimo (kad ir menko) iš pačio erdvėlaivio. 1979 Voyager-1 parsiuntė šimtus dar kokybiškesnių Jupiterio vaizdų iš 349 Mm, o Voyager-2 – ir mėnulių Europos, Ganimedo, Ijo, Kalisto bei Jupiterio iš 721 Mm, pastebėjo neryškiuosius žiedus ir smulkesnius mėnulius Adrestėją bei Metidą.

1992 Ulysses apsuko Jupiterį 451 Mm nuotoliu ir iki 2004 matavo magnetizmą. 1994 metais 2,2 tonų Galileo nufilmavo Šumeikerio-Levi kometos susidūrimą su Jupiteriu 60 km/s greičiu (pirmieji tokio įvykio vaizdai su temperatūros šuoliu kometos kritimo vietovėje nuo 130 K iki 24 kK), 7 metus orbitavo ir 2003 numetė 43 km/s greičio zondą, kuris grimzdamas su parašiutu 57 min (iki150 km gylio) siuntė duomenis apie to sluoksnio temperatūras ir sudėtį.

Juno ir Cassini tyrikliai

2000-siais Jupiterį pralėkdamas Cassini padarė 2600 kokybiškiausių vaizdų 60 km skyra (ir kelių mėnulių). 2007 New Horizons fotografavo mėnulius Almatėją, Ijo, Gimalają, Elarą.

Jupiteris, tyrikliai, tyriklis, 9_juno-jupitersp

Juno parodė Jupiterio pietinio ašigalio grožį. NASA nuotrauka

Ypač rezultatyviai Jupiterį tiria Saulės baterijų rekordininkas (18700 elementų 60 m2 trijuose skyduose 15 kW ties Žeme bet 420 W prie Jupiterio) 3,6 t tyriklis Juno. Mikrobanginiu radiometru matuoja iki 550 km gylio atmosferos parametrus; magnetometru FGM (Flux Gate) kartografuoja magnetinius laukus ir tiria jų dinamiką; JADE (Jovian Aurora Distribution Experiment) ir WAVes spektrometru – poliarines pašvaistes; JEDI detektoriumi – vandenilio, helio, deguonies ir sieros jonų pasiskirstymą; GSE (Gravity Science Experiment) – masių pasiskirstymą pagal gravitacinio lauko matavimus; o trispalve 1600×1200 Px kamera neseniai nufilmavo Ijo salos vulkano, kurių ten yra 400, išsiveržimą.

Europa_Clipper, Jupiteris, tyrikliai, tyriklis

Europa Clipper startuos 2022 metais. NASA nuotrauka

Startams link Jupiterio 2022 metais ruošiami Europa Clipper (6 t, 2,6 t be kuro, 600 W) ir Jupiter Icy Moons Explorer (4,8 t, 1,9 t be kuro, 820 W, – ledinių mėnulių tyriklis). Abu su didžiuliais Saulės elementų skydais (iki 80 m2 ir 22 m ilgio) bei 10-11 mokslinių instrumentų. Clipper 15-10 km/s lėks iki Jupiterio ir 2025 pradės orbitas aplink jį (pradžioje ištęstas 1-9 Gm, vėliau – apskritesnes 1-2 Gm, viso bent 44 kartus).

Būsimieji Jupiterio tyrikliai

Aplinkos vaizdavimo prietaisas E-THEMIS (Europa THermal EMission Imaging System) teiks infraraudonus vaizdus. Kitas prietaisas MISE (Mapping Imaging Spectrometer for Europe) kartografuos ir tirs paviršiaus chemiją. EIS (Europe Imaging System) kartografuos 50 m skyra (ypatingais atvejais iki 0,5 m), E-UVS (Europe UltraViolet Spectrograph) tirs paviršiaus dangas ir išsiveržiančias čiurkšles. Dar turės kelis spektrinius analizatorius plazmai ir dulkėms bei ELSA (Europe Life Signature Assayer) – mėginių imtuvą su smogikliu. Gabens ir nanosatų: DARCSIDE – mėginių imtuvą iš erdvės 2 km aukštyje; Sylph bei ETP (Europe Tomography Probe) vidinei struktūrai nagrinėti. Mėnulių tyriklis turės dar moderniškesnę kamerą JANUS, spektrografus MAJIS, UVS, SWI; gravitacijos ir jonosferos matuoklį 3GM, magnetometrą JMAG, lazerinį altimetrą GALA ir kt.


Komentarai apie “Astronautinė Jupiteriada”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *