Kosminiuose skrydžiuose galioja viena pagrindinė taisyklė: norėdamas judėti į priekį, privalai kažką stumti atgal. Raketinis varytuvas veikia būtent taip – jis išmeta medžiagos srautą ir taip kuria stūmimo jėgą. Tačiau kaip pamatuoti, kuris variklis yra efektyvus, ir kuo skiriasi tradicinių raketų varytuvai nuo joninių varytuvų?
Specifinis impulsas
Galima įsivaizduoti variklio efektyvumą kaip automobilio kuro sąnaudas 100 kilometrų kelio. Tik kosmose matuojame ne „litrus šimtui kilometrų“, o specifinį impulsą. Specifinis impulsas parodo, kiek laiko variklis gali išlaikyti tam tikrą traukos jėgą, sunaudodamas vieną kilogramą kuro. Kuo šis skaičius didesnis, tuo variklis taupesnis. Varytuvo kuro sąnaudos perskaičiuojamos naudojant…
Pirmąjį satą Aryabhata (360 kg 46 N) į 563-614 km orbitą lėkdino 1975 metais iš Kapustin Jar prie Volgogrado talkinant sovietų kosmonautikai. Šio „sputniko“ ir pirmų startūnų SLV (Space Launch Vehicle 47 t 22 m) konstravimui vadovavo Vikram Sarabhai (1919-1971), pripažįstamas gaganautikos tėvu. Jis tapo fiziku Kembridžo universitete ir astronomu Gudžarato koledže, 1945-ais išleidęs veikalą „Time Distribution of Cosmic Rays“ (Kosminių spinduliuočių skirstiniai), o 1962-ais įteisino valstybinę astronautikos įstaigą ISRO (Indian Space Research Organisation).
Kitas šaunus fizikas Satish Dhavan (1920-2022) perėmė vadovavimą, papildęs ją El-Optikos bei Fizikos Laboratorijomis, neatsisakęs ir IISc (India Institute of Science)…
Kodėl „methalox“ keičia žaidimo taisykles, lyginant su „kerolox“ ir „hidrolox“ technologijomis?
Specifinio impulso pranašumas
Specifinis impulsas (Isp) yra esminis variklio efektyvumo rodiklis, rodantis gaunamą impulsą iš vieneto masės kuro. Tradicinis žibalo (RP-1) ir skysto deguonies (LOX) junginys „kerolox“ sukuria sunkesnius degimo produktus, kurie riboja išmetamųjų dujų greitį. Tuo tarpu metanas (CH4), būdamas paprasčiausias alkanas, degdamas su deguonimi (junginys „methalox“) sudaro lengvesnes molekules – vandens garus ir anglies dioksidą. Termodinamiškai lengvesnės dujos, esant tai pačiai temperatūrai, išsiplečia ir pro…
„Long March 7A“ startūnas, nešantis palydovą „ChinaSat 4B“, sprogo praėjus mažiau nei 90 sekundžių po pakilimo po paleidimo iš Wenchango kosminių aparatų paleidimo bazės 2026 m. rugpjūčio 10 d.
Paskutinis Kinijos startūno lėkis baigėsi nesėkme, o dangų nušvietė nepageidaujami fejerverkai. Meng Zhongde nuotrauka
Valstybinė įmonė „China Aerospace Science and Technology Corporation“ (CASC) rugpjūčio 10 d. 12:00 GMT iš Wenchango kosminių aparatų paleidimo bazės Hainano provincijoje, paleido „Long March 7A“. Praėjus maždaug 85 sekundėms po paleidimo, Žemės atmosferoje startūnas sprogo, sukeldama milžinišką ugnies…
Vilniaus universiteto (VU) astronomas Kazimieras Černis atrastus asteroidus pavadino Nidos ir Šventosios upės garbei. Asteroidus VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas K. Černis atrado su su Edvardu Černiu ir kolega iš Latvijos Ilgmaru Egličiu.
Kazimieras, kaip visada, linksmas
3,014 km dydžio asteroidą, dabar pavadintą Nida, mokslininkai atrado 2010 metų gegužės 5 dieną. Tai įvyko Latvijos, Baldonės astronomijos observatorijoje, naudojant 80/120 cm Šmito sistemos teleskopą. Tuo metu naujasis objektas buvo apie 21-ojo ryškio ir judėjo Mergelės žvaigždyne.
Pradedant pirmuoju Sputniku 1957 metais, astroskopais ir eksperimentiniais lėkiais į orbitas, kaskart giliau pažįstame Visatą, ypač mūsų Saulės sistemą. Labiausiai pažinimą plėtė sėkmingos astronautų ekspedicijos 1969-72-ais į Mėnulį bei tolimesnės dar bepilotės link atradimų. Sužinojome didžiasias planetas esant dujinėmis, be kieto paviršiaus ir turint daug mėnulių net su mėnuliukais bei žiedais.
Privačia vadinama Intuitive Machines įmonės misija Blue Ghost (2,7 t 1 kN 400 W) 2025-ais nutupdė 240 kg mėnulietį Krizių jūros Mons Latreille vietovėn. Lėkdinimą ir 50 min tupdymo fotografavo ir teikė interneto socialiniams tinklams, vėliau – ir Saulės užtemimo Mėnulyje vaizdus. Tyriklis 14…
2026 m. birželio 30 d. NASA pranešė apie naujų sutarčių sudarymą, siekiant sukurti nuolatinę JAV bazę Mėnulyje. Skirtingai nuo anksčiau sudarytų pirmųjų sutarčių 2026 ir 2027 metams, naujosios sutartys sudarytos dėl misijų, numatytų 2028 m. pabaigoje. Bazės kūrimo programos dalyviai išlieka tie patys – įmonės „Astrobotic“, „Intuitive Machines“ ir „Firefly Aerospace“, iš kurių tik paskutinei pavyko nesugadintą nusileidimo modulį pristatyti į Mėnulį.
Iš naujas sutartis laimėjusių įmonių „Astrobotic“ modulis anksčiau sudegė Žemės atmosferoje bandant pasiekti Mėnulį, abu „Intuitive Machines“ moduliai vienas po kito apvirto ant šono nusileidimo metu. Įmonės „Firefly Aerospace“ modulis pasiekė Mėnulį…
Kinija artimiausiais metais ketina išplėsti savo kosminę stotį „Tiangong“ nuo trijų iki šešių modulių ir paleisti į Žemės orbitą „Hubble“ lygio kosminę observatoriją, praneša „Space“, remdamasi Kinijos aeronautikos ir kosmoso mokslo bei technologijų korporacijos (CASC) atstovo pareiškimais.
Kinijos kosminė stotis „Tiangong“. CMSE nuotrauka
Trijų modulių T formos kosminė stotis „Tiangong“ buvo iškelta į orbitą 2021-22 m. Nuo to laiko ji priėmė daugybę kosmonautų misijų, atlėkdintų „Shenzhou“ erdvėlaiviais. Atsižvelgdama į didėjančius mokslinių tyrimų poreikius ir dažnesnes pilotojamas misijas bei krovinius, Kinija ketina išplės orbitinę stotį…
„Varda“ sėkmingai išbandė kapsulę, skirtą produktams iš orbitos pristatyti Žemėn. JAV bendrovė „Varda Space Industries“ pareiškė, kad priartėjo prie gamyklų statybos kosmose – šį įsitikinimą jai suteikė sėkmingas bandomojo aparato „W-6“ nusileidimas.
„Varda“ gavo pirmąją JAV istorijoje licenciją paleisti nepilotuojamus kosminius aparatus, galinčius vėliau jie įskristi į Žemės atmosferą ir saugiai nusileisti. Jų pagalba bendrovė į Žemę pristatys produktus, kuriuos galima gaminti tik orbitinėse gamyklose mikrogravitacijos sąlygomis. Tikėtina, tai bus farmakologijos produktai. Palyginti nebrangios įmonių, siūlančių paleisti aparatus į kosmosą, paslaugos gali padaryti tokias gamyklas ekonomiškai pagrįstas.
Ar atpažinsime protą, jei jis nerodys gyvybės požymių.
Daugelis mūsų įsivaizduoja kitas būtybes kaip biologinius padarus. Jos gali atrodyti keistai, bet vis tiek linkstame įsivaizduoti kūnus, akis, galūnes, odą ar kažką panašaus. Gyvas organizmas, stovintis kitoje planetoje ir žiūrintis į mus. Tas vaizdas yra įtaigus, nes jis išlaiko nežemišką gyvybę pakankamai artimą žmogaus gyvybei, kad galėtume ją suprasti.
