2024 m. pasaulinė kosmoso ekonomika buvo verta maždaug 418 mlrd. USD, o prognozės rodo, kad nuo 2025 iki 2034 m. metinis augimo tempas (compound annual growth rate – CAGR) bus 6,7 %. Augimą skatina intensyvesnis tarptautinis bendradarbiavimas ir didelės investicijos į kosmoso technologijas.
Europos kosmoso ambicijos išlieka stiprios, o Europos kosmoso agentūra (ESA) pranešė apie staigų naujų užsakymų skaičiaus augimą, rodantį padidėjusį palydovinių paslaugų ir tyrinėjimo technologijų paklausą. Strateginės investicijos plūsta, atsiranda naujos startuoliai, todėl žemyno kosmoso pramonė nelėtėja.
The Exploration Company
Vokietijos startuolį 2021 metais įkūrė Hélène Huby, o nuo įkūrimo „The Exploration Company“…
Starship erdvėlaivio, paskutinio SpaceX kūrinio, dešimtasis bandymas rugpjūčio 27 nutraukė šių metų nesėkmingų paleidimų seriją. Pasiekti beveik visi pagrindiniai misijos tikslai – nuo naudingosios apkrovos imitatorių išvedimo į orbitą iki laivo nusileidimo ant kito Žemės pusrutulio. Startas įvyko dviem dienomis vėliau nei planuota: pirmą kartą dėl antžeminės įrangos gedimo, o antrą kartą dėl netinkamų oro sąlygų.
SpaceX startūno Starship ir Super Heavy pakilimo akimirka. SpaceX nuotrauka
Maždaug po 37 minučių nuo starto vienas iš šešių „Raptor“ varytuvų buvo įjungtas kelioms sekundėms, o…
„Hypersonica“ buvo trumpai paminėta tekste „Būsimi Europos kosmoso lyderiai“, šį kartą plačiau.
„Hypersonica GmbH“ yra aviacijos ir gynybos įmonė, įkurta 2023 m. Vesslinge, Vokietijoje. Įmonė kuria hipergarsines transporto priemones ir siekia stiprinti Europos atsparumą ir kosminę suverenitetą.
Galbūt „Hypersonica“ kuria panašią transporto priemonę ?
Įmonę įkūrė Cristiana Oprea ir Frank O. Funke, darbuotojų skaičius yra 14. Abiejų jų patirtis yra visai nesusijusi su aero ar kosmine sritimi. Cristiana Oprea turi architektūros, urbanistikos ir projektų valdymo išsilavinimą, dirbo „Oracle“ įmonėje su ERP (Enterprise Resource…
Europos kosmoso lyderiai 2025 vasarai baigiantis
Po ilgų statybos ir pasiruošimo metų, 2025 m. pagaliau buvo paleisti keli Europos startūnai. Problema ta, kad jos nebuvo visiškai sėkmingos.
Kovo mėnesį Vokietijos „Isar Aerospace“ paleido savo pirmąjį startūną. Deja, skrydis truko mažiau nei 30 sekundžių, po to vertėsi ir sudužo netoli starto vietos. Bendrovė nesitikėjo pasiekti orbitą ir skrydį vadino sėkme, nes gavo duomenų.
Prancūzų vokiečių kosmoso technologijų įmonė „The Exploration Company“ birželį paleido į orbitą kosminę kapsulę „Nyx“, bet prarado ryšį prieš jai sudužant į vandenyną.
Investuotojai yra suinteresuoti kosmoso technologijomis, nes ši…
Pietvakarių tyrimų instituto (Southwest Research Institute – SwRI) komanda šių metų vasario 2 d. atrado naują Urano palydovą. Dabar jų yra 29, o pagelbėjo NASA James Webb kosminis teleskopas.
