Amerikos astronautika

Amerikos astronautika pirmauja kosminės technikos kūrimu ir visatos tyrimais. Nacionalinei Agentūrai NASA pavyko 1965-70 metais sėkmingai naudoti didžiausias biudžeto lėšas ir aplenkti Sovietų kosmonautiką, ypač Apollo ekspedicijomis į Mėnulį. Dabar NASA vadovauja Bill Nelson, aktyviai pasireiškęs šatlų veikloje; planetologė Pam Melroy, 5000 val skraidymo ir 562 val kosminių lėkių patirties; už Tyrimų sistemų plėtrą atsakinga Katharin Koerner bei Mėnulio-Marso programos administratoriaus pavaduotojas Amif Kchatria.

Amerikos spaceflight

Visuotinu pripažinimu JAV astronautikos žymiausiais pasiekimais laikomi įvairiapusiai dalykai

Istoriniai


Fragmentacijų kosmose istorija

Fragmentacijų arba pasidalinimų į mažesnes dalis istorija prasidėjo kosminės eros pradžioje, iškart po pirmojo satelito išvedimo į orbitą. Nuo 1957 m. spalio 4 d., iki 2023 m. pabaigos buvo patvirtinti 645 orbitoje įvykę fragmentacijos atvejai.

Istorinė fragmentacijos įvykių skaičiaus per metus tendencija, priklausomai nuo įvykio datos ir paleidimo datos

Fragmentacijų įvykiai skirstomi į pagrindines kategorijas ir poklasius pagal įvertintą skilimo priežastį. Pirmosios klasės fragmentacijos įvykių priežastis yra žinoma. Antrosios klasės įvykių priežastis nėra tiksliai nustatyta.

fragmentaciju Visa_istorija

1957-2023 metų fragmentacijos įvykių…


Kosminės aplinkos statistika

Kosminės aplinkos statistikos suvestinėje pateikiami duomenys apie Žemę orbituojančius įvairiausius dirbtinius objektus. Tai veikiantys ir neveikiantys satai, startūnų pakopos, naudingųjų apkrovų gaubtai, varytuvai ar kitokios kosminės šiukšles. Naujausia, 2024 liepos 19 d., EKA Kosminių šiukšlių biuro paskelbta aplinkos ataskaita yra aštuntasis leidimas. Anksčiau esame rašę apie kosminių šiukšlių keliamas bėdas: „Kosmoso šiukšlės ir palydovai„,  „Šiukšlės kosmose” ir t.t. Kosminės šiukšlės yra svarbios, nes jos apsunkina kosmines misijas. Dėl vis didėjančių kosminių šiukšlių kiekio ir jų keliamų pavojų, 2024 m. viduryje yra priimta „Nulinė šiukšlių chartija„.

Kosminių šiukšlių bei veikiančių ir neveikiančių satų statistika pagal…


Padėkos šventė orbitoje

Astronautai Suni Williams, Don Pettit, Nick Hague ir Butch Wilmore surengė Padėkos Dieną TKS nesvarume su 16 naktų ir aušrų. Vaizdo bei garso laidoje Žemei Sunita pasveikino amerikiečius ir kitus švenčiančius šią istorinę Dieną. D. Pettit pakomentavo šventimo kosmose ypatumus ir pademonstravo naują Dextre manipuliacinį robotą prie Canadarm2. Beje, naujasai Dextre (Special Purpose Dexterious) ypač miklus. Nick atidarė šventinę dėžę ir parodė skanėstus astro puotai: briuselinius kopūstus, sviestinius moliūgus bei parūkytą kalakutą. Butch padėkojo šeimynikščiams ir bičiuliams Žemėje, nuostabiam nesvarumui orbitoje bei pasididžiavo daugiataute tėvyne.

NASA 72-osios misijos…


Astronautiniai atgarsiai

Astronautiniai atgarsiai apie paskutinius astronautikos įvykius iš visur

Starship šeštas lėkis

Starship 6-is bandymas nenudžiugino įspūdingomis naujovėmis, – Heavy startūnas nebuvo sugautas Mechazilos „letenomis“ (gal dėl vėjo?), bet po 7 minučių sklandžiai prisivandenino netoli Boka Čiko Meksikos įlankoje.

astronautiniai A

Eilinis startas ?

Pats Starship turėjo krovinuką – 20 cm banano išvaizdos nesvarumo indikatorių, o pusiaukelėje įjungė vieną Raptor varytuvą, taip patvirtinęs manevravimo kosmose gebą. Po 65 minučių ir Starship sklandžiai nutūpė Indijos vandenynan pasilėtinęs 3 Raptoriais. SpaceX jau ruošia 7-jį Starship su padidintais iki…


Uvireso ir Holo varytuvai satams

Uvireso įmonė kuria korekcinį variklį skirtą Žemės orbitoje lekiančiam kosminiam palydovui. Korekciniai varikliai yra naudojami pakeisti palydovų orbitą, išvengti susidūrimų, kompensuoti Žemės trauką ir atlikti kitus veiksmus arba misijas. Palydovo veiklos pabaigoje korekcinis variklis turi nustumti palydovą į „kapinyną“ – žemiausią orbitą, kurioje palydovas, patekęs į Žemės atmosferą, sudega. Didesnieji satai, startūnų dalys ar orbitinės stotys įprastai paskandinamos Ramiajame vandenyne.

Uvireso kuriamas elektrinis Holo varytuvas veiks ne su jau įprastu dujiniu kuru (ksenonu, argonu) o su metaliniu kuru. Čia verta atkreipti dėmesį, kad tokiuose varytuvuose kuras nesudega. Dujos, generuojamos iš kuro, yra jonizuojamos ir elektriniu…


„Ubotica“ bendradarbiauja su „NanoAvionics”

„Ubotica“ paskelbė apie strateginę partnerystę su „Kongsberg NanoAvionics„. Bendrovė ketina „NanoAvionics” satų platformose įdiegti savo SPACE:AI apdorojimo sprendimus, įskaitant naują CogniSAT-CRC (debesų pašalinimo ir suspaudimo – cloud removal and compression) technologiją. Tai bus pasirenkama Žemės stebėjimo misijų funkcija.

Ubotica demonstration

Ubotica laivai

Unikali Ubotica technologija naudojama laivų aptikimui

Edge AI

Ši partnerystė „NanoAvionics“ klientams leis pasinaudoti orbitoje atliekamu „Edge-AI“ vaizdų apdorojimu. Iš esmės, taip bus keičiama Žemės stebėjimo iš kosmoso paslauga, jai naudojant realiu laiku.

Danija pasirašė Artemis susitarimus

Danija lapkričio 13 d. pasirašė Artemis susitarimus ir tapo 48 pasaulio valstybe, prisijungusia prie, tikėtina, įspūdingiausio XXI a. pradžios kosmoso projekto.

Danijos sostinėje Kopenhagoje įvykusioje pasirašymo ceremonijoje šalies vardu Artemis susitarimus pasirašė Danijos aukštojo mokslo ir mokslo ministrė Christina Egelund. Ceremonijoje taip pat dalyvavo JAV ambasadorius Danijos Karalystėje Alan Leventhal. NASA administratorius Bill Nelson prisidėjo įrašytomis pastabomis.

Danija Artemis signatures

Christine Egelund kartu su Alan Leventhal pasirašo Artemis susitarimus. Nuotrauka X @ChristinaEgelun

Ceremonijos metu Ch. Egelund pažymėjo: „Vykdydamos „Artemis” programą, Jungtinės Amerikos…


Orbitinio startūno kūrimas JAV

Orbitinio startūno kūrimas JAV – kiek laiko tai užtrunka? Ar bendrovės, Europos Sąjungoje kūrainčios startūnus, atsilieka ar lenkia JAV ?

JAV pastaruoju metu išaugo privačių bendrovių, kuriančių orbitinius startūnus, skaičius. Pagal tai galime vertinti, kiek laiko ir išteklių reikia sėkmingam tokio projekto įgyvendinimui.

Orbitinio Americas_Rocket_Building

* „Vulcan Centaur” ir „SLS” orbitą pasiekė pirmuoju startu, ** „Launcher One“ pradėtas kaip „Virgin Galactic” projektas, o 2017 m. tapo savarankiškas, + 2024 m. lapkritį „Relativity“ ir „ABL” dar nepasiekė orbitos, ++ „Starship” 1 startas su integruotu varytuvu

Diagramoje…


Orbitinė kasdienybė

Orbitinė kasdienybė – apie Tarptautinės Kosminės Stoties (TKS) ilgus orbitavimo metus

Prieš beveik 26 metus R. Cabana ir S. Krikaliov atvėrė Unity modulio liuką ir įlindo orbitinės buveinės vidun. Taip prasidėjo astronautų ir kosmonautų kasdienybė 400 km nuo Žemės su 16 saulėtekių ir nakčių. TKS jie gyvena kaip namie, dirba ir vykdo pareigas nejausdami svorio, bet grožėdamiesi Žemės ir dangaus vaizdais pro kupolos langus.

