Astronautinė robotika apie įvarios paskirties robotus, naršančius tiek planetas, tiek erdves aplinka jas
Būsimasis Mėnulio važiuoklis. NASA nuotrauka
Apollo astronautų sėkmė tiriant Mėnulį 1969-72 metais nudžiugino pasaulį žmogaus galimybių reikšmingumu. Sparčiai tobulėjanti robotizacija įrodė intelektualios technikos pranašumus pigumu, efektyvumu (net ir vakuume), ypač saugumu (nesėkmių atvejais nežūva žmonės). Robotai ne tik talkina astronautams tyrinėjant kosmosą, – robotizuoti erdvėlaiviai, važiuokliai, skraidyklės ir kt technika jau tiria ne tik Mėnulį, bet ir tolimesnius objektus (net Saulę). Jie nuolat yra tobulinami didinant funkcionalumą ir efektyvumą.
Mėnuliečiai
1961-65 metais Ranger erdvėlaiviai (306-366 kg) atsiuntė detalesnių Mėnulio vaizdų (iš 300 km), Lunar Orbiter 1966-67 dar nuodugniau tyrė paviršių iš orbitų ir teikė duomenų Apollo tūpimo vietovėms parinkti, net 5 Surveyor (279-1037 kg) sklandžiai tūpė ant 3 atramų su amortizatoriais ir analizavo gruntus. Sovietiniai Luna-3 dar 1959-ais fotografavo nematomą pusę, Luna-16..24 1976-ais pargabeno 327 g regolito, Luna-17 ir 21 nutupdė 8-račius Lunochodus (0,8 t 4,4×2,1×1,90 m nuvažiavusius 10 ir 37 km), Zond (5,2-5,5 t) nutupdydavo tyriklius ir grįždavo Žemėn. Naujoviškas šoklys LEAP (Legged Exploration of the Aristarchus Plateau 100 kg masės 10 kg krovumo šveicarų Zurich/RSL Robotics Labs 4-kojis) lėks su European Large Logistic Lander tyrinėti konkrečios vietovės. 6-ratis Toyota Cruiser su GITAI manipuliatoriais ir gyvenama patalpa teiks astronautams ir šiek tiek komforto. Viso mėnulinių robotizuotų įrenginių skaičiuojama apie 100.
Marsiečiai
1972-ais sovietinis Mars-3 (4,6 t) iš orbitos nutupdė zondą. 1974-ais orbitavo Mars-5 ir -6 bet nelabai sėkmingai (nutrūko ryšiai). 1988-ais nepavyko ir Fobos (6,2 t) ekspedicijos. 1996-ais Viking-1 ir -2 (2,3 t o2,5×3,3 m) nutupdė tyriklius, veikusius bent po 4 metus. 1997-ais Mars Global Surveyor (o1,2×1,7 m) pasiekė 380 km orbitą ir fotografavo paviršių. 460 kg masės Mars Pathfinder nutūpė Ares Vallis vietovėje ir paleido marsaeigį Sojourner. Šis Žemėn atsiuntė 550 vaizdų.
Tobulesnis Curiosity (0,9 t 3×2,7×2,1 m) 6 ratis nuvažiavo jau per 30 km Marso paviršiumi. Mars Odyssey (0,73 t 2,6×1,7×2,2 m) nuo 2001-jų orbituoja 400 km aukštyje. 1,05 t masės ir $2,1 mlrd vertės Perseverance yra labiausiai robotizuotas „23-akis“ marsaeigis. Tai pirmasis su 1,8 kg Marso dronu Ingenuity netrukus švęs veiklos metines.
Kitų paskirčių
1977-ais startavę du Voyager‘ai (0,72 t o1,78×0,5 m 3×420 W radioizotop jėgainė) turėjo o3,7 m antenas ir po 3 kompiuterius. Skriedami kiekvienas sava trajektorija tyrė didžiuosius Jupiterį ir Saturną bei Uraną ir Neptūną; dabar jau nutolę per 20 Tm. Tebeveikia 4 prietaisai: MAG Triaxial Fluxgate magnetometrai, LECP (Low Energy Charged Particles) jonų skaitikliai, CRS (Cosmic Ray System) kosminės spinduliuotės matuokliai, PWS (Plasma Ware Subsystem) elektronų tankio matuokliai.
Rezultatyvus tolimesnio kosmoso tyriklis buvo Cassini-Huygens (5,6 t), turėjęs radioizotopinę jėgainę, 2000-ais praskriejęs Jupiterį 9,7 Gm atstumu ir įspūdingai lakstęs tarp Saturno žiedų.
Pirmoji kometietė Rosetta (3 t 2,8×2,1×2 m 850 W 1 mlrd eurų) pakeliui tyrė Šteino kometą, Lutecijos asteroidą, o 2014-ais į Čiuriumovo-Gerasimenkos kometą nutupdė 100 kg Philae zondą (rašėm ) iš 29 km orbitos. Trojietė Lucy (1,55 t 13 m 500 W) netrukus patyrinės neplanuotą o0,7 km asteroidą 1999VD57 iš 450 km atstumo. Vėliau lėks link Donaldjohanson (4 km), Eurybates (64 km), Polymele (21 km), Leucus (51 km bei Patroclus (113 km) su Menoetius (104 km).
New Horizons (0,48 t 2,2×2,1×2,7 m 245 W) 2007-ais pralėkė Jupiterį, paveikslavo daug jo mėnulių, 2015-ais matavo Saulės vėją ties Plutonu 6,5 keV ir patikslino plutoninių mėnuliukų vaizdus, 2019-ais priartėjo prie Arrocoth (Ultima Thule) per 3,5 Mm ir dabar 8 Tm tolumose lekia 14 km/s link Sagittarius.
JUNO JPL laboratorijoje prieš skrydį
Juno (3,6 t 20×4,6 m 435 W prie Jupiterio) ką tik baigė 47 jupiterinę keičiamo posvyrio 4,2-75 Mm orbitą, kiek sutriko nuo radiacinių ir magnetinių poveikių ir tęsia tyrimus. Keičiamos o4,2 m Hershel ir o2,5 m Newton astroskopų paskirtys, – 2023-24 patobulinti jie veiks robotiškai.
Būsimi tyrikliai
136 kg masės ir 5-250 kW galios Valkyrie ledų tyriklis kartu su DEPTH (DEep Phreatic THermal explorer) povandeniniu aparatu lėks į Jupiterio mėnulį Europą. Valkyrie kilęs nuo Very deep Autonomous Laser powered Kilowatt-class Yo-ying Robotic Ice Explorer. Ten 1995-2003 darbavosi Galileo, po 35 orbitų nuleidęs zondą ir stebėjęs Ganimedą bei Ijo.
Į Titaną ruošiamas Shapeshifter, riedėsiantis paviršium, plaukiosiantis skysčiais ir net skraidysiantis atmosferoje. LEMUR (Limbed Excursion Mechanical Utility Robot) keturių 16-pirščių galūnių roplys su 4 komplektais vaizdo kamerų tyrinės stačias uolas. RoboSimian o1x0,5 m važiuoklis, galįs ratus pakeisti pirštuotomis galūnėmis. Mantis – 6-ratis manipuliatorius su rankenom Mobile Gantry – judrus 3D spausdintuvas statys kosminius būstus.
RASSOR (Regolit Advanced Surface Systems Operations Robot 2x1x0,8 m) vikšrinis kasiklis su 2 rotoriniais knysliais.
Astroforge (Intuitive Machines, JAV) raustuvas Brokkr-2 tiks Mėnuliui, Marsui ir asteroidams. Kuriamas P. Korėjos raustuvas Mole-Bot (20x20x50 cm) su grandininiu judintuvu.
Robotizuojami net astronautai. Sistema Wearable sensing system .. of intracranial biofluid shifts monitorins skysčių poslinkius kaukolėse. Pagal NASA informacinį laišką „List N 1,034 27 01 2023“.
Robotizavimo svarbą pabrėžia NASA savo „2022 TechFlights solicitation“ astronautinės technikos komerciniams lėkiams atrankoje. NASA glaudžiai bendradarbiauja su Small Spacecraft agentūra ir skiria $6,1 mln skatinimui.