Indijos kosminiai lėkiai

Indijos kosminiai lėkiai nuo ISRO susikūrimo iki sėkmingo nutūpimo Mėnulio pietų poliuje.

Lekiai Ch3_Rambha-LP2

Išmintis Mėnulio pietų poliuje

Startavęs iš Šriharikotos 2023 liepos 14 indų erdvėlaivis Čandrajan-3 (Chandrayaan) per 20 parų pasiekė Mėnulio 100 km orbitą ir atsiuntė iš ten vaizdų. Rugpjūčio 29-ją 1752 kg masės jo modulis Vikram sklandžiai nutūpė poliarinėj vietovėj, išridino 26 kg mėnuleigį Pragian (sanskrito kalba Išmintis). Išmintis jau pamatavo temperatūrą 56 oC paviršiuje bei -10 oC 8 cm gylyje. Žinant Mėnulio dieną galimą 120 oC karštį ir -130 oC šaltį naktimis, rezultatas…


Represuotas kosmonautikos teoretikas

Teoretikas Jurij Kondratiuk, iki 1920-jų Aleksandr Šargej, jo gyvenimo istorija ir indėlis į astronautiką bei Apollo skrydžiai

Rusų valdžioms netikęs ir jų ignoruojamas Jurij Kondratiuk gimė 1897-ais Poltavoje švediškai žydiškoje šeimoje. Jo seneliai iš tėvo pusės iki 1870-jų gyveno Plungėje.

teoretikas Kondratiuk ir rankrastis

Anksti likęs našlaičiu, Aleksandr Šargej mokėsi Poltavos gimnazijoj ir jau ten pradėjo savo kosminius užrašus 4 sąsiuviniuose. Po gimnazijos baigimo 1916 metais mokėsi ir Peterburgo Politechnikos institute; iš kur buvo mobilizuotas 1916-ais karan. Vengdamas tarnybos Raudonojoje Armijoje bei norėdamas mokslo, 1921-ais tapo…


Asteroidai šiandien

Asteroidai – nuo pirmojo stebėjimo iki tūpimo ant jų paviršiaus

Asteroidų atradimas

asteroidai Cerera

Nuo 2006 metų asteroidas Cerera priskiriamas prie nykštukinių planetų. NASA nuotrauka

Pirmąjį asteroidą 1801 metais atrado G.Piazzi ir po svarstymų su kolegomis pavadino Cerera (Ceres buvo senovės romėnų žemdirbystės deivė). Vėliau pastebėta daugiau tokių Saulės sistemos objektų, orbituojančių maždaug erdvėje tarp Marso ir Jupiterio, tad 1850-ais nutarta vadinti jų sambūrį asteroidų juosta.
Pasak VLE: asteroidai (gr asteroides – žvaigždiškas) – nedideli iki 1000 km skersmens Saulės sistemos kūnai, skriejantys elipsinėmis orbitomis; apie savo ašį sukasi…


Tolimieji lediniai pasauliai

Tolimieji lediniai pasauliai Saulės sistemoje, o tikėtina ir kitų žvaigždžių egzoplanetų sistemose jų yra daug.

Tolimieji pasauliai

Tik 1781 metais W. Hershel savu teleskopu atrado 7-ją Saulės sistemos planetą Uraną. Tolima ir šalta planeta: o50 Mm 2,7-3 Tm orb 84 metų periodu 1,7 t/m3 50 K. Dar tolimesnį ledinį Neptūną (o49 Mm 4,5 Tm orb per 165 metus 1,64 t/m3 55 K) astronomai atrado matematiškai pagal Urano orbitinius nuokrypius.

Gi 720 kg masės ir o1,8×0,5 m dydžio erdvėlaivis Voyager-2 (420 W) 1981-ais pralėkė 107 Mm atstumu Uraną, 1986-ais – Neptūną 29 Mm artumu. Buvo patikslinti…


Automatinė stotis Luna-25

Luna-25, tikėtina, pakils rugpjūčio 11 dieną ir, galbūt, po 14 parų lėkio, tūps į Mėnulį.

Luna-25 Lavochkin

Alternatyvūs pavadinimai: Luna25, Luna-Glob-Lander, Luna-Glob-1. N.P.O. Lavochkin vizualizacija

Iš Rusijos Vostočnyj kosmodromo 2023 rugpjūčio 11 dieną, 313 t masės ir 51 m aukščio startūnas Sojuz-2.1b į Mėnulį lėkdisn tarpplanetinė stotis Luna-25. Jos masė 1,75 t, dydis o3,7×3,17 m. Planuojamas aktyvus stoties Luna-25 veikimas Mėnulio paviršiuje yra vieneri metai.

