Nuo stoties prie paviršiaus infrastruktūros
Vykdydama atnaujintą kosmoso tyrimų strategiją, NASA iš esmės keičia savo prioritetus. Agentūra atsisakė ankstesnių planų statyti orbitinę stotį „Gateway“ Mėnulio orbitoje ir visus technologinius bei finansinius resursus sutelkė į infrastruktūrą Mėnulio paviršiuje. Šis lūžis įgavo pagreitį po sėkmingo pilotuojamo erdvėlaivio skrydžio aplink Mėnulį „Artemis II“ misijos metu. Naujai patvirtintas strateginis planas, pavadintas „Moon Base“ programa, oficialiai siekia užtikrinti nuolatinį, nepertraukiamą žmonių buvimą Žemės palydove iki 2032 metų.
Mėnulio bazės vizualizacija
Šis pokytis grindžiamas pragmatiškais inžineriniais ir ekonominiais skaičiavimais. Vietoj…
Šiuolaikinės astronautikos ištakos slepiasi ne tik taikiose mokslinėse laboratorijose, bet ir tragiškoje nacistinės Vokietijos požeminėje gamykloje „Mittelwerk“. Šis Kohnsteino kalno masyve (netoli Nordhauseno) įrengtas kompleksas tapo paradoksalia modernios kosmonautikos pradžia. Būtent čia buvo masiškai gaminamos A-4/V-2 raketos – pirmieji žmogaus sukurti aparatai, pasiekę kosmoso ribą. Projektas buvo negailestingos nacių karo mašinos dalis, o jo technologinis palikimas Šaltojo karo metais tapo pamatu, ant kurio išaugo tiek JAV, tiek Sovietų Sąjungos kosminės programos.
Požeminio komplekso struktūra ir matmenys
Po 1943 m. rugpjūčio mėnesį britų įvykdyto karinių tyrimų centro Peenemünde antskrydžio, vokiečių vadovybė nusprendė slaptųjų ginklų gamybą skubiai perkelti po…
Po sėkmingo balandžio 19 dienos lėkio, apie kurį rašėme tekste „New Glenn lėkis“, „Blue Origin“ bendrovė patyrė nesėkmę ir susidūrė su kliūtimi kelyje į Mėnulį. Deja, nesėkmės yra nuolatinės ir naujos technikos kūrėjus lydi visuomet. Ši avarija turės didelių pasekmių „Blue Origin“ ir NASA planams, susijusiems su Mėnulio „Artemis“ misijomis ir „Moon Base“ projektu.
„Amazon“ įkūrėjas Jeff Bezos „Blue Origin“ įsteigė dar 2000 m., t.y. 2 metais anksčiau nei jo konkurentas E. Musk įkurė „SpaceX“. 98 metrų aukščio daugkartinis startūnas „New Glenn“ yra pagrindinė bendrovės paleidimo priemone, padėsianti žmonijai įsitvirtinti už Žemės ribų.
Iliustracija iš zamin.uz
Rusijos 5 „Kosmos“ serijos satai Obzor (3629 kg) nuo 2025 metų žvalgo Žemę ir gegužės 14 pakeitė trajektorinį polinkį iš 97o į 97,8o, įsibraudami į JAV bei Suomijos sato ICEYE-X36 (96 kg $5-20 mln „Ledinė akis“) orbitą.
ICEYE sintetinės apertūros satas
Jis yra vienas iš 44 sintetinės apertūros (SAR – Synthetic Aperture Radar) satų, talkinanačių Ukrainai radiolokaciškai žvalgyti 16 cm skyra ir 150-400 km paviršiaus juosta….
Mūsų Mėnulyje kraterius pastebėjo, pavadino (gr krater – plačiakaklis indas) ir aprašė knygoje „Sidereus Nuncius“ 1609-ais G. Galilėjus, gi jų kilmę mėgino aiškinti 1667-ais R. Hook, išsamiai aprašė 1924-ais naujazelandietis A. Gifford. Pavadinimų pradininkas jėzuitas G. Riccioli 1651-ais kolegų garbei įvardijo 34 kraterius, pvz Clavius (Galilėjaus mokytojo).
