Warning: Constant WP_POST_REVISIONS already defined in /home/astronau/domains/astronautika.lt/public_html/wp-config.php on line 99 Space flight site Apie Kosminius Skrydžius
Senovinės civilizacijos pradėjo stebėti dangaus kūnus gal dar anksčiau (majų kalendorius – 3131 prKr), bet rašytinių žinių paliko graikai Platonas (g 427 prKr), Aristotelis (g 384 pr), Hiparchas (g 190 pr). Jie sukūrė geocentrinį pasaulio modelį,- esą visi šviesuliai skrieja aplink nejudančią Žemę. K. Ptolemajas „Almageste“ (140 m) surikiavo pagal tuomet spėjamą nuotolį: Mėnulis, Merkurijus, Venera, Saulė, Marsas (tada vadintas Ares, sen Egipte Raudonuoju Horu, tik romėnų Marsu).
Sudėtinė panoraminė „Marker Band Valley“ nuotrauka skirtingu paros metu užfiksavo „Curiosity“ 2023 m. balandžio 8 d. NASA…
Duomenų centras kosmose – Kinija pradėjo kurti 2800 satų duomenų centrą.
Startūnas „Long March 2D“ su 12 satų kyla iš Jiuquan kosmodromo. Nuotrauka CASC
2025 m. gegužės 14 d. į Žemės orbitą iškelti pirmieji 12 spiečiaus „Trijų kūnų skaičiavimas” („Three-Body Computing”) satų. Projektui vadovauja Zhejiang laboratorija ir startuolis „ADA Space“. Visuose satuose įrengtos lazerinio ryšio sistemos ir galingos skaičiavimo platformos. Kinijos aerokosmoso mokslo ir technologijų korporacija (China Aerospace Science and Technology Corporation – CASC) pradeda kurti pirmąjį didelio masto duomenų centras su dirbtiniu…
Keli faktai apie ramybės astrofizikams ir vieningojo lauko teorijos kūrėjams neduodančią tamsiąją materiją (TM).
Galaktikų sukurti gravitaciniai lęšiai iškreipia už jų esančių galaktikų formą ir pagal iškraipymą galima spręsti apie galaktikų bendrą masę. NASA nuotrauka
Tamsioji – daugiau nei jos nematymas
Tamsioji materija neskleidžia jokios elektromagnetinės spinduliuotės. Astrofizikams nepavyko rasti nei regimosios šviesos, nei radijo ar rentgeno spinduliuotės pėdsakų. Deja, didesnių energijų spinduliuotės taip pat nėra.
Materija yra ne tik daiktai
Tai, ką fizikai priskiria materijai, turi elgtis kaip materija, iš kurios esame…
Astronautika artėja prie tamsiųjų materijos ir energijos reiškinių mokslinio „išslaptinimo“. Dar 1939-ais J. Oppenheimer teoriškai įrodė savigravitacinį beslėgį kosminių dulkių debesį tam tikromis sąlygomis virstant juodaja skyle. Mūsų žiniose pažymėtas muzikas Brian May net ištyrė tų dulkelių judėjimus, o astroskopais (ypač Euclid) stebim kvantinius laukus bei entropijas (gr en – viduje + trope – postūmis, J/K ). Hubble astroskopu pastebėtas „Einšteino žiedas“ HS 0810+2554 kaip gravitacinio lęšio reiškinys (gal ir kvantinio vakuumo?). Suvienytų didžiausių radijo teleskopų pastangomis jau sukurtas stambiausios Messier-87 juodosios skylės 55 mln šm tolumoje atvaizdas.
Brian Harold May (g 1947 Hampton UK) – vienas iš grupės „Queen“ įkūrėjų, pasaulinio garso gitaristas, dainų autorius, prodiuseris ir tarpplanetinių dulkelių (zodiako šviesos) tyrėjas. Muzikos mokėsi Hampton School bandžo ukulele ir arfa. Vėliau mokėsi astrofizikos Londono imperatoriškajame koledže, tačiau 1974 m. dėl „Queen“ populiarumo nutraukė studijas. 2006 tame pačiame koledže studijas atnaujino, o 2007-ais apgynė daktaro disertaciją „A survey of radial velocities in the zodiacal dust clouds“.