Pirmoji protinga būtybė, su kuria susidursime, gali būti visiškai nebiologinė. Ji gali nekvėpuoti, nevalgyti ar nemiegoti. Ji gali nesidauginti įprasta prasme. Ji gali neturėti veido, balso ar evoliucijos suformuoto kūno. Ji gali būti mašina.
Tokio pėdos atspaudo, kurį Mėnulyje palikoN.Armstrong, Marse dar nėra. Tačiau ten gausu astronautinės technikos, net judančios ir kitaip tiriančios šią lyg dieviškai (romėnų karo dievo Marso) vadinamą Žemės kaimynę kosmose. Ši planeta (o6,8 Mm 3,9 t/m3) orbituoja 206-249 Gm kiek toliau nuo Saulės 687 žemiškų parų periodu.
Pirmieji Marso tyrikliai: Mars-3, Mariner-4 ir Mariner-9
Pirmuosius kraterių vaizdus atsiuntė1965-ais Mariner-4 (0,26 t 170 W) prolėkiu, o…
Trumpa Tarptautinės Kosminės Stoties (TKS) ir Kinijos kosminės stoties Tiangong stočių apžvalga.
Šią gegužę vykdyti net 3 lėkiai.
Tiangong stotis
Gegužės 11 d krovininis Tiančžou-10 į Tiangongstotį nugabeno 6,3 t maisto, 0,7 t kuro, 3 skafandrus bei 0,3 t eksperimentų aparatūros. Gegužės 24 d Šenčžou-23 atlėkdino taikonautus Žu Jang, Žang Zi ir Lai Ka (buvęs Hong Kong policininkas). Gegužęs 29 d Šenčžou-21 parlėkdino Žemėn taikonautus Žang Lu, Vu Fei ir Žang Hong, dirbusius kosmose 210 parų.
EISCAT Tromsø (įsikūrusi Ramfjordmoen stotyje netoli Tromsės, Norvegijoje) yra viena svarbiausių ir galingiausių pasaulyje nenuosekliosios sklaidos radarų (Incoherent Scatter Radar, ISR) tyrimų stočių. Ji priklauso tarptautinei EISCAT (European Incoherent Scatter Scientific Association) asociacijai.
Kompleksas suprojektuotas tirti Žemės jonosferą (atmosferos sluoksnį nuo ~60 iki 1000 km aukščio, pripildytą įkrautų dalelių), magnetosferą ir artimąją kosminę erdvę. Kadangi stotis yra giliai už poliarinio rato (69°35’11″N 19° 13’38″E), ši vieta idealiai tinka stebėti poliarines pašvaistes, kosminių orų poveikį bei Žemės magnetosferos ir Saulės vėjo sąveiką.
Veikimo principas
Įprasti radarai siunčia signalą ir matuoja jo atspindį nuo kietų objektų…
PURSUE (Presidential Unsealing and Reporting System for UAP Encounters) – tai iniciatyva, susijusi su 2026 m. oficialiai plėtojama JAV tarpinstitucine programa bei centralizuota duomenų baze. Ji skirta vyriausybės turimiems deklasifikuotiems kariniams bei žvalgybos failams apie neatpažintus anomalius reiškinius (Unidentified Anomalous Phenomena – UAP) viešinti.
Iš esmės tai didžiulis posūkis JAV informacijos atskleidimo politikoje. Jos tikslas – sukurti vieną atvirą portalą (oficialiai atitinkantį JAV Gynybos departamento aaro.mil platformą). Piliečiai gali laisvai, be jokių saugumo leidimų, tiesiogiai atsisiųsti neapdorotus (raw) dokumentus, nuotraukas ir vaizdo įrašus.
Programa siekiama perkelti UAP diskusiją iš „sąmokslo teorijų ir nutekėjimų“ erdvės…
Birželio 11-12 dienomis Boulder miestelyje prie Las Vego astronautikos entuziastai susirinko „Humans to Titan Summit 2026“ ir apsvarstė būsimą kelionę į nuostabiai skystingą Saturno mėnulį. Dijoux and Lee modeljerai sukūrė aprangą titaniečiams: ir apatinę, ir viršutinę bei skafandrus, saugančius nuo labai šaltos 94 K aplinkos ir 146,7 kPa slėgio.