Vilniaus astronomijos observatorijos vadovų W. Dzievulskio, M. Počobuto, J. Sniadeckio garbei pavadinti Mėnulio krateriai
Dabar tyrinėjant astronautiškai ir teoriškai selenografijos bei selenologijos metodais, turim net lietuviškų kraterių – W. Dzievulskio, M. Počobuto, J. Sniadeckio. 24 „Luna“ sovietiniai erdvėlaiviai…
Po gegužės 12 repeticijos gegužės 22-ją 17:30 val prasidėjo Starship 12-is bandymas. Repetuojant naujoje Pad-2 startvietėje (200 m nuo 1-jo Mechazil‘o) 3650 t kuro (t.sk 2700 t deguonies) Super Heavy ir 1600 t Ship užpildymas truko 30 min. Beje, skystas O2 90 K šaltyje yra 1,14 t/m3 tankio, o suskystintas metanas CH4 109 K 0,415 t/m3 degdamas teikia 50 MJ/kg energijos.
Kyla 124 m aukščio Starship trčioji versija. Nuotrauka iš teslarati.com
5400 t masės 9 MW galios o9x124 m Starship (stambiausiam istorijoje) eksperimentiniam startūnui kylant…
ESA ir JAXA misija „Ramses“ ruošiasi unikaliu atstumu pasitikti asteroidą Apophis. 2029 metų balandžio 13 dieną astronomų bendruomenės ir visos planetos laukia precedentų neturintis astronominis įvykis, visas gravitacinis egzaminas.
Asteroido Apophis praskriejimo šalia Žemės schema
Vidutiniškai 375 metrų skersmens asteroidas (99942) Apophis praskros kosminę erdvę mažiau nei 32 000 kilometrų atstumu nuo Žemės paviršiaus. Tai reiškia, kad šis dangaus kūnas trumpam atsidurs arčiau mūsų nei geostacionarioje orbitoje veikiantys telekomunikacijų palydovai. Didžiojoje Europos, Afrikos ir Azijos dalyje jis bus matomas naktiniame danguje plika akimi.
![]()
Tyrinėti Marsą automobiliukas Sojourner (Viešnys 11 kg 65x48x30 cm 13 W 150 Wh) pradėjo 1997-ais, nutupdytas kartu su 250 kg Lander Ares Vallis vietovėn. 6-ratis mažylis turėjo dvi Kodak kameras, spektrometrą, net jutiklius abrazyvumo eksperimentui; per 95 paras nuriedėjo 104 m ir persiuntė 550 vaizdų, 16 analizių bei 25 eksperimentų duomenų.
Žymiai toliau riedėjo (ir tyrinėjo nuo 2003-jų) dvynukai Spirit (Dvasia 185 kg) Gusev krateriu 7,73 km ridos bei Opportunity (Proga) 45,16 km Meridiani Planum vietove.
Marso paviršius
2012-ais Gale kraterin parašiutavosi didesnis ir tobulesnis…
Šis Kanados astronautas patenka į įvairias kosmines istorijas. Apie pirmąją skaitykite tekste „Chris Hadfield „apakimas“. Šiandien antroji istorija.
Chris Austin Hadfield pirmą kartą į kosmosą pakilo 1995 m. lapkričio mėn. kaip misijos specialistas misijos STS-74 metu, aplankydamas Rusijos kosminę stotį „Mir“. Misijos metu į stotį buvo atskraidintas ir prijungtas 6134 kg susijungimų modulis. Skrydis buvo antrasis JAV Space Shuttle erdvėlaivio prisijungimas prie naujos orbitinės stoties.
Chris Austin Hadfield su kolega per savo pirmąjį skrydį turėjo valdyti šimtus tūkstančių kilogramų (~112 tonų) sveriantį kosminį erdvėlaivį Atlantis ir jį prišvartuoti prie puodelio dydžio taikinio…
Pirmasis žmogus J.Gagarinas (1934-68) pakilo kosmosan 1,6 m3 tūrio rutulyje Vostok (Rytai 4,73 t o2,43×4,4 m) 1961 balandžio 12. Startūnu konstruktoriai S. Koroliov ir O. Ivanovskij parinko nešančią raketą P-7 (291 t 29 m ilgio), kuri projektuota 3 megatonų sprogumo atominei galvutei, o kosmonautikai papildyta 3-ja pakopa.
Lėkio pradžia
Lėkis prasidėjo rytą: 09:07 startas, 09:09 atsiskyrė greitintuvai, 09:12 atsiskyrė priekinis aptakas, 09:18 atsiskyrė 3-ji pakopa, pasiekta orbita; 10:29 stabdymo varytuvu pradžia; 10:35 Vostok atskirtis nuo priekabos ties Viduržemio jūra; 10:48 Gagarino katapultavimas; 10:55 Žemės paviršius su 110 km paklaida Smelevkoje netoli Saratovo. Skrydžio…
Netikėtai pradėti 1957-ais metais Sputnikais (išlėkdinta 10 įvairių 83-1300 kg „palydovų“ plejada), satai pažangėja konstrukcijomis, orbitomis ir naudingumu. Vien Starlink ryšininkų paskleista aplink Žemę įvairiuose aukščiuose per 10 tūkstančių, o šiaip lakstančių ir nenukritusių – apie 28 tūkst., ypač karinių bei įslaptintų. Astronautika.lt komentaras: apie 28 tūkst. kartu su didesnėmis nei 10 cm kosminėmis šiukšlėmis.
Satai apie Žemę žemose orbitose (LEO, kairėje) ir geostacionarinėse orbitose (GEO)
Satu vadintinas kosmose lekiantis astronautinis kūrinys aplinkos stebėjimui moksliniais, meteo, ūkiniais ar kitokiais tikslais….
Pagal J. Barnes (Idaho universitetas) ir R. Lorenz idėjas Elizabeth Turtle (Hopkins Lab) projektuoja robotinį tyriklį Dragonfly (Laumžirgis 450 kg 70 W). Jį 2028-ais Falcon Heavy lėkdins į Saturno mėnulį Titaną (o5,14 Mm 1,18-1,25 Gm orb). Šis dangaus kūnas turi apie 140 km storio atmosferą iš 98-95 % azoto, 1,4-4,9 % metano ir 0,2 % deguonies 146 kPa slėgiu bei 94 K temperatūra ties paviršiumi bei debesų, iš kurių kartais lyja.
Galima Laumžirgio versija
2005-07 metais Titaną tyrinėjo Cassini ir Huygens (319 kg o1,3×2,7…
Balandžio 19 d. „Blue Origin“ 7 m diametro startūnas „New Glenn“ trečią kartą pakilo į kosmosą iš bendrovės 36-ojo paleidimo komplekso platformos Kanaveralo kyšulio kosminių pajėgų bazėje Floridoje. Pirmą kartą kompanijos istorijoje jis į orbitą pakilo su anksčiau lėkusią pakopą, tačiau varytuvai buvo nauji. NG-3 misija, į žemąją Žemės orbitą (LEO) nugabeno didžiulį interneto satą „BlueBird 7“, skirtą tiesioginiam ryšiui su mobiliaisiais telefonais. Skelbiama startūno lėkio kaina yra apie 68-110 mln USD.
Kyla 98 m aukščio dvipakopis „New Glenn“ startūnas
57,5…
Kosmoso galiūnas – apie įvairius projektus, konstruojant raketinę techniką.
F1 varytuvas 1968 metais. NASA nuotrauka
Tūkstantį kartų galingesnis už Kauno HE (104 MW) reaktyvinis varytuvas Rocketdyne F1 (119 GW 9,1 t masės ir tik o3,7×5,8 m didumo) tebėra energingiausias žmogaus kūrinys. 5 tokie varytuvai mėnuliniam startūnui Saturn V (3040 t o10x110 m) teikė apie 40 MN stūmą, degindami žibalą RP-1. Kosminiams greičiams pasiekti cheminė reaktyvinė vara tebėra racionaliausia, nors labai brangiai kainuoja startūninė technika, kuras ir oksidatoriai bei kosmodromai.
Kalifornijos Los…
Kosminis duomenų centras – jau realybė
Kol Elon Musk ir Jeff Bezos svajoja apie milžiniškus kosminius duomenų centrus, startuoliai jau kuria veikiančią infrastruktūrą. Kanados įmonė „Kepler Communications“ 2026 m. sausio mėn. paleido į orbitą skaičiavimo spiečiaus „įrangą“. „Sophia Space“ kuria jam paskirstytojo skaičiavimo operacinę sistemą. „Kepler“ išplėtė 10 satų po 300 kg tinklą, sujungtą greitaeigiais lazeriniais optiniais kanalais, su 40 „Nvidia Jetson Orin“ procesorių. Įranga jau prieinama kūrėjams per įprastas tinklo sąsajas.
