Europos startūnai

Europos kosmoso kompanijos toliau siekia sukurti startūną. Šios naujos ir jau įsitvirtinusios kompanijos siekia plėsti Europoje kuriamų paleidimo technologijos ribas ir užtikrinti žemyno konkurencingumą pasaulinėje kosmoso rinkoje. Apie Europos kompanijų kuriamus startūnus plačiai rašėme tekste „Europos startūnų kūrimas“.

Europos startūnų bendrovės

RFA – Rocket Factory Augsburg

Vokietijoje, 2018 m. įsteigta Rocket Factory Augsburg tapo viena iš pagrindinių Europos kosmoso sektoriaus įmonių. Tai Vokietijos kosmoso milžino OHB dukterinė įmonė, besiorientuojanti į ekonomiškų ir patikimų paleidimo sprendimų kūrimą. RFA siekia revoliucionizuoti mažų ir vidutinių satų iškėlimą į kosmosą, naudodama savo kuriamą „RFA One“ ir varytuvą „Helix“. Jis, tikėtina, bus pigus ir gaminamas dideliais kiekiais. Kita įmonės specializacija – orbitinis etapas „Redshift“. Jos patentuota startūnų technologija žada lanksčius paleidimo grafikus ir optimizuotą orbitinį pristatymą.
Kuriamas startūnas RFA One į žemą Žemės orbitą (LEO) kels ~ 1 500 kg, 1 kg iškėlimo kaina ~3000-4000 €, planuojamas paleidimų skaičius per metus gali siekti ~50 kartų.

Isar Aerospace

„Isar Aerospace“ įkūrėjai ir rėmėjai: Lin Kayser, Markus Brandl, Daniel Metzler, Josel Fleischmann ir Bulent Altan. Xpreneurs Incubator nuotrauka

2018 m. įsteigta Vokietijos įmonė yra Europos kosminių paleidimų pramonės lyderė, siekianti savo misijos – užtikrinti prieinamą ir tvarų patekimą į kosmosą o2x27 m dviejų pakopų startūnu  „Spectrum“. Bendrovę Miunchene įsteigė trys vokiečiai ir du austrai. Tikėtina, startūnas, į LEO galės nugabenti iki 1 200 kilogramų naudingą krovinį.

Latitude

„Zephyr“ startūno skysto deguonies žibalo varytuvas „Navier“

Latitude (pirminis pavadinimas Venture Orbital Systems), 2019 m. įsteigta prancūzų kompanija, kosmoso pramonės naujokė, kelia bangas savo novatorišku požiūriu į startūnų inžineriją. Kuriamas dviejų pakopų o1,5×19 m startūnas „Zephyr“ kels mikro ir nano satus iki 200 kg, o  planuojamas paleidimų skaičius yra vienas startas per savaitę. Iki šiol Latitude surinko nemažą sumą lėšų iš privačių subjektų ir rizikos kapitalo fondų ir planuoja paleisti pirmąją „Zephyr“ versiją 2026 m.

Orbex

Startūnas „Prime“ starto aikštelėje

Orbex arba Orbital Express Launch Ltd., 2015 m. Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje įkūrė Chris Larmour ir Kristian von Bengtson. Pirminis bendrovė pavadinimas buvo Moonspike Ltd., Kuriamas dviejų pakopų o1,3×19 m startūnas „Prime“ į LEO turėtų iškelti iki 180 kg krovinius. Tikėtina, startūno varytuvo kuras bus biopropanas, o oksidatorius skystas deguonis.

Skyrora

Skyrora komanda ruošiasi testuoti varytuvą

Jungtinėje Karalystėje 2017 m. įkurta Skyrora daro pažangą kosminių paleidimų rinkoje. Jos startūnai Skylark Nano, Skylark Micro, Skylark  L padarė pažangą, nors pastaruoju metu reikalai šiek tiek sustingo. Gavusi finansavimą iš privačių investuotojų, Skyrora vis dar dirba siekdama pirmojo o2,2×22.7 m didumo Skyrora XL starto, o į LEO, tikėtina, kels 315 kg krovinius.