Iki Mėnulio 100 km orbitos Luna-25 lėkdins 20 m ilgio startūno 3-ji pakopa. Rugpjūčio 25 dieną iš šios orbitos 30 kg…


Pirmas startas iš Mėnulio

Pirmas startas į Žemę iš kito dangaus kūno 1969 metų liepos 22 dieną misijos Apollo 11 metu.

Pirmas Apollo 11 Lunar module Eagle

Erelis ant Mėnulio paviršiaus. NASA nuotrauka

1969 liepos 22 astronautai N. Armstrongas (Neil Armstrong) ir E. Aldrinas (Edwin Buzz Aldrin) 4,7 t masės, 16 kN ir 16×0,4 kN stūmos varytuvais kilimo moduliu startavo nuo Mėnulio link 90-100 km orbitoje laukiančio M. Collinso (Michael Collins). Pirmuoju startūnu iš kito kosminio objekto tapo 15 t masės, o5x7 m dydžio su 4 atraminėmis…


Astronautikos įvykiai

Astronautikos įvykių apžvalgoje daugybė naujienų iš visur

Indija

astronautikos Chandrayaan-3

Chandrayan-3 ruošiamas lėkiui

3,9 t Indijos robotizuotas erdvėlaivis Chandrayaan-3 liepos 14-ją dieną 43,5 m ilgio su 2 greitintuvais startūnu LVM3 iš Šriharikot salos pakilo į 0,17-36 Mm orbitas ties Žeme. Iš ten 2148 kg masės varytuvinis modulis lėkdins link Mėnulio 1750 kg masės tūpiklį Vikram. Jame yra 6-ratis 26 kg ir 50 W galios mėnuleigis Pragian. Tūpti planuoja rugpjūčio 23 d Mėnulio poliaus regione, kur prieš 4 metus nutrūko ryšys su analogišku Čandrajan-2.

Astronautika ir mokslas

Astronautika yra mokslo ir technikos šaka, apimanti kosminių skrydžių teoriją, startūnų, erdvėlaivių, kosmodromų, ryšio priemonių projektavimą ir statybą, astronautų rengimą ir t.t. Trumpiau – pilotuojami ir automatiniai skrydžiai į kosmosą.

AstronautikaRocketSpaceX

Astronautiką priekin gerokai stumtelėjo SpaceX inovacijos

Astronomiją (gr. astron – žvaigždė; nomos – dėsnis) – Visatos objektų judėjimo, sandaros, kilmės ir raidos mokslą – pradėjo senosios Babilono, Egipto, Kinijos, majų civilizacijos; o dabar turtina astronautiniai tyrimai. Vien 6,5 mlrd Saulių masės, 54 mln šm tolumoj juodosios skylės M87 vaizdo „sukonstravimas”, dar labai netobulas tapo nuostabiu pasiekimu….


Akvanautinės ekspedicijos nesėkmė

Akvanautinės ekspedicijos ir tragiška 10,4 tonų masės ir o2,8×6,7 m dydžio gelmėlaivio Titan baigtis

JAV įmonės OceanGate (47 darbuotojai Everett mieste) 4 varytuviukų gelmėlaivis Titan (iki 5,6 km/h greitis) 2023 birželio 18 startavo į Atlanto gelmę ties Titaniko liekanomis (600 km piečiau Niufaundlando).

Akvanautines Titan crew

Iš kairės, H. Harding, Sh Dawood, P-H. Nargeolet ir S. Rush. Cnn.com nuotraukoje nėra Husain Dawood

Įgulą sudarė 1964 m gimęs anglų verslininkas ir keliautojas, pilotas Hamish Harding, OceanGate bendrasavininkas ir verslininkas, gimęs1962, Stockton Rush III, Titaniko žinovas…


Žinios nuo planetų

Žinios nuo planetų vis gausinamos dar tyrinėjančių ir jau baigusių misijas planetų tyriklių

Saulės tyriklis Parker

Solar Parker

Solar Parker tyrinėja mūsų šviesulį nuo pirmojo praskriejimo 2018 lapkričio 5 d.

Artimiausias Saulei Merkurijus (o4,8 Mm 5,4 t/m3 tankio) yra ir greičiausias, jis lekia 48 km/s 46-70 mln km orbita. Dieną įkaista iki 700 K, naktį atšala iki 100 K ir yra permainingiausios temperatūros kūnas Saulės sistemoje. Saulietis Parker ten stebi ir o1 km asteroidą 2021 PH27. Jis kas 113 parų priartėja prie Saulės iki 20 mln km iš…


Atradimai tolumose

Atradimai Visatos tolumose – kosminiai teleskopai pateikia duomenis naujų paslapčių atverimui: žvaigždės, galaktikos, juodosios skylės ir kvazarai. Tai vyksta nuolat, nuo pirmojo teleskopo 1610 m.

Webb ir Hubble vaizdai

Astroskopo Hubble komanda teigia egzistuojant 2 trilijonus galaktikų bent po 100 mln žvaigždžių, o Gaia – vien Paukščių Take per 1,8 mlrd žvaigždžių. Pagal įvertintas jų mases, temperatūras, chemines sudėtis žvaigždėlapiuose jų yra gal net 400 mlrd. Kosminis teleskopas Webb 2023 vasario 6 pateikė planetos Urano vaizdų su 6 mėnuliais ir 11 žiedų, kurie yra detalesni nei 1986 metų Voyager-2 pralekiant 107 Mm atstumu. Uranas…


Kinų taikonautika

Taikonautika arba astronautika arba kosmonautika yra mokslo ir technikos šaka, vykdanti pilotuojamus ir automatinius skrydžius. Astronautika apima kosminių skrydžių teoriją, raketų, erdvėlaivių, kosmodromų, ryšio priemonių projektavimą ir statybą, astronautų ar kosmonautų rengimą ir t.t.

Kinija nuosekliai vysto savą kosminę techniką – taikonautiką: startūnus Long March (Čenčžen-Didysis Žygis); kosmodromus Ciuciuan, Sičan, Tajuan ir Venčan; erdvėlaivius Tianven, net stotį Tiangun 380-420 km orbitoje. Nuo 2016-jų švenčia kinietišką kosmoso dieną balandžio 24-ją, kai 1970-ais iškėlė 1-jį satą Dongfanghong-1 (Raudonasis Rytas).

1990-ais pradėjo „Azijos Žvaigždė“ projektus pagal Tailando, Brazilijos ir kitų šalių užsakymus, o 1999-ais robotizuotus erdvėlaivius „Dangaus Valtis“. 2003-ais…


Astronautiniai tyrikliai

Astronautiniai tyrikliai – satai, kubsatai, planetų tyrikliai, astroskopai – stulbina savo gausa. Satai įprastai laksto apie Žemę ar netoli jos, kitų planetų tyrikliai lekia tolyn nuo Žemės. Gi astroskopai stebi Visatą.

Satai

astronautiniai IKAROS

IKAROS Saulės burė giliajame kosmose 2010 m. birželio 14 d. JAXA nuotrauka

Gausiausi yra robotizuoti satai – įvairiose orbitose aplink Žemę laksto keli tūkstančiai, vykdydami Žemės stebėjimus, ryšių bei navigacijos užduotis; kai kurie jau orbituoja aplink kitas planetas ir asteroidus. Japonų Saulės vėjo burlaivis IKAROS (Interplanetary Kite-craft Accelerated by Radiation Of the Sun) 2010-ais…


Astronautinė technika – pilotuojami erdvėlaiviai

Astronautinė techika gali būti skirstoma į kelias grupės: satai, erdvėlaiviai orbitinės stotys, kitų planetų tyrikliai ir astroskopai

Pilotuojami erdvėlaiviai

Astronautine Challenger crew cabin

Po laivo suirimo, Challenger įgula buvo gyva, tačiau be sąmonės, iki kabinai pasiekiant vandenyno paviršių

Žmonių keliavimo kosmosu technika – erdvėlaiviai, startūnai, orbitinės stotys – nuo pirmųjų Vostok, Mercury; Sojuz, Atlas; Saliut, Skylab konstrukcijų keičiama nežymiai. Erdvėlaivių kapsulės išlieka nedidelės, komfortu keleiviams nepasižymi; startūnai tebėra ilgi su dideliais cheminio kuro bakais ir sudėtingais reaktyviniais varytuvais; stotys surenkamos iš nedidelių ankštų modulių su jungčių įtaisais. Buvo…


TKS veiks iki 2030 metų

TKS arba Tarptautinė Kosminė Stotis žemoje Žemės orbitoje veiks iki 2030 metų, Rusija stoties veikloje dalyvaus iki 2028 metų. Stotis nuolat gyvenama nuo 2000 lapkričio mėnesio. Viena iš TKS partnerių, Rusija, savosios stoties dalies iki galo nesukonstruos.

