2025-ieji Lietuvos kosmoso sektoriui buvo lūžio metai. Nuo kuklių pradžios žingsnių 2021-aisiais, kai šalį tapo asocijuota Europos kosmoso agentūros (EKA) nare, iki šių metų, kai lietuviškos technologijos ne tik pasiekė orbitą, bet ir tapo nepakeičiama Europos kosmoso infrastruktūros dalimi. Metai buvo pažymėti rekordiniais kontraktais, pirmąja lietuviška lazerine technologija orbitoje ir ambicingais planais pasiekti, kad kosmoso sektorius sudarytų 1% šalies BVP.
Sektorius auga
2025-ųjų spalį paskelbta, kad Lietuvos kosmoso sektorius auga kur kas greičiau nei tikėtasi. Nuo 2022 iki 2025 metų 44 naujos Lietuvos įmonės pateikė paraiškas dalyvauti EKA programose. Planuota buvo beveik dvigubai mažiau. Septyniolika įmonių gavo EKA finansavimą.
Šiam puikiam judėjimu palaikyti, Vyriausybė skyrė papildomus 5,5 mln. € įmonių dalyvavimui EKA programose. Iš viso 2026–2028 metų laikotarpiui numatyta 14,5 mln. € investicijų. Palyginus su 2022–2025 metais, finansavimas didesnis 62%.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Stasiukaitis pabrėžė: „Lietuva drąsiai žengia į pasaulinę kosmoso technologijų areną. Šiame sektoriuje kuriami produktai turi didžiulį potencialą stiprinti gynybos ir saugumo pramonę“.
Lietuviškas kosmoso milžinas – NanoAvionics
Nepaisant pavadinime esančio „Nano“, įmonė 2025-aisiais veikė tikrai milžiniškais mastais. Balandį „Kongsberg NanoAvionics“ pasirašė 122,5 mln. € vertės kontraktą su JAV kompanija „SpinLaunch“, o 280 satų gamybos sandoris yra didžiausias Lietuvos kosmoso istorijoje.
Birželį įmonė paskelbė apie dar vieną svarbų įvykį: birželio 24 d. „Falcon 9“ startūnas „Transporter-14“ misijos metu į orbitą iškėlė šešis Lietuvoje pagamintus satus tarptautiniams klientams. Tarp jų: „SkyBee-2“ – Vokietijos „Constellr“ Žemės paviršiaus temperatūros matavimui; „IOD-2“ – Ispanijos „Startical“ aviacijos ryšių testavimui virš vandenynų; „ARVAKER 2 ir ARVAKER 3“ – Norvegijos „Kongsberg Defence & Aerospace“ laivų stebėjimui; „QUICK³“– Vokietijos Friedrich Schiller universiteto kvantiniams eksperimentams; „TPA-1“ – Naujosios Zelandijos Oklando universiteto moksliniams bandymams.
Rugpjūtį EKA patikėjo „NanoAvionics“ dar vieną užduotį: sukurti 12-16U dydžio CubeSat satą naujų technologijų demonstravimui orbitoje pagal IOD/IOV programą. Sate bus integruota aštuonių Europos įmonių ir mokslo institucijų kuriama įranga.
Fotonikos proveržis: lietuviški lazeriai kosmose
2025-ieji buvo metai, kai lietuviška lazerinė technologija pagaliau oficialiai įžengė į kosmosą. „Integrated Optics“ lazeris, sukurtas Vienos universiteto misijai, tapo pirmuoju lietuvišku prietaisu, pradėjusiu veikti orbitoje.
astronautika.lt komentaras: pirmasis lietuviškas prietaisas orbitoje buvo įrenginys augalų augimo ciklo tyrimui dar 1973 metais. Plačiau apie jį tekste „Kosminės augalų biologijos tyrimai Lietuvoje“.
Kompaktiškas lazeris, mažiausias rinkoje, atliks kvantinius skaičiavimus žemoje Žemės orbitoje (LEO). „Integrated Optics“ generalinis direktorius Evaldas Pabrėža paaiškino šios technologijos svarbą: „Kai kalbame apie kosmoso technologijas, kiekvienas papildomas prietaiso gramas dramatiškai didina kaštus, tad reikalingi itin efektyvūs ir kompaktiški sprendimai. Mūsų lazeris tam puikiai tinka“.
Įmonė jau ruošiasi kitam žingsniui – kitas jų lazeris galbūt keliaus į Marsą tirti jo atmosferos specialiu LIDAR prietaisu. Be to, „Integrated Optics“ kartu su EKA vykdo didelio masto projektą, skirtą praktiniams kvantinės kriptografijos sprendimams sukurti.
Technologinis šuolis orbiton
225 m. gruodį paskelbta apie Lietuvos startuolio „Blackswan Space“ pasirinkimą vienu pagrindinių technologinių partnerių Europos orbitinio degalų papildymo misijoje „ASTRAL (Advancing Satcom Technology with Refuelling and Logistics)“. Žinia, iškėlusi Lietuvos kosmoso sektorių iškėlusi į visiškai naują lygmenį.
Tai pirmoji tokio pobūdžio misija Europoje, skirta demonstruoti autonomišką satų susitikimą, priartėjimą, prisijungimą ir degalų perdavimą orbitoje. „Blackswan Space“ sukurtas RPO (Rendezvous and Proximity Operations) posistemis – optinių ir lazerinių sensorių bei dirbtinio intelekto algoritmų kombinacija – bus išbandytas realiomis kosminėmis sąlygomis.
Marius Klimavičius, „Blackswan Space” įkūrėjas ir vadovas: „ASTRAL yra teisinga ambicija tinkamu laiku, padedanti Europai užsitikrinti strategines pozicijas kitos kartos kosmoso technologijose, ir mes didžiuojamės galėdami prisidėti. Mūsų autonominės navigacijos sistemos nuo pat pradžių buvo kuriamos tokioms misijoms“.