PLD Space

Ispanijos įmonė PLD Space veikia nuo 2011 metų ir kuria startūną Miura. 2023 metų spalio 7 dieną buvo atliktas pirmasis sėkmingas privačios Europos bendrovės mėginimas pasiekti kosmosą, o 0,7×12,5 m vienpakopis startūnas Miura 1 per 306 s trukmės lėkį pasiekė 46 km aukštį. Kitas dvipakopis startūnas o2x35,7 m Miura 5 stumiamas šešių 1 TEPREL-C varytuvų turėtų į LEO iškelti 1080 kg krovinius.

PLD Space siekia palengvinti dažną ir patikimą patekimą į kosmosą, o bendrovės planuose yra ir daugkartinio naudojimo startūno kūrimas.

HyImpulse Technologies

Vokietijoje įsikūrusi bendrovė „HyImpulse Technologies“ specializuojasi startūnų hibridinių varytuvų technologijų srityje. Šis novatoriškas požiūris derina kietojo ir skystojo kuro privalumus, siūlant saugesnę ir lankstesnę alternatyvą tradiciniams varytuvams. Tikėtina, startūnas o2.2×33 m HyPlox galės į LEO iškelti 600 kg krovinius.

Arianespace

Arianespace, įkurta dar 1980 m. Prancūzijoje, yra kosminių paleidimų sektoriaus veteranas ir Europos kosmoso pramonės kertinis akmuo. Turėdama ilgą sėkmingų paleidimų istoriją ir startūnų šeimą Ariane, bendrovė siūlo įvairias paslaugas, įskaitant palydovų paleidimą į įvairias orbitas ir misijas į Tarptautinę Kosminę Stotį (TKS). Arianespace ir toliau atlieka svarbų vaidmenį išlaikant Europos buvimą kosmose.

astronautika.lt komentaras: nuo įsteigimo pradžios iki  Ariane 6 sėkmingo starto, Arianspace į kosmosą paleido 260 startūnų, o 248 startai buvo sėkmingi.

Avio

Italijos aeronautikos bendrovė, žinoma dėl savo lyderystės startūnų ir varytuvų gamyboje. Avio startūnai Vega ir Vega C yra Europos inžinerijos meistriškumo ir įsipareigojimo kosmoso tyrinėjimams įrodymas, galintys į LEO iškelti 1,963 kg krovinius. Sukurta lengvųjų palydovų rinkai, Vega yra universalus ir patikimas startūnas moksliniams ir Žemės stebėjimo misijoms.

Siekdama inovacijų ir tvarumo, Avio yra pasiryžusi tobulinti varytuvų technologijas, kurios mažina poveikį aplinkai, ir taip demonstruoja įsipareigojimą kurti ateitį, kurioje kosmoso pasiekiamumas bus efektyvesnis ir ekologiškesnis. Savo indėliu Avio stiprina Europos strateginę poziciją konkurencingoje kosminių paleidimų rinkoje.

Avio intensyviai kuria startūną Vega E (Evolution) su skysto metano ir skysto deguonies varytuvais. astronautika.lt komentaras: nuo 2012 metų Avio paleido 24 Vega startūnus, 2 startai buvo nesėkmingi.

Maiaspace

Maiaspace nuo 2022 m. yra Arianespace dukterinė įmonė, kurianti o3,5×50 m startūną „Colibri“. Tikėtina, jis į Saulės sinchroninę orbitą (SSO) iškels iki 1500 kg krovinį (vienkartinis startūnas) ir 500 kg (daugkartinis startūnas).

Maiaspace technologijos išskirtinis bruožas yra vandenilio peroksido ir etanolio varytuvas. Pažangus startūnas, tikėtina, į SSO gabens iki 2,5 tonų krovinį, o tai prilygs ar net viršys Vega C startūno galimybes. Maiaspace, taikydama griežtus bandymų režimus, įskaitant savaitinius „Colibri“ bandymus, demonstruoja savo įsipareigojimą patikimumui ir našumui.