Dangaus kūną pastebėjo 1655 metais Ch.Huygens, o Titanu pavadino 1847-ais J.Herschel, gi 2005-ais Cassini (5,6 t 888 W 2×490 N 16×1 N) tyrinėjo iš artimesnių orbitų ir nutupdė Huygens (350 kg). Abu mokslininkai pasižymėjo ir fizikoje, ir chemijoje bei astronomijoj. Huygens išrado svyruoklinį laikrodį (1673-ais knyga…
Jis praėjo sėkmingai, nors ir ne visiškai sklandžiai
„SpaceX“ sėkmingai atliko 13-ąjį „Starship“ bandomąjį paleidimą, misijos tikslai iš esmės pasiekti, nors ne viskas vyko taip, kaip buvo planuota. Vis dėlto tiesioginės transliacijos metu įmonės darbuotojai paminėjo „laimingą skaičių 13“.
Raketa startavo liepos 25 d. naktį. Maždaug po dviejų minučių nuo starto „Super Heavy“ greitintuvas atsiskyrė nuo erdvėlaivio „Starship“ ir atliko kontroliuojamą nusileidimą į vandenį Meksikos įlankoje. Tūpimas nebuvo tobulas: greitintuvas „bandė pakartotinai įjungti variklius tūpimui“, tačiau ne visi varikliai…
Minėtasis terminas susietas su astrobiologija ir planetų apsauga. NASA Raudonoji knyga – tai specialus gairių ir taisyklių rinkinys, apibrėžiantis, kurios Saulės sistemos vietos yra potencialiai tinkamos gyvybei ieškoti ir kokio griežtumo apsaugos reikalavimai joms taikomi. Šiame dokumente pateikiama išsami kosminių kūnų astrobiologinė analizė, skirta padėti inžinieriams ir mokslininkams planuoti tarpplanetines misijas. Pagrindinis jos tikslas – užtikrinti, kad kosminiai aparatai neužterštų kitų pasaulių Žemės mikroorganizmais ir neatsivežtų atgal nepageidaujamų pėdsakų į mūsų planetą.
Vidinės Saulės sistemos objektai
Šiai kategorijai priskiriami Marsas ir Veneros atmosfera.
Marsas praeityje turėjo tankią atmosferą ir skysto vandens vandenynus….
„SpaceX“ planuoja liepos 24 d. 1 val. 45 min. „Starship Flight 13“ bandomąjį skrydį, kurio metu bus išbandomi aparatinės įrangos patobulinimai ir pirmą kartą iškelta 20 veikiančių „Starlink V3“ kartos satų. Skrydis buvo planuotas liepos 16 d., tačiau paskutiniu momentu atidėtas dėl dviejų „Raptor“ varytuvų bėdų.
Svarbiausios misijos detalės
Skirtingai nuo ankstesnių misijų, kuriose buvo naudojami satų masės simuliatoriai, šįkart bus skraidinami tikri „Starlink V3“ satai. Jie pasižymi net 10 kartų didesne talpa (iki 1 Tbps vienam satui), palyginti su senesniais V2…
2026 m. liepos 11 d. Japonija išbandė daugkartinio naudojimo 1,8 m skersmens ir 7,3 m aukščio startūno prototipą – aparatas pakilo, pakibo ore ir sklandžiai nusileido.
Japonija 55 sekundėmis priartėjo prie daugkartinio startūno
RV-X sėkmingai nusileido
Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA) sėkmingai atliko pirmąjį eksperimentinio daugkartinio naudojimo startūno RV-X (Reusable Vehicle eXperiment) skrydžio bandymą. Bandymo, vykusio Noširo (Noshiro) raketų poligone Akitos prefektūroje,…
„Vikram-I“ – 1,7 m skersmens ir 22 m aukščio mažųjų palydovų iškėlimo startūnas, sukurtas Indijos kosmoso startuolio „Skyroot Aerospace“. 2026 m. liepos 18 d. 12:05:30 val. jis pakilo iš ISRO Satisho Dhawano kosmoso centro (SDSC) ir per 16 minučių pasiekė tikslinę 450 km aukščio orbitą. Šis paleidimas yra istorinis – tai pirmasis atvejis, kai privati Indijos įmonė iš šalies teritorijos sėkmingai iškėlė satus į žemąją Žemės orbitą (LEO). Raketai „Vikram“ vardas suteiktas pagerbiant Indijos kosmoso programos pradininką Vikramą Sarabhai.