Kepler skaičiavimo spiečiaus vizualizacija
Pagal susitarimą dėl „Kepler“ paslaugų…
Mūsų stambiausia planeta Jupiteris (317 tūkst Žemių masyvumo) yra ir labai dujinė, – neturi ryškesnio paviršiaus, tačiau sluoksniuotos struktūros, kuri greitai sukasi aplink ašį per 10 val. Dar 1995-ais robotinis erdvėlaivis Galileo (3,8 t) pradėjo elipsiškai orbituoti aplink Jupiterį ir numetė 47 km/s greičiu 339 kg tyriklį. Šis maždaug 120 km gylyje spėjo išmatuoti 430 K karštį ir 2,4 MPa slėgį, o pats Galileo 34-se orbitose patyrė jų netolygumus (svirduliavimus), galiausiai 2003-ais nusmigęs Jupiterin.
Netolygumus įtarė N. Kopernik 1543-ais, „De revolutionibus orbium coelestium“ veikalu įtvirtinęs Saulę centru bei palikęs filosofinių aksiomų: 1) visi kūnai orbituoja aplink…
Strateginės autonomijos metai
2026-ieji Europos kosmoso sektoriui yra lūžio metai. Po kelerius metus trukusios nešėjų krizės, kai Europa neturėjo savarankiškos prieigos prie kosmoso, šiandien Senasis žemynas grįžta su nauja galia, rekordiniu biudžetu ir aiškia strategine kryptimi. Nuo komercinių startų iki gynybinių iniciatyvų – Europa kuria savo, o ne tik sekėjos vaidmenį.
Po sėkmingo Ariane 6 debiuto 2024-aisiais, šie metai pažymi tikrąjį startūno brandos egzaminą. Vasario viduryje įvyko ilgai lauktas pirmasis Ariane 64 (keturių stiprintuvų versijos) skrydis. Iš Europos kosmodromo Kourou pakilęs startūnas sėkmingai iškėlė 32 „Amazon“ palydovus į žemąją Žemės orbitą (LEO), pademonstravusi gebėjimą…
„Amazon“ paskelbė palydovinio interneto „Leo“ starto datą. „Amazon“ generalinis direktorius Andy Jassy pareiškė, kad interneto spiečiaus „Leo“ paslaugos (ankstesnis vardas „Project Kuiper“) bus „paleistas 2026 m. viduryje“. „Amazon“ gamykloje Vašingtono valstijoje kas savaitę pagaminama daugiau nei 30 „Leo“ ryšio palydovų.
„Amazon“ generalinis direktorius Andy Jassy
Skirtingai nei „SpaceX“ paslauga „Starlink“, „Amazon“ dar neturi savo startūnų parko, reguliariam LEO satų iškelimui į žemą Žemės orbitą (Low Earth Orbit). Įmonė ir toliau priklausys nuo įvairių paleidimo partnerių, įskaitant „SpaceX“, kol Jeff…
Artemis II – Christina Koch (viršus kairė), Jeremy Hansen (apačia kairė), Reid Wiseman (apačia dešinė) ir Victor Glover (viršus dešinė)
Šaunioji astro ketveriukė balandžio 6 d. nugyveno „istorinę dieną“, 1:30 p.m.EDT pradėję Mėnulio aplėką 6,5 Mm aukštyje ties tuo „nematomu“ paviršiumi. Ten ištiko ir „Saulės užtemimas“, ir ryšio su Žeme „šešėlis“, trukęs 53 min.
Saulės užtemimas
Po to pasipylė sveikinimai, ir net D. Trumpo. 2:45 p.m. apžvelgę gausius kraterius ir…
Mūsų astronomas Kazimieras Černis 1980-2005 metais atrado 25 kometas (gr kometes – uodegota žvaigždė), tarp kurių C/1983 01 Černio – bene didžiausia (o60 km). Pirmąsias 3, pvz C/1990 E3 Černis-Kiuchi-Nakamura aptiko vizualiai teleskopu, o kitas – observatorijos SOHO (SOlar and Heliosphere Observatory) fotografijose. Tiriamų nuo 1577-jų T. Brahe dabar katalogizuota per 2 tūkst kometų ir kasmet atrandama 20-40 naujų.
