SLS-Orion ir pigesni startūnai

SLS-Orion spacecraft and Rombus SSTO project

SLS-Orion ir kiti tikėtina, pigesni, startūnai braižomi, kuriami, bandomi.

SLS-Orion spacecraft

Orion erdvėlaivis vis bandomas. NASA nuotrauka

Patobulintas RS-25 varytuvas

2022 lapkrityje po atidėliojimų įvykęs SLS-Orion startas bei lėkis iki Mėnulio ir atgal patvirtino Artemis planų pagrįstumą bei išryškino pavojų. Pasiekus 11,2 km/s greitį Žemės atmosferoje, erdvėlaivio termosauginis paviršius įkaito 2800 oC. Ruošiantis ekspedicijon modernizuotas senas Aerojet Rocketdyne firmos RS-25 varytuvas. Jo parametrai: masė 3,39 t, dydis o2,4×4,24m, stūma 1,8-2,2 MN stūmos 18,9 MPa slėgio ir 2600 0C temperatūros, 3,5-4,4 km/s iš tūtos 3,9 m3/s debito, 70 kg/s vandenilio ir 423 kg/s deguonies. Patobulinta 4-kūginės tūtos konstrukcija, papildomai izoliuojant nuo startūno greitintuvų karščio bei 11 % padidinant stūmą.

Dvipakopė raketa SLS (5750 t o8,4×98-111 m 38-101 t krovumo $27,5 mlrd brangumo) turi 65 m su 4 RS-25 ir 2 greitintuvais o3,7×45 m po 15 MN stūmos I-ją pakopą ir 18 m su 4 RL-10 po 433 kN II-ją būna pilotuojama (98 m) ar krovininė (111 m) bei startuoja už $2 mlrd.

Seni projektai

Panašaus šaunumo buvo Saturn V (3038 t o10x102 m 33 MN), kurio startas 1966-ais kainavo $431 mln. Nevienkartiniu pristatomas New Glenn (o7x98 m 13-45 t krovumo su 7 BE-4 varytuvais 17,1 MN) yra kiek silpnesnis, bet gal bus daug pigesnis.

Prisimintini istoriniai projektai: W. von Braun Ferry Rocket; 6363 t masės, o24x29 m dydžio, 79 MN stūmos ir palyginti pigaus, tik $25 mln USD startui 1964-jų kaina Phil Bono vienpakopis Rombus, Bob Truax Sea Dragon (18000 t o23x150 m 350 MN $300 mln 1962-ais).

Nauji projektai

Žymiai pigesnis SpaceX firmos startūnas Falcon Heavy (1420 t o3,66×70 m 8,2 MN ar 16,4 MN su greitintuvais) – $97 mln už startą, krovumui esant 63 t. Šauniausiu tapo nevienkartinis Falcon-9, startuojantis dažniausiai, astronautine apimtimi lenkia visas agentūras bei pigiausias – $62 mln USD už startą.

Mažesnis nevienkartinis firmos Rocket Lab startūnas Electron šiom dienom kėlė satus iš Naujosios Zelandijos, o prieš savaitę iš JAV. 2023 kovo 26 Indijos startūnas LVM3 (Launch Vehicle Mark3, 640 t o4x43 m su 2 greitintuvais 10 t krovumo) Šriharikotos kosmodrome iškėlė 36 satus į 450 km orb už $63 mln; 2019-ais kėlė erdvėlaivį Čandrajan.

Relativity Space firma kaip I-jį 3D spausdinimu gaminamą startūną Terran-1 siūlo įvairių satų gabenimui už $12 mln. Startūno parametrai: dydis o2,3×33 m, stūma 0,9-1,3 MN LCH4-Lox, ir 0,9-1,4 t krovumas. 2023 kovo 22 startas pavyko tik dalinai – nepasiekė numatytos orbitos.

Kosmolėkis Mk-II Aurora

Mk-II Aurora Dawn-Aerospace

Naujovišką startūniuką kubsatams – lėktuvinį kosmolėkį Mk-II Aurora jau išbandė 48 lėkiais ir sertifikavo Naujojoje Zelandijoje Dawn Aerospace įmonė. Kosmolėkis gali iškelti 350 kg krovinį į 110 km aukštį. Šis lengvas kosmolėkis degina avia žibalą su vandenilio peroksidu, gali startuoti ir tūpti aerodromuose.

Analogiškas, tik stambesnis bus Virgin Galactic suborbitinis 6-vietis kosmolėkis VSS Imagine. Jis startuos nuo lėktuvo 15 km aukštyje ir kilnosiantis turistus už $0,25 mln.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *