Startas – apie palydovą LitSat1 daugiau informacijos rasite LitSat1.
Palydovai paleisti sėkmingai, Cygnus išskleidė bures ir lekia link TKS
Vasaryje – paleidimas į atvirą kosminę erdvę
Lietuviškų satų Lituanica Sat‑1 ir LitSat‑1 paleidimas 2014. NASA nuotrauka
R16 katastrofa, nutikusi Tiuratamo poligone, sukliudė Jurij Gagarin į kosmosą išskristi 1960 gruodį, kaip planavo Komunistų partija ir vyriausybė. Vyriausiąs raketų konstruktorius Sergej Koroliov skubėjo, nes jis ir Sovietų vadovai troško, kad pirmasis kosmonautas būtų rusas. Buvo nuspręsta paleisti du nepilotuojamus erdvėlaivius su šunimis, dar vieną – su kosmonauto maketu, atitinkančiu J. Gagarin svorį ir dydį, o jau tada leisti patį kosmonautą. Tačiau R16 tragedija sumaišė planus. Du kartus 1960 m. nepasisekė paleisti raketų į Marsą, o vėlesnis R16 sprogimas ir žūtys atidėjo kosmonauto skrydį iki 1961 balandžio 12.
Po pasaulį sklandė…
Raketos paleidimas vėl nukeltas dėl audros Saulėje.
Pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“ ir LitSAT-1 atitinka visus NASA skrydžio saugumo reikalavimus ir jau yra parengtas skrydžiui. Tai patvirtino skrydžiui į Tarptautinę kosminę stotį besirengianti „Nanoracks“ kompanija.
„LituanicaSAT-1“ kartu su kitais cubesat tipo palydovais sėkmingai integruotas į konteinerį, iš kurio bus paleistas į orbitą, teigiama pranešime spaudai.
„Iš palydovų sudėjimo į konteinerį sekos matome, kad mūsų palydovas į jį integruotas pirmasis. Paprastai pirmasis konteineryje būna integruotas svarbiausias ir technologiškai įdomiausias NASA inžinieriams palydovas. Tai nulėmė funkcinės ir konstrukcinės unikalios palydovo savybės“, – teigia…
Didžiausios kosminės katastrofos apie įvairias nelaimes siekiant kosmoso aukštybių…
Kosmonautas Vladimir Komarov
Pirmas mirties atvejis užfiksuotas Sojuz 1 skrydžio pabaigoje, kai 1967 metų balandžio 24 d. Sovietų kosmonautas Vladimir Komarov naujos konstrukcijos kapsule teškėsi į Žemę 500 km/val. greičiu. Vėliau buvo paviešinta apie tokio įvykio galimybę dar prieš startą: naujasis laivas buvo nepatikimas, V. Komarovas ir kiti žmonės žinojo, jog kapsulės laukia toks likimas. Mat vietoje V.Komarov galėjo skristi J.Gagarin, o tokių dalykų pirmajam kosmonautui nebuvo leidžiama.
Tragiško įvykio priežastis paprasta – nesuveikė parašiuto išskleidimo sistema….
Džiugu pranešti, kad astronautika.lt atsinaujino!
Perkelti ir surūšiuoti visą informaciją iš senosios versijos dar šiek tiek užtruks.. tačiau nauji įrašai turėtų pasirodyti jau greitai. Iš anksto atsiprašome už kai kurias laikinai neveikiančias nuorodas tekstuose.
Astronautika.lt
Voyager 1 – JAV bepilotis tarplanetinis, 733 kg masės, kosminių tyrimų erdvėlaivis, paleistas 1977 m. rugsėjo 5 d., jau už Saulės sistemos ribų. Erdvėlaivis, aplankydamas Jupiterį ir Saturną, pirmasis nufotografavo šių planetų didžiuosius palydovus. Prie „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ konstravimo yra prisidėjęs ir Algirdas Avižienis.
2007 balandžio 4 d. erdvėlaivis buvo maždaug už 15 milijardų km nuo Saulės ir ir pradėjo skrydį tarpžvaigždinėje erdvėje, kurioje dar šiek tiek jaučiama Saulės gravitacinė įtaka. 2011 vasario 17 d. erdvėlaivis buvo maždaug 116,205 av arba 17,242 mlrd km arba…
Romantiškas vaizdas: kosminėje erdvėje kelių milijonų kilometrų atstumu nuo Žemės du astronautai skrajoja nesvarumo būsenoje šalia milžiniškos uolos. Kosminis laivas, kuriame astronautai gyvena, skrieja netoli jų. Už kosminio laivo giliame kosmose vos matomas šviečiantis taškelis. Tai Žemė.
Ši siurrealistinė scena gali tapti realybe, jeigu JAV skirs lėšas žmonių išsilaipinimo ant asteroido programai. Apie tai ne kartą kalbėjo JAV prezidentas Barack Obama. Tačiau tai, skirtingai filme „Armagedonas”, įvykdyti bus žymiai sunkiau.
B. Obama nacijai iškėlė neįtikėtiną tikslą. Jis NASA pasiūlė iki 2025 metų išlaipinti astronautus ant asteroido. Mažiausias atstumas iki artimiausio asteroido -…
Skylab-II gali tapti pirmąja pilotuojama kosmine stotimi už Žemės orbitos ribų – giliame kosmose. Kosminės stoties masė 37 300 kg. Startas po 2021 metų.
Į reikiamą orbitą kosminę stotį iškels raketa SLS (SLS – Space Launch System) – dabar kuriama ir bus pati galingiausia NASA o gal ir visame pasaulyje XXI amžiaus pirmosios pusės raketų – nešėjų šeima. SLS turės kelias raketas.Svarbiausios iš jų dvi: 70 tonų keliamosios galios į žemą DŽP orbitą, skirtą pilotuojamam erdvėlaiviui „Orion” (Orion Multi-Purpose Crew Vehicle (MPCV) – universali ekipažo transporto priemonė) iškelti į DŽP orbitą ir nuskraidinti jį į gilųjį…
Kurs naują stotį už Mėnulio, tokį pareiškimą tekštelėjo NASA
Po 40 darbo metų su technologijomis, leidžiančiomis iškelti pilotuojamus kosminius aparatus ne toliau žemos DŽP orbitos, amerikiečių kosminė agentūra ryžosi investuoti į daugiau – mažiau tolimąjį kosmosą. NASA ruošiasi pastatyti TKS konkurentę arti Mėnulio. Ši gyvenamoji bazė gali tapti tyrimų laboratorija, tranzitinių krovinių sandėliu, perkrovimo punktu. Ji leis atidžiau ištyrinėti mūsų palydovą, asteroidus, o taip pat nusiųsti žmones į Marsą.
JAV kosmoso agentūra planuoja surinkti naują kosminę stotį sistemos Žemė – Mėnulis Lagranžo taške L2, sąlyginai pažymėtas EML-2 (Žemė – Mėnulis Lagranžas 2), įsikurs 61000 km atstumu…
Pirmasis Estijos kosminis palydovas „ESTCube 1“ antradienio rytą buvo sėkmingai iškeltas į orbitą. Europos kosmoso agentūros (ESA) raketa nešėja „Vega“, iškėlusi į orbitą „ESTCube 1“ (masė – 1,3 kg) ir du kitus palydovus – Europos „Proba V“ (masė – 140 kg) ir Vietnamo VNREDSat-1A (masė – 115 kg) , startavo iš kosminio centro Prancūzijos Gvianoje netoli Kuru 2 val. 6 min. Grinvičo (5 val. 6 min. Lietuvos) laiku.
„ESTCube 1“ pasiekė orbitą apie 4 val. 6 min. (7 val. 6 min.), o Estijoje virš horizonto pirmąkart pakilo 10 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku. Šį…
Lietuvis kosmonautas, o iš istorijos žvelgiant: turime savą kosmonautą. Kosmonautas apsilankė senelių gimtinėje ir Vilniaus rotušėje pristatė savo knygą „Gyvenimas – lašas jūroje“, išleistą lietuvių kalba.
78 m. kosmonautas Aleksejus Jelisejevas 2012 metų lapkričio 27 d. Lietuvoje
Jis prisidėjo prie pirmųjų kosminių laivų kūrimo, vadovavo jų skrydžiams, tris kartus nėrė į šias nepažintas erdves ir pirmasis pasaulyje su dar dviem kolegomis pabuvojo atvirame kosmose. Tai – Aleksejus Jelisejevas. Iki dešimtos klasės jis buvo A. Kuraitis, nes jo…
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Kauno Technologijos Universitetas (KTU) ėmė aktyviai bendradarbiauti su LR Krašto apsaugos ministerija (KAM), LR vidaus reikalų ministerija (VRM) ir kitomis institucijomis sprendžiant mokslinius, inžinerinius, specialistų rengimo klausimus. Siekiant padidinti bendradarbiavimo efektyvumą, 2000 m. įkurtas Gynybos technologijų institutas (GTI).
GTI organizuoja ir vykdo mokslinius tiriamuosius ir bandomuosius konstravimo darbus Lietuvos gynybos institucijų ir kitų šalies ūkio subjektų poreikiams tenkinti, organizuoja sukurtos technikos ir technologijų licenzijavimą, serijinę gamybą ir įdiegimą, koordinuoja šios krypties specialistų ir mokslininkų rengimą, prisideda plėtojant universitetines ir tęstines studijas, vykdo ekspertinę ir…
LituanicaSAT-1 lėks 2013 metais
Trečiadienį – 2012 11 28 dieną – Vilniuje prasidėjo tarptautinė kosmoso konferencija „SEMWO 2012”. Jau trečią kartą Vilniuje renkasi didžiųjų kosmoso valstybių programų atstovai, mokslininkai ir verslininkai. Daugiausia dėmesio šiandien susilaukė pirmojo lietuviško palydovo iniciatoriai – VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ direktorius Vytenis Buzas ir projektų vadovas Laurynas Mačiulis.
Pradėdamas palydovo misijos pristatymą, Vytenis Buzas atkreipė dėmesį, kad palydovo pavadinimas „LituanicaSAT-1“ buvo pasirinktas neatsitiktinai. „Tokiu pavadinimu siekiama pagerbti beveik prieš aštuoniasdešimt metų žuvusių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį. Tai būtų savotiška dovana istorijai“, – teigė vienas iš tyrimo iniciatorių. Vytenis Buzas pažymėjo, kad…
Lietuvos kosmoso entuziastus pasiekė džiugi naujiena: Kauno technologijos universiteto ir partnerių kuriamas palydovas yra atrinktas skrydžiui į kosmosą. Beliko surasti būdų susimokėti už „bilietą“ ir paties palydovo kūrimą.
Programos QB50 organizatoriai – Belgijoje esantis Von Karmano institutas. Skrydį į kosmosą numato vykdyti 2015 metų pirmoje pusėje iš šiaurinės Rusijos Murmansko srities, naudojant raketą nešėją „Shtil-2.1“. Į kosmosą numatoma į kosmosą, 320 km aukščio apskritiminę orbitą, vienu metu paleisti iki 50 mažųjų nanopalydovų.
QB50P1 and QB50P2 nanosatai
Lietuvai „trijų kubų“…
Kosmodromas (kosmodròmas , žemės plotas su statiniais, įrenginiais, kur surenkami, išbandomi, parengiami leisti, leidžiami ir valdomi skriejantys kosminiai aparatai – taip terminas apibrėžiamas tarptautinių žodžių žodyne) – teritorija, kurioje yra įrenginių, skirtų kosminių aparatų paleidimui į kosmosą, kompleksai.
Oficiali nustatyta kosmoso riba – 100 km. Paprastai kosmodromai užima didžiules teritorijas ir įrengiami toli nuo apgyvendintų rajonų (krinta raketų pakopos, galinčios pažeisti kosmodromo įrenginius ar padaryti žalos gyvenamiems rajonams). Pasaulyje kosmodromų priskaičiuojama per 20 ir visi turi panašią struktūrą, Skiriasi tik startinių kompleksų konstrukcijų detalės. Konkretaus kosmodromo vietos parinkimą lemia keli esminiai dalykai.
