Kinijos projektas su „priedais“
2021-aisiais Kinija ir Rusija paskelbė kartu kursiančios Tarptautinę Mėnulio tyrimų stotį ((International Lunar Research Station – ILRS). Netrukus projektas buvo įvardintas „nauju geopolitiniu iššūkiu“ ir „Rytų bloko atsaku Artemis programai“. Tačiau atidžiau pažvelgus į tai, kas iš tiesų slepiasi už oficialių deklaracijų, išryškėja kur kas paprastesnis vaizdas. ILRS yra Kinijos projektas, prie kurio Rusija prisideda sovietinėmis technologijomis, o likusios šalys tarnauja kaip politinis dekoras, rodantis „tarptautiškumą“.
Stoties kūrimo akimirkų vizualizacija
Vienintelis statytojas
Nagrinėjant ILRS planą ir iki šiol įvykdytas misijas, aiškėja įdomi situacija:…
2025-ieji Kinijai buvo lūžio metai masyvių satų spiečių kūrime. Skiriamas didelis finansavimas milžiniškoms programoms, o jų tikslas – sukurti Kinijos atsaką „Starlink“. Kinija 2025 metais vystė kelias ambicingas programas, jungiamas bendro tikslo – sukurti patikimą ryšių tinklą kosmose.
Trijų milžinų lenktynės
* – Valstybinis tinklas, ** – Tūkstantis burių, *** – privati automobilių gamintojo atšaka, **** – užbaigta pirmoji spiečiaus plėtros fazė
2025 metų pagrindiniai įvykiai
„Guowang“ satų spiečius pasižymėjo ypač sparčių startu. Tai buvo pažangiausia ir intensyviausiai vystyta programa. Nuo 2024 m. gruodžio iki 2025 m. rugpjūčio pabaigos į orbitą iškeltos 10 satų…
Elon Musk – sėkmingas verslininkas, kartais ekcentriūkai pateikiantis savo idėjas, žinomas dėl inovacijų įvairiausiose srityse: nuo internetinių mokėjimų ir transporto iki aeronautikos ir neurotechnologijų.
Jo bendrovės kuria elektromobilius, gamina smegenų implantus, projektuoja daugkartinio naudojimo startūnus, o ateityje planuoja, galbūt, kolonizuoti Marsą.
„Zip2“
1995 metai: internetas yra lėtas, o žmonės vis dar ieško picerijų popierinėse „Geltonuosiuose puslapiuose“ (Yellow Pages). Elon su broliu Kimbal sugalvojo genialią, bet tiems laikams beprotišką idėją: sujungti verslo katalogą su skaitmeniniais žemėlapiais. Tai buvo tarsi ankstyvoji „Google Maps“ ir „Yelp“…
Rusų satai inspektoriai arba „kosminės matrioškos“ ir jų keliama grėsmė. Iliustracija – „How A Russian Nesting Doll Satellite Approached A US Target In Orbit“.
Kol kas į inspektorių manevrus žiūrima atlaidžiai
Rusijos vykdoma programa, oficialiai įvardijama kaip „palydovų būklės stebėjimas“, tarptautinėje bendruomenėje kelia didelį nerimą. Aparatai, dažnai vadinami satais inspektoriais, pasižymi neįprasta elgsena. Vakarų ekspertai tokią elgseną klasifikuoja kaip pasiruošimą kosminiam karui.
Pagrindiniai 2025 m. incidentai
2025-ieji buvo itin aktyvūs „inspektorių“ metai, o per juos fiksuoti keli kritiniai įvykiai….
2025-ieji Lietuvos kosmoso sektoriui buvo lūžio metai. Nuo kuklių pradžios žingsnių 2021-aisiais, kai šalį tapo asocijuota Europos kosmoso agentūros (EKA) nare, iki šių metų, kai lietuviškos technologijos ne tik pasiekė orbitą, bet ir tapo nepakeičiama Europos kosmoso infrastruktūros dalimi. Metai buvo pažymėti rekordiniais kontraktais, pirmąja lietuviška lazerine technologija orbitoje ir ambicingais planais pasiekti, kad kosmoso sektorius sudarytų 1% šalies BVP.