Dėl nesvarumo judama ankštose modulių ertmėse lyg plūduriuojant, o atvirame kosmose – dar specifiškiau. Prieš tai kolegoms talkinant apvelkami skafandrai, kas užtrunka apie 2 val. Astronautas Matthew Dominick apibūdino…


Reaktyvinė laboratorija

Reaktyvinė laboratorija arba reaktyvinės stūmos (traukos) laboratorija JAV yra bene garsiausia iš visų NASA padalinių.

JPLab (Jet Propulsion Laboratory – reaktyvinės stūmos laboratorija) Kalifornijos Pasadenoje efektyviai „stumia“ astronautikos pažangą 5500 žmonių galia. 1930 metais spalio 31 d. profesoriaus Theodore von Karman studentas Frank Malina su grupe raketininkų pradėjo bandymus Arroyo Seco kanjone. Raketų kurui buvo naudojamas alkoholis, o pasivadino Guggenheim Aeronautical Lab.

1943-ais kariškių užsakymu analizavo vokiškas raketas V-2. Netrukus jau JPLab pavadinimu bandė savas konstrukcijas iki 18 km tolumams (Leach Spring vietovėje) ir iki 60 km (White Sands).


Seniausias Jungtinės Karalystės palydovas

Seniausias Jungtinės Karalystės palydovas Skynet 1A perkeltas į kitą orbitą. Kol kas neaišku, kas, kada ir kodėl taip padarė.

1969 m. lapkičio 21 d. į geosinchroninę Žemės orbitą iškeltas karinis „Skynet 1A” satas. Lėkdamas ~ 36 000 km aukštyje, 400 R orbitoje, 422 kg masės ir 81 cm x 1,37 cm didumo satas, užtikrino JK karinio laivyno ryšį. Analogiškas „Skynet 1B“ buvo iškeltas 1970 m. rugpjūčio 19 d., tačiau dėl varytuvo gedimo orbitos apogėjuje, palydovas atsidūrė netinkamoje orbitoje ir negalėjo užtikrinti ryšio.

Satus sukūrė jau nebeegzistuojanti „”Philco Ford Space & Reentry Systems Division”“ aerokosminė…


Europos startūnų kūrimas

Europos bendrovėms prireikia truputį daugiau laiko, nei bendrovėms iš JAV… Kiek laiko europiečiams prireikia startūnus sukūrimui? Apie Europos bendroves, kuriančias startūnus rašėmė tekstuose „ESA grantai kosmoso startuoliams„, „Spectrum – naujas startūnas„, „Andoja ir Isar Aerospace sutartis„, „Hyimpulse pirmasis startas„, „PLD Space kuria Miura„, „Ukraina grįžta per Skyrora„, „Startūnas Ariane 6 pakilo sėkmingai„.

Europos startunu_kurimas_A

* „Ariane 6“ įvardinta 2010 m., orbitą pasiekė pirmuoju bandymu; ** „Orbex“ pradinis pavadinimas buvo „Moonspike”; *** „Skyrora“ paskelbė antro suborbitinio skrydžio datą (2025 m.), orbitinio…


Subyrėjęs Marso tyriklis

Subyrėjęs tyriklis Mars Climat Orbiter dėl … matavimo sistemų neatitikimų

MCO (Mars Climat Orbiter, 638 kg 2,1×1,6×2 m 500 W) startūnu Delta iš Floridos 1998 metais buvo pasiųstas tyrinėti Marso. Turėjo LEROS 680 N stūmos varytuvą bei 4×22 N ir 4×0,9 N judintuvus, net girodinus. Per 10 mėn nulėkęs 669 Gm trajektoriją, 1999 rugsėjo 23 priartėjo prie Marso, bet 49 s anksčiau plano pateko šešėlin ir pradingo.

subyrejes MCO_mapping

Mars Climat Orbiter vizualizacija. NASA ir JPL-Caltech

Erdvėlaivis prarastas vertimo metu

Tirdama įvykį NASA komisija konstatavo: supainioti matavimų sistemos duomenys….


Merkurijaus ir Vestos siurprizai

Merkurijaus ir Vestos siurprizai po daugybės metų tyrinėjimų

Gilinantis į astronautinius MESSENGER (Mercury Surface Space ENvironment GEochemistry and Ranging), Bepi Colombo ir Dawn tyrimus, ryškėja galimi siurprizai. Merkurijuje – gal 16 km storio deimantingas sluoksnis, o Vestoje – vandens ir sūrymio radiniai, teikiantys mokslinių apibendrinimų asteroidams bei meteoroidams.