Naujai atrastas Urano mėnulis S/2025 U1 kol kas yra bevardis. NASA nuotrauka
„Objektas buvo pastebėtas, kuomet infraraudonaja kamera (NIRCam) buvo daromos 40 min. trukmės nuotraukos, o jų kiekis buvo 10“, – sakė Maryame El Moutamid, SwRI vyriausioji mokslininkė. „Tai mažas mėnulis. Beveik 40 metų šalia praskriedamas NASA erdvėlaivis „Voyager-2“ jo nepastebėjo“. Apie 6 valandų trukmės…
Pirmas satas
Dongfanghong 1 – pirmasis Kinijos satas. Nuotrauka Weibo
Prasidėjusi pirmo sato Dunfan Čun (Dongfanghong I, 173 kg) lėkdinimu startūnu Čančžen-1 iš kosmodromo Cziuciuan, taikunautika skatina pramoninę ir mokslinę veiklą. Idėjinis pradininkas Cian SiuSen 1935-55 gyveno JAV ir dirbo JPLab, o 1956 inicijavo Kinijos 5-ją raketų akademiją bei suborbitinius lėkius su gyvūnais (pelėmis ir šunimis). 1990-ais iš Rusijos įsigijo Sojuz projekto dokumentaciją ir sukūrė savą pilotuojamą Šendžou erdvėlaivį (Šaudyklė 7,8 t o2,8×9,2 m 14 m3…
Genetinės bazės aptiktos meteorituose. Šis atradimas papildo įrodymus, kad gyvybės pirmtakai atsirado iš kosmoso.
Australijoje, netoli Murchisono, 1969 m. nukritusiame meteorite atrastos dvi DNR ir RNR bazės
Mokslininkai patvirtino meteorituose egzistuojant visas penkias genetines bazės: adeninas, guaninas, citozinas, timinas ir uracilas. Jos yra DNR ir RNR rūgštyse. Deoksiribonukleorūgštis (DNR) – nukleorūgštis, esanti kiekvienoje eukariotinėje ląstelėje, daugiausia jos branduolyje. Joje (jos azotinių bazių sekoje) yra tripletiniu kodu užkoduota genetinė informacija, kuri perduodama dalijimosi metu naujoms ląstelėms, o per lytines ląsteles – individo…
Konjakas kosmose – apie sovietų kosmonauto A. Leonov kosmines išdaigas
Sojuz-Apollo skrydis
Apskritai A. Leonov nebūtų Leonov, jei nebūtų išradęs kažko ypatingo. Apie jo pokštą amerikiečiams su degtine skrydžio „Sojuz-Apollo” metu iki šiol sklando mitai ir anekdotai.
Skrydžių valdymo centre (TsUP) apie tai niekas nežinojo, – pasakojo kosmonautas. – Dar prieš skrydį gavau etiketes: „Stoličnaja”, „Russkaja”, „Starka” ir „Moskovskaja”. Įdėjau jas į žurnalą, turėjau lipnią juostelę. O po to, kai pakilome į orbitą, ant mėgintuvėlių su barščiais priklijuodavau degtinės etiketes. Ir dar parašiau šūkį iš Šekspyro: „O stebuklingas naujas pasaulis, kuris turi tokius žmones”. O aš kiekvienam…
Graikai ir kiti
Pirmąjį šuoliuką žengė senovės graikai Pitagoras, Aristotelis, Aristarchas ir Hiparchas, mėginę teoriškai sisteminti dangaus stebėjimus, o Ptolemajus apibendrino geocentrine sistema. Tokį Saulės sistemos pažinimą esant klaidingu tik 1515-ais įrodė M.Kopernik, veikale „Mažieji komentarai“ aprašęs heliocentrinę schemą, o Visatą kaip baigtinę nejudančių žvaigždžių sferą (neišvengė klaidos). Šiaip danguje žmonės įžiūri 800 stambesnių žvaigždžių ir apie 2500 – smulkesnių.
Matematiškai pašuoliavo J.Kepler, suformulavęs planetų judėjimo elipsinėmis orbitomis dėsnius 1609-ais, o astronomijos (gr astron – žvaigždė ir nomos – dėsnis) raidą teleskopiškai paspartino G.Galileo, gravitaciškai – I.Newton visuotinės traukos dėsniu 1687-ais. V.Herschel 1-is aprašė Saulės judėjimą Paukščių…
Astronautė nuo 2009-jų Kathleen Hallisey Rubins (g 1978) – JAV armijos majorė medikė, vėžio biologijos daktarė, 31 metus garsėjusi kaip Advisor for Astronauts, tapo Soldier Badge laureate. Tyrinėjo įvairius virusus Salk biologijos institute, infekcines ligas MIT bei Afrikos Konge (net Ebola).
Astronautė skrydžio treniruotėse. NASA nuotrauka
TKS per 300 parų vykdė 275 tyrimus nesvarume, ypač žmogaus DNR – pirmoji prietaisu MinION, ir augino ridikėlius (20 daigų 27 paras). 4 kartus dirbo atvirame kosmose (26 val 46 min), apibūdinusi EVA žmogaus galimybių riba. Parašė kelis…
Ar tai veiksmo filmo siužetas ar tai vyksta realybėje?