Konsorciumas ir remiančios agentūros (ESA, UKSA, Orbit Fab, Gate Space, Indra Deimos, Blackswan Space ir KISPE) ASTRAL misijoje
Misiją koordinuoja JAV ir Jungtinės Karalystės kompanija „Orbit Fab“, o partneriai yra iš Austrijos, Lietuvos ir kitų šalių. Planuojama misijos pradžia yra 2027 metai.
Dvigubos paskirties technologijos
2025-aisiais lietuviškos kosmoso technologijos rado kelią ir į gynybos sektorių. „Astrolight“, NATO „DIANA“ programos dalyvė, vasarą sėkmingai išbandė savo lazerinio ryšio terminalą „POLARIS“ Baltijos jūroje kartu su Lietuvos kariniu laivynu. Technologija leidžia laivams palaikyti radijo tylos ryšį – ji neaptinkama, neužgožiama ir neperimama. Vėliau, rugsėjį, „Astrolight” dalyvavo NATO pratybose „REPMUS 2025“ Portugalijoje, kur dar kartą patvirtino savo sprendimo efektyvumą.
Tuo pačiu metu įmonė vysto kosminę technologijos versiją ir sukūrė „ATLAS“ – mažo dydžio ir svorio, bet galingą lazerinį siųstuvą-imtuvą, skirtą satams. Keli „ATLAS“ terminalai jau integruoti į klientų satus ir ruošiasi orbiton 2026-ųjų pirmąjį pusmetį.
Tarptautinės partnerystės
Birželį Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su Japonijos kosmoso agentūra JAXA ir inovacijų platforma „Cross U“. Tai atvėrė duris lietuviškoms technologijoms į Azijos rinkas.
Tuo pačiu metu sudarytas susitarimas su Italijos kosmoso agentūra (ASI) dėl bendradarbiavimo lazerių, palydovų, gynybos ir saugumo srityse. Italija yra viena lyderiaujančių Europos šalių fotonikos srityje, o Lietuva, pasak „Astrolight“ vadovo Lauryno Mačiulio, yra tarp trijų geriausių šalių pasaulyje kuriant itin trumpų impulsų lazerius.
EKA finansavimas
2025 m. liepą EKA skyrė 1 mln. € dotaciją penkiems Lietuvos kosmoso plėtros projektams. Konkursą laimėjo: „BlackSwan Space“ – programinės įrangos kūrimas; „Novian Pro“ – dirbtiniu intelektu paremtas įrankis satų spiečių valdymui; „Bioanalizės sistemos“ – mini prietaisas bakterijų aktyvumui nustatyti žmogaus kraujyje nesvarumo sąlygomis; „Kongsberg Nanoavionics“ – mažųjų palydovų valdymo sistemos tobulinimas; Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas – durpynų drėgmės stebėjimo sistemos plėtra.
Eglė Elena Šataitė, Inovacijų agentūros „Space Hub LT” vadovė, pažymėjo: „Dar 2022 metais buvo pristatyta Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros koncepcija, kurioje iškeltas tikslas šį sektorių išauginti dešimteriopai ir jo vertę padidinti iki 1 proc. šalies BVP. Neabejoju, kad šiemet EKA konkursą laimėjusios įmonės taip pat prisidės prie tikslų įgyvendinimo“.
Kosmoso biologija ir maistas
Visiškai netikėta, bet įspūdinga sritis – kosmoso biologija. „Delta Biosciences“ pradėjo testuoti antireakcines molekules, skirtas astronautų apsaugai Tarptautinėje kosminėje stotyje.
Tuo tarpu „Super Garden“ kuria itin lengvą, maistingų medžiagų turtingą maistą kosmoso misijoms. Taip, lietuviškas maistas astronautams – tai jau ne mokslinė fantastika.
Žvilgsnis į ateitį
Lietuvos kosmoso sektorius 2025-aisiais pasivijo, o kai kuriais atžvilgiais ir aplenkė kaimynes. Pasak Eigirdo Sarkano, Inovacijų agentūros „SpaceHub“ kosmoso eksperto: „Kosmosas nebėra tolima metafora – tai ekonominis ir saugumo veiksnys. Lietuva turi įrankius išlikti šioje orbitoje“.
Artimiausiais metais laukia: „ASTRAL“ misijos įgyvendinimas (iki 2028 m.); „ATLAS“ terminalų skrydis orbiton (2026 m. vasaris); Kvantinės kriptografijos sprendimų prototipų kūrimas (per 1,5 metų); Dalyvavimas didžiuosiuose Europos projektuose – IRIS², ISOS, HydrON.
Mažų žingsnelių milžiniškas šuolis
2025-ieji parodė, kad Lietuva jau pati kuria kosmoso technologijų ateitį. Nuo rekordinių „NanoAvionics“ kontraktų iki pirmųjų lietuviškų lazerių orbitoje, nuo autonominių susitikimų sistemų iki lazerinio ryšio su karo laivais – visos šios istorijos turi vieną bendrą vardiklį: Lietuva pagaliau turi ne pavienius projektus, o veikiančią, brandžią ir tarptautiniu mastu pripažintą kosmoso ekosistemą.
Kaip apibendrino „Astrolight“ vadovas Laurynas Mačiulis: „Faktas, kad Lietuva yra viena iš trijų geriausių šalių pasaulyje kuriant itin trumpų impulsų lazerius, nėra labai gerai žinomas. Bet mes turime milžinišką talentų ir žinių kiekį šioje ekosistemoje – optikos, fotonikos, elektronikos gamybos srityse“.
2025-ieji buvo metai, kai šis talentas pagaliau buvo pripažintas pasaulio mastu.