ISS-assembly-animation
Bendras žmonijos projekto, orbituojančio virš Žemės 413-422 km aukštyje, surinkimas

Tarptautinės Kosminės Stoties partneriai įsipareigojo palaikyti unikalios stoties veiklą žemoje Žemės orbitoje, kur daugiau nei 22 metus žmonės gyvena ir dirba žmonijos labui, vykdydami pažangiausius mokslus ir tyrimus mikrogravitacijos srityje.

Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Kanada ir ESA (


Elektrovandeniniai ResistoJet judintuvai

Elektrovandeniniai ResistoJet judintuvai mėginama pritaikyti satų stūmai kosmose. Tikėtina, ši technika taps vyraujančia po kelių ar keliolikos metų.

ResistoJet Pale Blue water engine

Įvairiems satams vis dažniau įtaisomi kompaktiški ResistoJet judintuvai – silpnos stūmos reaktyviniai varytuviukai vandeniu. Elektroterminė stūma generuojama, reguliuojant elektros srovės stiprį varžiniame kaitintuve, iš kurio 283-1200 K vandens garai veržiasi pro tūtelę.

Pvz, Pale Blue Starwatcher yra 1,4 kg 9x12x12 cm 22 W ir generuoja 5,6 mN stūmą. Kitas judintuvas ResistoJet Thruster – 9x9x5 cm 9 W 1 mN. Įtalų bendrovės


Pirmasis Starship lėkis

Pirmasis Starship lėkis – ilgai lauktas, tikėtas ir dalinai pavykęs.

Starship flight first

Starship iš Boca Chica aikštelės pakilo sėkmingai

Lėkio planas

Ilgai ruoštas didžiausio astronautinio objekto Starship startas iš Boca Chica prasidėjo įprastais kosmodromų paruošiamaisiais veiksmais Countdown (laiko skaičiavimu atbuline tvarka), val:min:s

02:00  Komanda pradėt užpildymą kuru

01:39  Suskystinti deguonis ir metanas tiekiami į startūno Super Heavy bakus

01:22  Suskystintas metanas – į Starship

01:17 Suskystintas deguonis – į Starship

00:16  Pradedami „šildyti“ startūno Raptor varytuvai

00:00:40 Ventdown Sequence

00:00:08 Įjungiama 33 Raptor stūma.

Planuotas Starship lėkis (val:min:s):

00:00:55  Max Q – didžiausios mechaninės…


Spindulingiausias sprogimas GRB 221009A

Spindulingiausias sprogimas, kurį užfiksavo 2022 metais gali būti tik pradžia dar įspūdingesnių atradimų.

Spindulingiausias GRB221009A

GRB 221009A vaizdą užfiksavo Swift kosminis teleskopas

GRB (Gamma-Ray Burst – gama spindulinis sprogimas) 2022-jų spalį užfiksavo gama spindulių teleskopas Fermi (Gamma-ray Space Telescope – GLAST). Šis 4,3 t masės ir *2,5×2,8 m didumo dangaus žvalgas turi 12 GRB detektorių. Tą patį užfiksavo ir kita gama spindulių observatorija Swift.

Matuoklis Konus (S.Peterburgo fiziko E. Mazeco gama spektrografas) įvertino fotonų srautą 2 mln per sekundę bei 1055 ergų energingumą. Pastarasis yra…


Orion įgula Artemis-2 ekspedicijai

Artemis-2 misijos nariai jau parinkti ir pradėjo pasiruošimą 2024 metų 10 parų misijai. Iki tol, 2020 metais NASA buvo paskelbusi aštuoniolikos astronautų, galimų Artemis misijos kandidantų sąrašą.

Artemis-2 crew 2024

Artemis-2 ekipažas: vadas Reid Wiseman, pilotas Victor Glover ir misijos specialistai Christina Koch bei Jeremy Hansen. NASA nuotrauka

NASA atrinko vieną astronautę ir 3 astronautus 2024-jų metų ekspedicijai link Mėnulio.