Kinija paruošė savą startūno 1-os pakopos tupdymą jos atnaujinimui ir kartotinam naudojimui bei 2026 liepos 10 sėkmingai pagavo šią raketos dalį įrenginiu Sanpin plūdure Linchančže už 430 km nuo startvietės Hainan saloje. Angliškai pavadintą Giant Net at Sea tupdyklą sudaro 144 m ilgio plūduras su 44x44x44 m kubo kraštinių metaliniu įrenginiu, keturiais skersiniais lynais pagaunančiu vertikaliai besileidžiančią pakopą už specialių kablių.
Tupdymo eksperimentui iš Hainan kosmodromo startavo Long March 10B (Čančžen o5x63 m 760 t 8,9 MN), kurio 1-ji pakopa po…
Kasdien naudojatės navigacija telefone, kad rastumėte kelią iki artimiausios kavinės ar nepažįstamo miesto adreso? Tikriausiai nesusimąstote, kad jūsų kišenėje slepiasi tiesioginis įrodymas, jog Albertas Einšteinas buvo teisus. Visuotinės padėties nustatymo sistemos (GNSS) veikimas yra geriausias pavyzdys, kaip grynoji fizika ir reliatyvumo teorijos, kadaise laikytos tik teorine abstrakcija, šiandien yra būtinos praktinės inžinerijos dalys. Be tikslių reliatyvistinių pataisų jūsų navigacija jau po pirmos paros rodytų vietą su kelių kilometrų paklaida.
Einšteino teorijų kova orbitoje
Siekdamas užtikrinti tikslumą, GPS, Galileo, BeiDou ar GLONASS tinklas remiasi atominias laikrodžiais, esančiais palydovuose, skriejančiuose 19 140-23…
Modernusis mokslas apie visatą remiasi viena pagrindine tiesa – Visata nuolat keičiasi ir nėra sustingusi vietoje. 1929 m. Edvinas Hablas (Edwin Hubble), remdamasis Vesto Slaiferio ir Žoržo Lemetro ankstesniais darbais, paskelbė stebėjimų duomenis, kurie sugriovė senąjį statinės Visatos modelį. Šis atradimas dabar žinomas kaip Hablo-Lemetro dėsnis.
Edwin Hubble prie savo darbo stalo Mount Wilson observatorijoje ir originali 1929 m. publikacija „A Relation between Distance and Radial…
Gravitacija Žemėje yra tarsi „foninis triukšmas“, užgožiantis grynus molekulinius procesus – difuziją, skysčių paviršiaus įtempimą ar subtilius dinamikos dėsnius. Vos tik ją „paslepiame“ laisvajame kritime, išvystame visai kitokį, tobulų sferų ir difuzijos valdomą pasaulį. Tarptautinė kosminė stotis (TKS) tampa unikalia fizikos laboratorija, kurioje įprasti reiškiniai vyksta visiškai neįprastai.
Tarptautinė kosminė stotis yra tobula mikrogravitacinė laboratorija
Ugnies sfera orbitoje
Nuolatinis laisvasis kritimas iš esmės pakeičia mums įprastus termodinamikos procesus. Puikiausias to įrodymas – ugnis. Žemėje vandens lašas dėl traukos ištįsta, o uždegta žvakė dega…
Vienas dažniausių mitų, su kuriuo susiduria kosmoso populiarintojai, yra įsitikinimas, kad Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) astronautai sklando todėl, kad ten nebėra Žemės traukos. Žmonių vaizduotėje maždaug 405 km aukščio orbitoje virš Žemės prasideda paslaptinga „pasaulio pabaiga“, kur planetos gravitacija tiesiog išsijungia.
Vis dėlto fundamentali fizika sako ką kita. Šiame aukštyje Žemės gravitacinis laukas yra beveik toks pat stiprus kaip ir planetos paviršiuje. Trauka ten siekia net apie 90% to, ką jaučiame…