Kometos skrieja aplink Saulę elipsinėmis, parabolių ar net hiperbolių orbitomis bent 200 metų periodiškumu. Turi šviesų branduolį (sušalusių dujų), skraistę ir iš jos tįsančią uodegą. Artėjant prie Saulės (jau 300 Gm atstume) šilumos paveikti ledai…
Prasidėjo bene brangiausia (vien startūnas SLS ir Orion kainavo $50 mlrd) visų laikų kelionė keturiese. Ši įgula, Artemis II ekipažas – labai spalvinga ir ištverminga, atlaikiusi kelių metų atidėliojimus.
Ekipažas
Christina Hammock Koch (g 1979) yra elektros inžinerijos bakalaurė ir fizikos magistrė, 2003-07 dirbo Antarktidoje Amundseno bei Palmer stotyse, net Polinezijos Samoa observatorijoj (Pago Pago) ir Hopkins un elektros lab, Š.Caroline un garbės daktarė. Į TKS atvyko Sojuz MS-12, per 328 paras ėjo EVA su kolege Jessica Meir. Turi vyrą Robert Koch, rašo Wikipedijoms.
Gregory Reid Wisemann (g 1975) – lakūnas ir bandytojas, skraidė lėktuvais…
Astroskopas Hubble (12,5 t o4,3×13 m) nuo 1990 metų žvalgo Visatą (jau 1,6 mln stebėjimų) lėtai krisdamas iš 561-566 km žemiškos orbitos (dabar 535 km) ir teikdamas vaizdus (naujausias 2026-jų rinkinys „Žvaigždžių konstravimo zonos“). Šonuose turi 2 Saulės skydus 2,6×7,1 m elektrai. Viduje – optinę sistemą su o2,4 m veidrodžiu, 4 kameras (optinę ACS, plataus diapazono WFPC, spektrometrinę NIEMOS ir universalią STIS), 3 navigacinius jutiklius bei kitus.
Carina ūke yra apie tuziną žvaigždžių, kurių masė, apytikriai apskaičiuota, yra mažiausiai 50–100 kartų didesnė už mūsų…
Radijo transliavimo iš kosmoso ir satų „kabinimo“ ties kuria nors Žemės vietove geosinchroninėje orbitoje susirūpino slovėnų kilmės Austrijos karininkas Herman Potočkin, 1928 metais 188 psl ir 100 vaizdų knygoje su orbitinėmis idėjomis (net apskaičiavo tolius bei pagreičius).
Arthur Clarke (kairėje), Verner von Braun ir Harold Rosen (dešinėje)
Dalykiškus siūlymus formulavo 1945-ais anglų fantastas Arthur Clarke, 1952-ais Verner von Braun. Geosinchroninių satų „tėvu“ tapo Harold Rosen (Hughes Aircraft), 1963-ais sukūręs satą Syncom (68 kg o71x39 cm 2 W).
Syncom-2 lėkis beveik…
Į kosmosą paleista pirmoji „Rassvet-3“ satų partija su FSB pėdsaku ir nerealiomis ambicijomis. Plesetck kosmodromas ir FSB – ryškus pėdsakas į karinę projekto paskirtį.
2026 m. kovo 23 d. Rusijos aeronautikos ir kosmoso bendrovė „Biuro 1440“ sėkmingai įvykdė pirmąjį 16 satų grupės iškėlimą į žemą orbitą virš Žemės. Satus iš Plesetck kosmodromo paleido startūnas „Sojuz-2.1b“. Aparatai buvo iškelti į 800 km orbitą, planuojama interneto greitaveika gali siekti iki 1 Gb/s, o signalo vėlavimas ~70 ms. „Biuro 1440“ pirmajame etape ketina iškelti 292 satus, o antrajame etape – išplėsti grupę iki 886 vienetų.
![]()
Nūdienos laivai jau nestambėja, – ir tanklaiviai, ir kariniai (atominiai lėktuvnešiai bei povandeniniai raketnešiai) neviršija 200-300 tūkst tonažo. Tarp keleivinių kiek didėja kruizinių laivų aukštingumai ir talpumai (beveik iki 10 tūkst žmonių).
„RMS Titanic“ nuskendimas, 1912 m., autorius Charles Dixon, paskelbta 1914 m. balandžio 27 d. leidinio „Graphic“ priede
Milžiniškų laivų erą pradėjo 1912 metais „RMS Titanic“ (Royal Mail Ship – karališkas paštininkas senovės graikų didelio dievo vardu) 269×28 m matmenimis, 52 tūkst tonažu,46 tūkst AG ir 1,5 mln svarų verte (dabartiniais 180…