Ekipažas

Vadas Reid Wiseman (g 1975) – jūrų aviacijos kapitonas, inžinerinių sistemų magistras Hopkins universitete. Nuo 1999-jų skraidęs įvairiais lėktuvais, net lėktuvnešio USS…


Įvykiai kosmose

Įvykiai kosmose – nuo spinduliuojančių žvaigždžių ir sproginėjančių supernovų iki tamsiųjų materijų ir energijų.

Visatoje nuolat vyksta įvairiausi reiškiniai: spinduliuoja žvaigždės, dauguma jų sensta, atsiranda novos, sprogsta supernovos; ir viskas juda. Jau keli tūkstantmečiai žmonės stebi tolimus įvykius, o astronautikos dėka astroskopais aptinka ten egzoplanetų, net juodųjų skylių, nuspėja tamsiųjų materijos ir energijos.

NGC 1566 Processed with MaxIm DL

Ispanų Šokėja. Capella observatorijos nuotrauka

Vienos šviesingiausių galaktikų NGC 1566 (dar vadinamos Ispanų Šokėja) 70 mln šm toliuose stebėjimo ir matavimo (ypač PHANGS-JWST)…


Estija ir Mėnulio važiuoklis

Estija ėmėsi Mėnulio važiuoklio studijų projekto.

KuupKulgur traveling-in-the-space-mission-simulation-center-of-Tartu-Observatory-of-the-University-of-Tartu

KuupKulgur prototipas. Tartu observatorijos nuotrauka

Tartu observatorijos tyrėjai ir studentai pradėjo Estijos pirmojo Mėnulio važiuoklio tyrimų studiją. Tikėtina, Estijos technologijų sukurtas įrenginys Mėnulio paviršių pasieks šito dešimtmečio pabaigoje ar kito pradžioje. Pirmasis projekto žingsnis bus galimybių studija, siekiant nustatyti, koks Mėnulio važiuoklis gali būti sukurtas Estijoje ir pristatytas į Mėnulio paviršių. Kartu galimybių studija įvertins Estijos pramonės ir mokslininkų interesus išbandyti savo technologijas Mėnulyje.

Estija KuupKulgur

KuupKulgur (Cube…


Virgin Orbit bankrotas

Virgin Orbit Holdings Inc, bendrovė iš JAV, balandžio 5 paskelbė apie pradėtas bankroto procedūras.

Virgin Orbit 87-scaled

Virgin Orbit ketino užimti vietą mažų satų iškėlimo rinkoje

Iki tol kompanija ieškojo privačių investuotojų pagalbos ar pirkėjo. Kuomet ji negalėjo užsitikrinti finansavimo, reikalingo veiklai tęsti, buvo pranešta apie 85 % darbuotojų atleidimus. „Virgin Investments Ltd“ įsipareigojo pasiūlyti papildomus 31,6 mln. USD, kad įmonės veikla tęstųsi, kol ji ieško pirkėjo. JAV bendrovė turi 243 mln. USD turto ir 153,5 mln. USD skolų.

Virgin Orbit bendrovės atstovas spaudai…


Alkoholis TKS nesvarume

Alkoholis kartais prasiskverbia į žiniasklaidos publikacijas, o kuomet tai vyksta Tarptautinėje Kosmnėje stotyje, tampa visai įdomu.

Alkoholis ISS

TKS nuo pat orbitavimo pradžios, 200 metų, atliekami įvairiausi eksperimentai

FARGO ir 7 ml

Štutgarto universiteto 23 studentų grupė KSat e.v. tęsia eksperimentą FARGO (Ferrofluid Application Research Goes Orbital) pritaikydami feromagnetinius skysčius elektros grandinių valdymui. Idėja – mechaniškai veikiančius (su kibirkščių bei išdilimo pavojais) jungiklius astronautiniuose įrenginiuose pakeisti magnetiniais laukais valdomais feromagnetikais. Šiame eksperimente mėgins feromagnetiniame skystyje izopropanolį pakeisti etanoliu – konkrečiai Stuttgart džinu arba…


Unseenlabs paleis 9-ąjį palydovą

Bendrovė Unseenlabs ruošia devintąjį satą, skirtą visų jūrose esančių laivų geografinių koordinačių nustatymui. Aštuntas satas buvo iškeltas vasario 4 dieną Transporte-6 misijoje.