Kartu su tėvu 1964-ais sukūrė elektrinę gitarą „Red Special“ (3,6 kg 610×40 mm) iš ąžuolo medienos su aliumininiu tilteliu, DiMarzio mikrofonika bei originalia Tremolo sistema (2…
Delta Biosciences ir Europos Kosmoso Agentūra (EKA) 2026 metais Tarptautinėje Kosminėje Stotyje (TKS) pradės bendrą 32 mėnesių trukmės komercinę gyvybės mokslų misiją. Tikslas – patvirtinti Delta Biosciences hipotezę apie antiradiacinius vaistus ir kosmoso spinduliuotės poveikiui atsparius pagalbinius junginius, prailginančius vaistų galiojimo laiką.
Delta Biosciences – Lietuviška gyvybės mokslų įmonė, kurianti medicinos sprendimus kosmosui – kartu su Europos kosmoso agentūra (EKA) kitąmet pradės misiją Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), siekdama patvirtinti nuo radiacijos apsaugančių…
Kuiper satų spiečiaus kūrimas prasidėjo, kuomet orbiton buvo iškelti pirmieji palydovai.
Bendrovės „Amazon“ satus kels ULA startūnas „Atlas V“ su sovietiniais varytuvais „РД-180“
Nuo balandžio pradžios „Amazon“, padedama aerokosminės bendrovės ULA, mėgino iškelti į Žemės orbitą pirmuosius 27 interneto spiečiaus satus. Deja, dėl įvairių veiksnių startas buvo atidedamas. Balandžio 28 numatytas paleidimas vis dėlto įvyko – prasidėjo Kuiper satų spiečiaus kūrimas. Apie Project Kuiper rašyta anksčiau tekstuose: „Amazon vystys Kuiper projektą“, „Amazon, Atlas 5 ir Kuiper“ ir „Amazon kuria Kuiper“.
Šventinis astronaučių Anne McClain ir Nichole Ayers gegužės 1-ios proga išlindimas pro TKS liuką į kosminę erdvę: perkėlė ryšių anteną ir pradėjo ruošti montavimui dar vieną iROSA, padidinsiančią elektrinę galią nuo 160 iki 215 kW. iROSA (ISS ROllout Solar Array) – susukamas, 330 kg ir 6×18,2 m dydžio Saulės baterijų masyvas.
Astronautai ruošiasi išskleisti iROSA. NASA nuotrauka
Donald Pettit, vyriausias astrofotografas, parskrido į Žemę.
2022 m. rugsėjo 11 d. NASA astronautas Donald Petitt iš TKS užfiksavo žvaigždžių takus „Lightning Bugs”
Iš 7 mėnesių ekspedicijos TKS-e būtent savo 70-mečio dieną, 2025 balandžio 20, namo sugrįžo vyriausias astronautas Donald Pettit. Gimęs 1955-ais Silvertone – chemijos bakalauras 1978 Oregono universitete ir daktaras 1983 Arizonos universitete.
Iki atrinkimo į astronautus 1996-ais dirbo Los Alamos laboratorijoje (New Mexico), kur 1945-ais J. R. Oppenheimer kūrė atominius ginklus. Vėliau dirbo prie plutonio…
Vyriausias teleskopas Hablas jau 35 metus teleskopas džiugina astronomus ir visus mokslininkus nuostabiais Visatos vaizdais bei naujomis žiniomis apie galaktikas, žvaigždes, juodasias skyles bei gausybę tolimos gamtos reiškinių.