Merkurijaus Messenger Bepi Colombo Dawn

Tyrikliai Messenger, Bepi Colombo ir Dawn

MESSENGER (1,1 t 450 W) orbitavo Merkurijų (o4,88 Mm 46-69 Gm orb) 0,2-10 Mm 12 val periodu. Misija baigėsi 2011-ais…


Ligoninėn iš kosmoso

Ligoninėn iš kosmoso pateko NASA astronautas. Jis kartu su kitais kolegomis grįžo į Žemę po 235 parų misijos.

ligoninen

Crew-8 (iš kairės į dešinę): A. Grebenkin, M. Barratt, M. Dominick ir J. Epps (NASA). NASA nuotrauka

Vienas iš SpaceX misijos Crew-8 astronautų, grįžęs iš beveik aštuonis mėnesius trukusios viešnagės kosminėje stotyje, kuri užsitęsė dėl „Boeing“ kapsulės gedimo ir uragano „Milton“, buvo nuvežtas į ligoninę dėl neatskleistų sveikatos problemų, pranešė NASA. 2024 spalio 25 d. bendrovės SpaceX Crew Dragon erdvėlaivis „Endeavour“ grįžo į Žemę. Ekipažas, A. Grebenkin, M. Barratt,…


LignoSat – medinis satas kosmose

LignoSat, 1U arba 10 cm3 delno dydžio ir 910 gramų masės palydovas, lapkričio 5 dieną iškeltas į kosmosą. Juo ketinama pademonstruoti atsinaujinančios medžiagos medienos, kaip tvarios medžiagos, kosminį potencialą ir pritaikymą kosmosui. Iš lotynų kalbos Ligno – mediena. Beje, apie šis JAXA astronauto Takao Doi projektas „Medinis satas” buvo pradėtas dar 2021 metais.

Lignosat - wood satellite in orbit

JAXA astronauto ir Kyoto profesoriaus Takao Doi rankose LignoSat inžinerinis modelis. Irene Wang iš Reuters nuotrauka

Po 10 mėnesių trukusio…


Gilmour paleis pirmąjį Eris startūną

Bendrovė „Gilmour Space Technologies“ gavo leidimą. Jį suteikė Australijos pramonės ir mokslo ministras bei parlamento naris Ed Husic ir Australijos kosmoso agentūra. Būtent, pirmąjį šalies leidimą paleisti startūną Eris iš Bowen kosmodromo Abbot Point, Kvynslande.

Gilmour Space Bowen Orbital Spaceport A

Bowen kosmodromas Australijoje

2018 m. Australija priėmė „Įstatymą dėl kosmoso (paleidimo ir grąžinimo)”. Jame įvardintas būtinas leidimas paleisti bet kokį objektą iš Australijos į didesnį nei 100 km aukštį. Taipogi yra numatytos kelios būtinos sąlygos, kurias operatoriai turi…


Kosminė žiniasklaida

Kosminė žiniasklaida ir jos keli atstovai: space.com, quera digest, Space Flight Media, spacewatch bei astronautika.lt. Yra netgi specializuotų, pvz: ringwatchers rašo išskirtinai SpaceX kosminių dirbinių temomis.

Space

Internetiniam informacijos biurui „Space.com“ (nuo 1999) vadovauja Tariq Malik ir…


Haven-2 – Vast kosminė stotis

Haven-2 kosminės stoties, galbūt, pakeisiančios Tarptautinę Kosminę Stotį (TKS), variantą paskelbė bendrovė Vast. Jau anksčiau esamę rašę apie orbitines kosmines stotis: „ESA ir Vast kosminės stoties projektas„, „Kosminės orbitinės stotys„, „Privačios orbitinės kosminės stotys„, „Aukso karštligė – kosminės stotys„, „TKS ateitis„.

5-ajame Tarptautiniame astronautikos kongrese (International Astronautical Congress – IAC) JAV įsikūrusi gyvenamųjų patalpų kosmose technologijų bendrovė „Vast“ pristatė „Haven-2“. Tai TKS įpėdinis ir žingsnis įgyvendinant bendrovės viziją, siekiant tapti ilgalaikio gyvenimo ir klestėjimo kosmose pradininke. m3

Haven 1 stotis

Suderinamas prisijungimas prie SpaceX Crew Dragon erdvėlaivio bei…


Shenzhou-19 įgula išskrido į Tiangong kosminę stotį

Shenzhou-19 įgula po 6 val. 30 min. prisijungė prie Tiangong kosminės stoties.