UnSeenLabs 6U satellite

Jūrinių sričių stebėjimo satas BRO (Breizh Reconnaissance Orbiter). newspace.im nuotrauka

Kompanija Unseenlabs, Prancūzijos radijo dažnių (RD) duomenų ir sprendimų tiekėja jūrų sričių pažinimui, kovo 30 dieną paskelbė apie būsimą sato BRO-9 paleidimą. Jis bus skirtas visų jūrose esančių laivų geografinių koordinačių nustatymui ir ,tikėtina, bus paleistas 2023 m. balandžio mėn. Transporter-7 misijos metu „SpaceX“ bendrovė startūnu Falcon 9 iš…


Pale Blue vandens mikrovarytuvas

Pale Blue bendrovė kuria ir tobulina vandeniu varomą mikroreaktyvinę sistemą. Beje, tai ne pirmas vandens varytuvo projektas, nes panašų EcoRocket, tik didesnį, vysto bendrovė Arca Space.

Pale Blue Sony water engine Starwatcher

Pale Blue vandens mikrovarytuvo bandymas orbitoje pavyko. starsphere.sony.com nuotrauka

„Sony“ savo naujai nanosatų programai Star Sphere ketina pritaikyti „Pale Blue“ vandens mikrovarytuvą. Toks neįprastas mikrovarytuvas pailgins sato tarnavimo laiką 2,5 metų ir išlaikyti ją 500-600 km aukštyje. Star Sphere projekto tikslas – technologijų galia išlaisvinti žmonių…


SLS-Orion ir pigesni startūnai

SLS-Orion ir kiti tikėtina, pigesni, startūnai braižomi, kuriami, bandomi.

SLS-Orion spacecraft

Orion erdvėlaivis vis bandomas. NASA nuotrauka

Patobulintas RS-25 varytuvas

2022 lapkrityje po atidėliojimų įvykęs SLS-Orion startas bei lėkis iki Mėnulio ir atgal patvirtino Artemis planų pagrįstumą bei išryškino pavojų. Pasiekus 11,2 km/s greitį Žemės atmosferoje, erdvėlaivio termosauginis paviršius įkaito 2800 oC. Ruošiantis ekspedicijon modernizuotas senas Aerojet Rocketdyne firmos RS-25 varytuvas. Jo parametrai: masė 3,39 t, dydis o2,4×4,24m, stūma 1,8-2,2 MN stūmos 18,9 MPa slėgio ir 2600 0C temperatūros, 3,5-4,4 km/s iš tūtos 3,9 m3/s…


Relativity Space paleido Terran-1

Relativity Space kovo 22 paleido „Terran-1“ į orbitą, tačiau antroji pakopa veikė netinkamai, o raketa žemos orbitos apie Žemę (LEO) nepasiekė. Apie bendrovės Relativity Space bandymus anksčiau paleisti raketą su metalox arba metano ir skysto deguonies varytuvais rašėme anksčiau.

Relativity Space Terran-1

 

Terran 1 lėkio pradžia buvo labai sėkminga, o pirmoji pakopa veikė puikiai. Relativity Space nuotrauka

Tris kartus per pastarąsias kelias kovo savaites, atlaikę aukštesnio lygio vėjus atmosferoje ir besiblaškančius laivus vandenyne netoli Kanaveralo iškyšulio bendrovė Relativity Space pagaliau pradėjo misiją Good…


Žali spinduliai virš Havajų

Virš Havajų salų sausio pabaigoje stebėti žali lazeriai ir ir jų spindulių siena. Japonijos observatorijoje ant Havajų ugnikalnio Mauna Kea viršaus įrengta „Subaru-Asahi Star Camera“ užfiksavo neįprastą reiškinį – žali spinduliai – iš kosmoso sklindančią žalių lazerių sienelę.

žali Hawai laser

Stebėta žalių lazerio spindulių siena, galbūt, buvo Kinijos satų bandymas

Matricos kodas

Vos kelių sekundžių reiškinį, vizualiai panašų į veikiantį kodą iš filmo „Matrica“, sausio 28 d. užfiksavo Japonijos nacionalinės astronomijos observatorijos (NAOJ) kamera, įrengta Havajų ugnikalnio Mauna Kea viršūnėje. NAOJ mokslininkai iškart pateikė reiškinio „Žali…