Raudoni šešiakampiai žymi vietas, kuriose GPS signalų interferencijos lygis yra aukštas, o trikdžiai intensyvus. Šaltinis GPSjam
Realybėje kai kas turi priežastį trikdyti GNSS signalus ir tai vyksta daug dažniau nei žino dauguma mūsų. Pasaulinės palydovinės navigacinės sistemos (GNSS) GPS, GLONASS, BeiDou ir Galileo yra mūsų kasdieninio gyvenimo dalis: nuo prekybos finansų biržose iki komercinės laivybos navigacijos. GNSS naudojimo vertė yra akivaizdi, tačiau yra ir vertė…
Liepos 26 d. „Vega-C“ skrydžio VV27 metu iš Prancūzijos Gvianos buvo paleisti keturi „Airbus“ palydovai CO3D ir Prancūzijos kosmoso agentūros CNES satas „MicroCarb“. Europos Kuru kosmodromą valdo „Arianespace“. „Vega-C“ yra 3×30 m startūnas, galintis paleisti iki 1500 kg naudingą apkrovą į 700 km apskritimines orbitas.
„MicroCarb“ misija
„MicroCarb“ sato vizualizacija. CNES/ill./SATTLER Oliver
„MicroCarb“ sato įranga skirta anglies dioksido šaltinių ir absorbentų pasaulinių žemėlapių sudarymui. Europos Kosmoso Agentūra (EKA) Europos Komisijos vardu koordinavo ir užsakė „MicroCarb“ paleidimą pagal demonstravimo orbitoje ir patvirtinimo…
Satai, naudodami regėjimu pagrįstą navigacijos sistemą (angl. Vision-Based Navigation, VBN) su dirbtiniu intelektu, gali atpažinti ir priartėti prie kitų objektų kosmose arba jų išvengti – panašiai kaip savavaldžiai automobiliai.
„Sparčiai augant palydovų skaičiui, tokia technologija tampa itin svarbi – ji leidžia efektyviau valdyti kosminio eismo srautą ir aptarnauti palydovus, kuriuos reikia remontuoti arba kuriems tiesiog baigėsi degalai“, – sako Marius Klimavičius, bendrovės „Blackswan Space“ įkūrėjas ir generalinis direktorius. „Matome, kad mūsų produkto paklausa didėja – formuojasi atsiranda nauja rinka – aptarnavimas orbitoje.“
Dviejų pilotuojamų erdvėlaivių švartavimasis vyko 1975 liepos 17-19 orbitoje 225 km aukštyje ties Maskva, o įgulų vadai sukirto rankomis jau ties Elbe Vokietijoje. Toks unikalus astronautinis įvykis žymėjo pasaulinio karo pabaigos 30 metų ir bendradarbiavimo kosmose pradžią. Vyksmo idėja kildinama iš 1964 Martin Caidin apysakos „Marooned“ (Paliktas, rus „V plenu u orbity“ 1964), gi pasiūlymą teikė NASA vadas T. Pane. Konkrečią sutartį EPAS (Eksperimentalnyj Poliot Apollo-Sojuz) 1972-ais pasirašė JAV prezidentas R. Nikson ir TSRS vadovas A. Kosygin.
Lėkiams buvo atrinktos įgulos (ir net po 2 atsarginės) bei paruošta susijungimo orbitoje technika – švartavimo įrenginys…
Minios finansavimas
„Copenhagen Suborbitals“ dirbtuvės ir „Spica“ kuro bakas
„Spica“ startūną suborbitiniams lėkiams konstruoja „Copenhagen Suborbitals“ entuziastai. Bendrovę „Copenhagen Suborbitals“ 2008 m. įkūrė Kristian von Bengtson ir Peter Madsen kaip pelno nesiekiantį, minios finansuojamą projektą. Didžiąją dalį savo veiklos įkūrėjai aptarinėja tinklaraščiuose ir paskaitose. Projektui priklauso 50-60 savanorių, kasmetiniuose visuotiniuose susirinkimuose renkančių pirmininką ir valdybos narius. „Copenhagen Suborbitals“ priklauso trečiajam sektoriui arba megėjams, o pirmieji du yra valstybinės struktūros (NASA) ir komercinės bendrovės (SpaceX, NanoAvionics).