Hablo teleskopas pirmą kartą regimos šviesos diapazone užfiksavo egzoplanetą Fomalhaut b Pietų Žuvies žvaigždyne. NASA nuotrauka
Hablo veiklos ilgaamžiškumui labiausiai nusipelnė astronautas John Grunsfeld (g 1966-ais Čikagoj) bent 58 val per 8 „išėjimus“ dirbęs atvirame kosmose, taisant bei tobulinant optiką ir daugelį prietaisų, ypač giroskopų. Būtent giroskopinė sistema įgalina astroskopą nutaikyti į…
Lietuvos gyvybės mokslų bendrovė „Delta Biosciences“ yra pirmoji Europoje atrinkta dalyvauti NASA akceleratoriaus programoje „Space-H„, skatinant kurti pažangios kosminės sveikatos priežiūros technologijas. Duris jai atvėrė 2023 m. su Europos kosmoso agentūra (EKA) pasirašyta mokslinių tyrimų ir plėtros sutartis. Bendrovė pradėjo kurti cheminius junginius, astronautų apsaugai nuo radiacijos giliojo kosmoso misijų metu. Kartu su NASA „Delta Biosciences“ prisidės prie inovatyvių sprendimų kosmoso sveikatos priežiūros srityje, padėdama pasirengti artėjantimes skrydžiams į tolesnį kosmosą.
Astrochemija
„Delta Biosciences“ įkūrėjo Dominyko Milašiaus teigimu, šiuo projektu įmonė žengia į naują pramonės šaką astrochemiją arba biocheminių tyrimų pritaikymą kosmose.
Rekordinis kosmonautas Olegas Kononenko kosmoso praleido beveik trejus metus.
TKS jau pagyveno kosmiškai per 250 žmonių, tarp kurių Oleg Kononenko (gimęs 1964 Turkmėnijoj) – ilgiausiai 1111 parų. Jis 1988-ais baigė Charkovo aviacijos institutą (variklių inžineriją) ir dirbo konstruktorių biure Kuibyševe (dabar Samara). 1998-ais tapo kosmonautu bandytoju, o 2012-ais po mokslų valstybinės tarnybos prie prezidento akademijoje – ir instruktoriumi.
Kosmonautas Olegas Kononenko kosmose praleido ~ trejus metus. S. Savostyanov nuotrauka
Pirmą kosminį lėkį Sujuz TMA-12 į TKS Olegas vykdė 2008-ais, dirbo 198 paras ir…
Proksima yra arčiausiai, maždaug už 38 trilijonų km, Saulės esanti žvaigždė Kentauro žvaigždyne ir apie ją orbituoja dvi egzoplanetos. Mažą raudonąją nykštukę pietiniame dangaus žvaigždyne 1915 metais atrado škotų astronomas Robert Innes.
Dronų era – apie pradžią įdomių techninių sumanymų
Tranų idėja
Winston Churchill dalyvavo Havilland Queen Bee drono paleidime 1941 metais
Bepilotį radijo bangomis valdomą orlaivį „Havilland DH82B“ šaudymo pratyboms sukūrė 1935 metais britų kariškiai ir pavadino drone (lietuviškai – tranu). Dronų technika suklestėjo tik neseniai sukūrus distanciškai valdomas kostrukcijas ore, vandeny ir kosmose.
Dabar įvairiausi skraidykliniai dronai naudojami stebėjimams, fotografavimui, filmavimui iš atmosferų (net Marso); krovinių bei siuntų gabenimui ir pristatymui (net karinių sprogmenų). Dronais vykdomi žemės ūkio darbai: pasėlių priežiūra ir purškimas;…
Pagrindinio veidrodžio defektas paiškėjo netrukus po „Hubble“ kosminio teleskopo (HST) paleidimo 1990 m. balandžio 25 d. Mokslininkai ir inžinieriai pastebėjo, kad HST pirminis veidrodis turi sferinę aberaciją: gauti vaizdai buvo neryškūs.
Kairėje – nekoreguota plataus lauko ir planetų kamera (Wide Field and Planetary Camera 1 – WFPC1) gauta galaktikos M100 neryški nuotrauka 1993 m. lapkritį, dešinėje – vaizdas, gautas pakeitus prietaisą su pakoreguota optika, 1993 gruodyje
35 metai orbitoje – 1990 metais balandžio 24 d. į orbitą apie Žemę iškeltas kosminis „Hubble“ teleskopas. Deja, jo pagrindinis veidrodis buvo neteisingai nušlifuotas ir atsiradusi sferinė aberacija labai pakenkė teleskopo galimybėms.
Kairėje – nekoreguota plataus lauko ir planetų kamera (Wide Field and Planetary Camera 2 – WFPC2) gauta galaktikos M100 neryški nuotrauka 1993 m. lapkritį, dešinėje – vaizdas, gautas pakeitus prietaisą su pakoreguota optika, 1993 gruodyje
„Vilnius Space Days 2025“ renginys vyks gegužės 6 d., o garbės viešnia – Italija ir jos vaidmuo stiprinant kosmoso pramonę.
„Renginio tikslas – skatinti Lietuvos kosmoso industrijos augimą ir tarptautinį bendradarbiavimą”, – sako E. Šataitė
Kosmoso politikos aktualijos, Europos tikslams skirtos misijos ir programos, naujosios technologijos bei komercinės ambicijos: gegužės 6 d. Inovacijų agentūra pakvies sektoriaus elitą aptarti šias temas prie bendro stalo konferencijoje „Vilnius Space Days 2025“. Šiais metais tarptautinis renginys skiriamas Italijai ir jos vaidmeniui stiprinant kosmoso pramonę.
Kaip A. Einšteino (1879-1955) konkurentė ne tik moksluose garsėja gravitacijos tyrėja Sabrina Gonzalez Pasterski (g 1993) – fizikos daktarė (2019 Harvard) ir jau Perimeter Institute profesorė.
Harvardo universitetas mano radęs naują Einšteiną ir jam vos 23 metai. Harvardo universiteto nuotrauka
Ji nuo 2003-jų mokėsi skraidyti, tapo Cessna-150 lėktuvo pilote. 2008-ais surinko savos konstrukcijos skraidyklę (panašiai kaip mūsiškiai Darius ir Girėnas). Beskraidydama 2014-ais spėjo padirbėti CERN (Europos atominių tyrimų centre) su mionų solenoidu ir pasiūlė naujovišką gravitacinių bangų tyrimo metodą.
Egzoplanetoje K2-18b rasti gyvybės požymiai ? Galbūt… vienoje iš 5876 egzoplanetų, iš tikro egzistuoja gyvybė. Egzoplaneta yra apie kitą žvaigždę orbituojanti planeta. Naujas NASA kosminio teleskopo „James Webb Space Telescope“ atliktas K2-18b tyrimas atskleidė, kad jame yra anglies turinčių molekulių, įskaitant metaną ir anglies dioksidą. Metano ir anglies dioksido gausa bei amoniako trūkumas patvirtina hipotezę, kad po vandenilio turtinga atmosfera K2-18b gali būti H2O vandenynas.
Egzoplanetoje, super Žemėje K2-18b, yra daug vandens
6 moterys kosmose – apie trumpą suborbitinį lėkį su Blue Origin startūnu New Shepard 2025 m. balandžio 14 d.. „Blue Origin“ įvykdė 11-ąjį žmogaus skrydį į kosmosą ir 31-ąjį skrydį pagal „New Shepard“ programą. Virš Karmano linijos, 100 km virš Žemės – tarptautiniu mastu pripažintos kosmoso ribos – „Blue Origin” jau nuskraidino 58 žmonės. Šiįgula buvo pirmoji moterų įgula nuo Valentinos Tereškovos savarankiško skrydžio į kosmosą 1963 m.