Vienas iš garbingiausių Vilniuje vykstančios konferencijos SEMWO 2011, vykusios 2011 metų lapkrityje, svečių buvo JAV astronautas Karolas „Bo“ Bobko, turintis lietuviško kraujo. Jis yra jau trečiasis kosmonautas, turintis giminystės ryšių su Lietuva. Kėdainių rajone palaidotas astronauto senelis, jis susitiko ir su tolimais giminaičiais, vis dar gyvenančiais Lietuvoje.
Tame pačiame rajone iki šiol gyvena K. Bobko trečios eilės pusseserė, apie kurią amerikietis pirmą kartą sužinojo atvykęs į Lietuvą, o jos Vilniuje gyvenanti duktė ketvirtadienį išklausė K. Bobko pranešimą konferencijoje SEMWO 2011 – toje pačioje konferencijoje dalyvauja visų…
2012 metų rugpjūčio 27 dieną mirė legendinis astronautas Neilas Armstrongas – 1969 liepos 20 dieną pirmą kartą žmonijos istorijoje išsilaipinęs Mėnulyje.
Neilas Armstrongas Apollo 11 kabinoje 1969 metais
N. Armstrongo šeima patvirtino, kad jis mirė dėl komplikacijų, susidariusių po neseniai atliktos širdies šuntavimo operacijos. Jam buvo 82 metai.
„Tiems, kurie galbūt nori paklausti, kaip galėtų atiduoti pagarbą Neilui, turime vieną paprastą prašymą. Gerbkite jo darbus, laimėjimus ir kuklumą, o kai kitą kartą išeisite į lauką ir giedrame nakties danguje pamatysite jums besišypsantį Mėnulį; pagalvokite apie Neilą ir mirktelėkite jam; rašoma…
NASA 2012 metų rugpjūčio 6 dieną, pirmadienį, 8 val. 32 min. Lietuvos laiku sėkmingai Marse nutupdė 2,5 mlrd. dolerių kainavusį tyrimų robotą „Curiosity“, oficialiai žinomą kaip Marso mokslo laboratorija. Šis nusileidimas žymi sėkmę iki šiol ambicingiausiame mėginime pasiekti Raudonosios planetos paviršių. „Nusileidimas patvirtintas, – paskelbė vienas skrydžio valdymo komandos narys JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Raketinių tyrimų laboratorijos salėje, išprovokuodamas audringas ovacijas. „Stovime ratais žemyn ant Marso. O, Dieve“, – pridūrė jis.
Pirmojoje „Curiosity“ atsiųstoje nuotraukoje, padarytoje vienos roboto galinės vaizdo kameros, matomas per dulkėtą objektyvą nufotografuotas aparato ratas. Ši informacija patvirtino, kad…
Neil A. Armstrongas buvo lakūnas, vėliau tapo žymiu astronautu
Pristatinėti Neilą Armstrongą vargu ar reikia. 82 metų astronautas, pirmasis iš žmonių pasivaikščiojęs Mėnulyje, apie 1969-ųjų misiją „Apollo 11“ kalba nenoriai, o ir šiaip interviu sutinka duoti nepaprastai retai. Interviu N. Armstrongas davė 2012 metų gegužės mėnesį.
Apie mirties baimę vaikystėje, apie nuolatinį žiūrėjimą mirčiai į akis Korėjos karo metu kovojant kaip karo lakūnui. Apie piloto-bandytojo darbą ir tragedija vos nesibaigusį pirmąjį strateginio bombonešio…
Europos kosmoso agentūra (EKA) nebegamins krovininių kosminių laivų ATV po 2014 metų. Šią žinią 2011-12-21 žurnalistams paskelbė EKA vadovas Žan-Žak Dorden. Pirmasis ir antrasis ATV kosminiai laivai skriejo 2008 ir 2011 metais.
2008 birželio 11 d, STS-124 misijos erdvėlaivis Discovery atsijungė nuo TKS, kur dirbo 17 – oji pagrindinė ekspedicija. Nuotraukos viršuje EKA krovininis erdvėlaivi Jules Verne su 4 Saulės baterijų plokštėmis
2011 metų gegužės 29 d, STS-134 misjos erdvėlaivis Endeavour atsijungė nuo TKS, kur dirbo…
NASA parodė didelės keliamosios galios raketą-nešėją, su kuria 2030 metais planuojama surinkti kosminį laivą skrydžiui į Marsą
Nauja kosminė sistema – Space Launch System (SLS) – taps galingiausia JAV raketa – nešėja nuo „Saturn”, kurie 1968-1972 metais į kosminę erdvę iškeldavo pilotuojamų misijų į Mėnulį „Apollo” kosminius laivus.