Nuo 2011 iki 2025…
Lietuvos kosmoso ambicijos – nuo dirbtinio intelekto iki kraujo tyrimų kortelėje.
Pasak Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ vadovės Eglės Elenos Šataitės šiandien jau ima veikti, tai, ką anksčiau reikėjo skatinti ir palaikyti. Lietuviški verslai ir mokslinių tyrimų centrai drąsiai teikia paraiškas ir bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, pritraukia įvairias investicijas ir tampa autoritetais pasaulinėje kosmoso ekosistemoje.
„Neabejoju, kad šiemet EKA konkursą laimėjusios organizacijos reikšmingai prisidės prie tikslų įgyvendinimo ir padės Lietuvai tapti konkurencingesne kosmoso sektoriaus technologijų ir paslaugų tiekėja“, – sako E. E. Šataitė.
Laimėtojai
Konkurso laimėtojas yra bendrovė „Novian Pro“, kursianti dirbtiniu…
JAV prezidentas D. Trump į NASA vadovo postą „perkėlė“ iš Transportavimo sekretoriaus pareigų savo artimą partietį buvusį prokurorą Sean Duffy (g 1971), šv Marijos universiteto teisės bakalaurą ir 8 vaikų tėvą.
Sean Duffy (viduryje) bus NASA vadovas. Astronomy.com nuotrauka
Nuo pernai į šį postą buvo numatytas milijardierius tikras astronautas J. Isaacman; sumanęs, finansavęs ir dalyvavęs dvejose astronautinėse ekspedicijose (net su atviru „pasikosminimu“). Svarstant jo kandidatūrą Senate balandžio 9-ją Jared prioritetu skelbė JAV astronautų lėkdinimą Marsan ir apgailestavo dė biudžeto „karpymų“, o Senato komitete gavo…
Tyriklių gausa Saulės Sistemoje yra stulbinanti, o didžiausią planetą tyrinėjo 8, dar toliau tyrinėja Juno ir tyrinės trys erdvėlaiviai.
Didžiausia mūsų planeta Jupiteris yra o142 Mm dydžio, o Saulę plekia 778 Gm orbita per 11,8 metų. Jo astronautinius tyrimus pradėjo Pioneer-10 (258 kg 155 W), pralėkęs 1973-ais 132 Mm nuotoliu ir patikslinęs masyvumo, magnetizmo, atmosferos duomenis (bei 4 mėnulių).
Jupiteriadą tęsė Pioneer-11, Voyager-1 ir -2 (pastebėjo žiedus), Ulysses, Cassini, New Horizons.
Galileo (3,8 t o4,6×9 m), startavo 1989-ais ir 1995-2003 aplėkė jį 34 įvairiomis orbitomis. Jupiterio atmosferą tyrė 339 kg o1,27×0,91 m nuleidžiamu zondu, o…
Studentų komanda, sėkmingai atlikusi šuolio bandymą, aplenkė Europos kosmoso agentūrą (ESA) ir privačią Europos kosmoso pramonę. Šuolio bandymai yra labai svarbus daugkartinių startūnų programos etapas, leidžiantis inžinieriams išbandyti startūno nusileidimo galimybes.
„Colibri“ pakilimas ir sūris
2018 m. suburta Šveicarijos federalinio technologijų instituto Lozanoje studentų grupė „Gruyère Space Program“ (GSP) ketino sukurti 2,5 m aukščio ir 100 kg masės (su kuru) daugkartinio naudojimo demonstratorių „Colibri“. Po šešerių metų, 2024 spalio 18 d. komanda sėkmingai atliko bandymą. Jo metu „Colibri“ pakilo į 105 m aukštį, tuomet nuskrido…
GPS yra Jungtinių Amerikos Valstijų sukurta pasaulinė vietos nustatymo sistema (Global Positioning System), o ją besinaudojančių skaičius siekia kelis milijardus. Be šios sistemos yra dar kelios pasaulinės palydovinės navigacinės sistemos (GNSS – Global navigation satellite system): GLONASS (Rusija), Kinijos BeiDou (BeiDou Navigation Satellite System) ir Europos Galileo. Japonijos QZSS (Quasi-Zenith Satellite System) ir Indijos IRNSS (Indian Regional Navigation Satellite System) vietos nustatymo sistemos nėra pasaulinės.