Shenzhou-19 crew

Astronautai (iš kairės į dešinę) Wang Haoze, Song Lingdong ir Cai Xuzhe tuoj kils į Tiangong kosminę stotį

Spalio 29 dieną Kinija sėkmingai išskraidino trijų žmonių įgulą su „Shenzhou-19“ misija į Tiangong kosminę stotį. Erdvėlaivį iš Jiuquan palydovų paleidimo centro iškėlė startūnas „Long March-2F“. Vėliau kosminis laivas greitai, automatiškai susitiko ir prisišvartavo prie kosminės stoties pagrindinio modulio „Tianhe“ priekinio prievado. Misijos vadas Cai Xuzhe 2022 m. dalyvavo „Shenzhou-14“ misijoje, o…


Nemo kapinės

Nemo kapinės – tai Ramiojo bvandenyno teritorija, kurioje skandinami kosminiai laivai, palydovai ir kitos žmonijos kosminės šiukšlės. Nemo iš lotynų kalbos – niekas.

Nemo Location_of_Point_Nemo_in_the_South_Pacific_Ocean

Nemo taškas Ramiajame vandenyne

Didžiojo vandenyno „Nemo tašką“, labiausiai tolimą nuo kitų krantų vietovę, 1992 metais įvardijo J. Verno knygos „20 000 lje po vandeniu“ (1872) garbei kroatų geografas Hrvo Lukatele. 4795 km nuo Japonijos, 4223 km nuo Čilės, 2688 km nuo Antarktidos ir 2634 km nuo Velykų salos pakrančių sritis, ties kuria neskraido lėktuvai, neplaukioja laivai, bet 4 km gilumon laidojami įvykdę…


Astronautų mokymai prasidėjo

Astronautų rezervo mokymus pradeda Europos Kosmoso Agentūra (EKA).

Europos astronautų centre (EAC) Kelne, Vokietijoje, oficialiai pradėti EKA astronautų pirmosios rezervo grupės mokymai. Tai svarbus įvykis, nes penki EKA astronautų rezervo nariai – Sara García Alonso iš Ispanijos, Andrea Patassa iš Italijos, Arnaud Prost iš Prancūzijos, Amelie Schoenenwald iš Vokietijos ir Aleš Svoboda iš Čekijos – pradeda dviejų mėnesių intensyvius mokymus.

Astronautu ESA_Astronaut_Reserve_training_kicks_off_at_EAC_pillars

Sara García Alonso, Andrea Patassa, Arnaud Prost,  Aleš Svoboda ir Amelie Schoenenwald. EKA nuotrauka

Programos tikslas – suteikti EKA astronautų rezervo…


Čilė pasirašė Artemis susitarimus

Čilė pasirašė Artemis susitarimus ir tapo 47 nare

Čilė prisijungė prie 46 kitų šalių narių ir tapo naujausia JAV Artemis susitarimų signatare. Pietų Amerikos šalis pasirašė susitarimus per NASA administratoriaus Bill Nelson ceremoniją agentūros būstinėje Vašingtone ir tapo septintąja Pietų Amerikos šalimi, įsipareigojusia atsakingai tyrinėti kosmosą visos žmonijos labui.

Čilės mokslo, technologijų, žinių ir inovacijų ministrė Aisén Etcheverry Čilės vardu pasirašė Artemis susitarimus. Renginyje taip pat dalyvavo JAV valstybės departamento Okeanų ir tarptautinių aplinkos ir mokslo reikalų biuro sekretoriaus padėjėja Jennifer Littlejohn ir Čilės ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Juan Gabriel Valdés.

Elektrinė kosmose

Elektrinė kosmose – tekstas apie įvairius ir įdomius projektus, kurių rezultatų teks palūkėti

elektrines Space-Solar

Space Solar testavimas

Jungtinės Karalystės Space Solar įmonė su islandų Reykjavick Energy kuria satą, tieksiantį elektrą iš 2-36 Mm orbitos belaidžiu būdu 30 MW galia. 64 t masės satas turės 400 m ilgio Saulės skydą ir kainuos $800 mln.

Japonai ruošia eksperimentinį 180 kg satą 400 km orbiton, tieksiantį Žemėn elektrą 1 kW galia iš 2 m2 Saulės skydų su distancine antena. Eksperimento vadovas Koichi Iljichi (Japan Space Systems)…