Pirmieji šios naujos raketos variantai sugebės į žemą DŽP orbitą iškelti 70-100 tonų krovinį. Po to šių raketų keliamoji…
Kuo jos ypatingos? Juk buvo daug įvairių TKS fotografavimų.
Paskutinį kartą ji „pozavo” kartu su daugkartinio naudojimo kosminiu laivu. Pateiktose nuotraukose TKS ir prisijungęs daugkartinio naudojimo laivas „Endeavour” (skrydis STS-134). Šiuos nuostabius vaizdus astronautas Paolo Nespoli nufotografavo 2011 metų gegužės 24 dieną pro kosminio laivo „Sojuz TMA-20” iliuminatorių. Tuo metu kosminis laivas su 27 – ąja pagrindine ekspedicija jau buvo atsijungęs nuo TKS ir skriejo šalia jos. Taip astronautai Dmitri Kondratjev, Paolo Angelo Nespoli ir Catherine Grace Coleman, atlikęs skrydžio programoje numatytus darbus, atsisveikino su TKS, joje likusia 28 – aja pagrindine ekspedicija ir apsilankymo TKS…
Veikiantys palydovai
2011 metų balandžio 12 dieną aplink Žemę įvairiomis orbitomis skriejo 957 veikiantys palydovai.
Šie palydovai priklauso 115 šalių (arba operatorių), daugiausiai turi: 423 – JAV; 100 – Rusija; 68 – Kinija ir t.t.
44 pasaulio šalys dalyvauja palydovų paleidime ir valdyme, dažniausiai tai 2-3 šalių grupė. Pačios aktyviausios šioje srityje yra JAV, Taivanas, Japonija ir Prancūzija.
Artimasis kosmosas – palydovų paleidimai
1957 metais Sovietų Sąjunga paleido pirmąjį palydovą. Nuo to laiko buvo paleista per 6000 palydovų.
Sovietų Sąjungoje pikinis palydovų paleidimas…
Ateities kosminio skafandro sukūrime privačios kompanijos dalyvauja lygiomis teisėmis su NASA.
Vasario mėnesį Barako Obamos administracija priėmė radikalų sprendimą. Ji nutraukė strateginę NASA Mėnulio įsisavinimo programą. Politikai paskaičiavo, kad su šia užduotimi susidoroti pajėgios privačios kompanijos. Naujomis JAV užduotimis kosmose įvardytos pilotuojamas skrydis į Marsą ir į asteroidus. Aišku, kad šiame dešimtmetyje amerikiečiams ten nuskristi nepavyks. Tokiai kelionei dar nesukurtos technologijos. Bet kai bus sukurtos tokios technologijos, astronautams Marse ne tik teks lankyti jo įžymias vietas, bet ir daug jame dirbti. Apollo programos astronautų pasivaikščiojimai Mėnulio paviršiumi, palyginus juos su naujomis misijomis, būsimiems astronautams pasirodys tik…
2009 metų gruodžio 20 dieną 21 val 52 min. pasauliniu laiku pagal TKS-22/23 pagrindinių ekspedicijų programą iš Baikonuro kosmodromo startavo erdvėlaivis Sojuz TMA-17 su trimis ilgalaikės ekspedicijos nariais: vadas Oleg Kotov (Rusija), inžinierius Soichi Noguchi (Japonija) ir inžinierius T.J. Creamer (JAV).
T.J. Creamer, O. Kotov ir S. Noguchi
Erdvėlaivio „Sojuz TMA-17” pagrindinis ekipažas (iš kairės į dešinę): T. J. Creamer, O. Kotov, S. Noguchi ir dubleriai (antroje eilėje iš kairės į dešinę): Doug Wheelock (JAV), Anton Shkaplerov (Rusija) ir Satoshi Furukawa (Japonija)…