Bendrovės Lockheed Martin naujausias trečios kartos GPS satas, pavadintas „Katherine Johnson”, keliamas…
Kinija gegužės 28 d. pradėjo asteroidų ir kometų tyrimo misiją „Tianwen-2“ (iš kinų kalbos – Dangiškieji klausimai). Jos tikslas – ištirti ir surinkti mėginius iš netoli Žemės skriejančio asteroido 469219 Kamo’oalewa ir ištyrinėti kometą 311P/PANSTARRS.
„Tianwen-2“ yra antroji Kinijos Saulės sistemos kūnų tyrimų misija. Pirmoji buvo 2020 m., kuomet „Tianwen-1“ misijoje į Marsą buvo nuskraidintas orbiteris ir važiuoklis.
„LongMarch 3B” startūnas iš Xichang satų paleidimo centro iškelė kometų ir asteroidų tyriklį. CNSA nuotrauka
Mokslinė įranga
„Tianwen-2“ yra ~2100 kg masės…
Astronomai liepos pradžioje paskelbė informaciją apie tarpžvaigždinį objektą, lekiantį per Saulės sistemą. Trečiasis iš išorės atlėkęs objektas, įvardintas 3I/ATLAS, maksimaliai prie Saulės priartės pasieks maždaug po keturių mėnesių, o po to visiems laikams paliks mus.
3I/ATLAS (11pl3Z) objektas. Nuotraukos autorius: Dan Rankin iš Pietų Arizonos Saguaro observatorijos
Trečiojo tarpžvaigždinio objekto trajektorija pagal Catalina dangaus apžvalgą
Šiuo metu objektą 3I/ATLAS (A11pl3Z) stebi viso pasaulio observatorijos. Dabar jis yra Jupiterio orbitoje, o spalį bus visai netoli Žemės ir Marso…
Šiemet minint M. K. Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų būtina pabrėžti jo menišką polėkį link kosmoso dailėje ir muzikoje. Mikalojus kurtuose prieš 120 metų, dar tik gimstant astronautikos idėjoms, paveiksluose:
„Saulės sonatoje“ atskleidžia astro tyrimų mintį apie mūsų Visatą, kai iš chaoso skyrėsi planetos (Allegro); atsirado gyvybė (Andante), nutiesusi fantastiškus tiltus (Scherzo), Saulės gyvenimo ciklo pabaiga, o sustingęs varpas – tai užgesusi saulė (Finale);
M. K. Čiurliono „Saulės sonata“, 1907 m.
„Zodiako ženkluose“ stebuklingu muzikiniu skambesiu teikia kosminius vaizdus: „Mergelė“ – Žemės padangės grožį, „Šaulys“ – didvyrio žygį,…
Tūkstantmečius žmonės džiaugėsi Mėnuliu naktiniam danguje, kartais ir šviesesniu paros metu. Pagal jo kaitą matavo laiką bei tvarkė žemės ūkio darbus. Nežinia kas pastebėjo Mėnulį orbituojant aplink Žemę – Aristarchas (310-230 prKr) ar Hiparchas (190-125 prKr). G. Galilei 1610 m. (1564-1642) atrado 4 mėnulius ir aplink Jupiterį.
Dalis Saturno mėnulių
Dabar žinome visokiausių „pakeleivių“ turint septynias iš aštuonių planetų ir net kai kuriuos asteroidus, o mokslininkus ypač domina tokie kaip Jupiterio Europa, Saturno Titanas, Neptūno Tritonas. Mėnuliai labiausiai pamėgo Saturną – apie jį…
Kometų astronautika – įvairūs kometų tyrimai erdvėlaiviais
Halley kometa
Pirmą kometų tyriklį ICE (International Cometary Explorer) 1978-ais inicijavo NASA ir ESA. 479 kg robotizuotas erdvėlaivis 1985 m. rugsėjo 11 d. praskriejo pro Giacobini-Zinnerio kometos uodegą, o didžiausio priartėjimo metu buvo maždaug 7860 km atstumu nuo kometos.
1986 m. kovo 28 d. praskriejo pro Halley‘s kometos (16x8x8 km 48-410 Gm orb) uodegą 31 mln km atstumu nuo branduolio ir siuntė tyrimų duomenis. 2014-ais įjungė varytuviukus, pralėkė Mėnulį ir liko Saulės orbitoje. Nors E. Halley šios kometos pasirodymą „numatė“ 1705-ais, ji pastebėta dar 240 prKr, o atrasta tik…