Įgulą sudarė 6 moterys: dainininkė Katy Perry, Jeff Bezos sužadėtinė Lauren Sánchez, žurnalistė Gayle King, aktyvistė Amanda Nguyen, buvusi NASA inžinierė Aisha Bowe ir prodiuserė…
Ši JAV valdyba pradėjo veikti 1915-ais metais, įsteigus nacionalinį oreivystės konsultacinį komitetą NACA (National Advisory Committee for Aeronautics) bei American Rocket Society 1930-ais. Nūdienė NASA (National Aeronautical Space Administration) suformuota 1958-ais iš 8 tūkstančių darbuotojų ir 3 laboratorijų su $100 mln metiniu biudžetu, Aeronautikos įstatymą pasirašius prezidentui D. Eizenhaueriui.
Reaguojant į vadinamąją „Sputnik krizę“, prezidentas J. Kenedis su raketininku W. Braunu 1962-ais pradėjo Saturn-5 su varytuvais F-1 programą bei Apollo erdvėlaivių bandymus. 1969-72 įvyko sėkmingiausios ekspedicijos į Mėnulį, kai 18 astronautų orbitavo…
Kosmoso turizmas – tai žmonių kelionės į kosmosą poilsio ar laisvalaikio tikslais. Jis skirstomas į įvairias rūšis, įskaitant orbitinį, suborbitinį ir Mėnulio kosmoso turizmą. Tačiau yra ir platesnių kosminio turizmo apibrėžčių. Pasak Kosmoso turizmo vadovo, kosminis turizmas – tai komercinė veikla, susijusi su kosmosu, apimanti keliones į kosmosą kaip turistams, startūnų paleidimo stebėjimą, žvaigždžių stebėjimą arba…
Palaidotas Mėnulyje yra Eugene Shoemaker ir kol kas vienintelis Žemės žmogus.
Astrogeologijos mokslo pradininkas Eugene Shoemaker.
Eugene Shoemaker, vienas iš garsiosios Shoemaker-Levy 9 kometos atradėjų, buvo astrogeologijos pradininkas ir ketino tapti pirmuoju geologu, pasivaikščiojusiu Mėnulyje. Deja, dėl sveikatos problemų jam nepavyko nuskristi į Mėnulį per visą gyvenimą. Vietoj to jis ruošė Neil Armstrong ir kitus JAV astronautus „Apollo“ misijoms.
1997 m., ieškodamas neatrastų smūginių kraterių, jis išvyko į Australiją, kur žuvo automobilio avarijoje. Už jo indėlį į planetų mokslą jo pelenai buvo…
Seniausias satas „Vanguard 1“, orbituojantis apie Žemę nuo 1958 metų, gali būti labai vertingas tyrimo objektams mokslininkams. Idėja sugrąžinti 67 m. kosminėje erdvėje lakstantį satą yra viliojanti. Apie seniausią satą rašėme tekste „Vanguard 1“ – seniausias satas„.
„Vanguard 1“ prietaisai. Karinio jūrų laivyno tyrimų laboratorijos nuotrauka
Sato prietaisai buvo gyvsidabrio baterijos, siųstuvas ir imtuvas, du temperatūros jutikliai. Radijo siustuvą arba radijo švyturį maitino šešios kvadratinės, 5×5 cm, Saulės baterijos. Gyvsidabrio baterijos energiją teikė dvi savaites, o 1 vato Saulės baterijos energiją švyturiui…
„Vanguard 1“ yra seniausias aplink Žemę skriejantis satas. Mokslininkai nori jį pargabenti namo po 67 metų.
Šeštajame XX a. dešimtmetyje, Sovietai ir JAV varžėsi dėl kosmoso, o visas pasaulis išgyveno Sputniko akimirką. Į orbitą aplink Žemę pakilo pirmasis dirbtinis satas – Sputnik. Raudonasis satas 1957 m. spalio 4 d. sukėlė nerimą JAV. Deja, tais pačiais metais, 1957 gruodžio 6 d., paleidžiant pirmąjį satą, JAV patyrė gėdingą ir žeminančią nesėkmę. Amerikos karinio jūrų laivyno satas „Vanguard“ tapo „Kaputniku“, nes startūnas apsivertė ir sprogo.