Sektorius auga
2025-ųjų spalį paskelbta, kad Lietuvos kosmoso sektorius auga kur kas greičiau nei tikėtasi. Nuo 2022 iki 2025 metų 44 naujos Lietuvos įmonės pateikė paraiškas dalyvauti EKA programose. Planuota buvo beveik dvigubai…
Plūduriavimą pakilus balionu nuo paviršiaus Žemės atmosferoje pradėjo broliai de Joseph ir d’Etienne de Montgolfier. 1783-ais birželio 4 d. jų pagamintas 900 m3 karšto oro balionas maždaug per 10 minučių pakilo į 1000 m aukštį.
de Joseph (kairėje) ir d’Etienne de Montgolfier – balionavimo išradėjai. Nuotrauka iš historyhit.com
1783 metų rugsėjo 19 dieną pakilo ir pirmieji keleiviai – avinas, gaidys ir antis, o 1783 m. lapkričio 21. pakilo ir pirmi pilotai – Pilatras de Rozier su F. d‘Arlandes.
Netrukus jau vandeniliniu balionu J….
Rusijos kosminis sektorius 2025 m. balansavo tarp išlikimo strategijos ir sisteminės krizės.
2025-ieji Rusijos kosminiam sektoriui buvo paradoksalūs metai. Oficialiai šalis išlaikė savo, kaip vienos iš trijų didžiųjų kosminių valstybių, statusą ir tęsė tarptautinį bendradarbiavimą – tiek Tarptautinės Kosminės Stoties (TKS) programoje, tiek su Rytų partneriais.
Už gražaus fasado slypi gili krizė: paleidimų skaičius kartoja istorinius minimumus, komercinė rinka žlugo, technologinė priklausomybė nuo Kinijos auga, Rusijos kosmonautas sugautas šnipinėjant ir pašalintas iš kosmonautų. Apie šnipinėjimo skandalą ir atgarsius rašėme tekstuose: „Kosminio šnipinėjmo pasekmės“, „Kosminio skandalo mastas“ ir „Technologijų šnipinėjimas“.
astronautika.lt pastaba:…
2026-ieji Europos kosmoso agentūrai (ESA) prasidėjo ambicingai – rekordinis biudžetas, dviženkliu misijų skaičius ir didele doze atsargumo dėl partnerystės su JAV. Apie Europos startūno „Ariane-64“ lėkį 2026 vasario 12 d. rašėme tekste „Pakilo galingiausias Europos startūnas“.
Finansavimas ir tikslai
2025-ųjų pabaigoje įvykusioje ESA Ministrų taryboje patvirtintas trejų metų (2026–2028) biudžetas siekia ~22,1 mlrd. €, o vien 2026 m. skirta 8,26 mlrd. €. Didžiausia dalis, ~ 30 proc., keliauja Žemės stebėjimo programoms, įskaitant ir Italijos IRIDE satų spiečių. Taip pat numatyta sukurti daugiau nei 400 naujų darbo vietų.
Misijų gausa
![]()
Manevrai ir triukšmai
Federalinės ryšių komisijos (Federal Communications Commission – FCC) specas Karl Kensinger teigia SpaceX jau vykdžius per 150 tūkst manevrų orbituojančių satų sandūriams išvengti. Neseniai prie Starlink-6079 sato 560 km orbitoje iki 200 m priartėjo kinų Kinetika-1, juolab Kinija nuolat grasina „numušinėjimais“. Kėslus teisina neva Starlink vykdant ir karines užduotis, ypač draudžiamais 73-74 bei 150-153 MHz dažnių signalais.
Starlink satai 2020 kovo 20 naktį lekia iš apačios dešinės viršun kairėn. A. Kleivos nuotrauka
Pavojingiausiais laikomi Honghu-2 satai 473-526 km orbitose, – nuo jų…
Europos Sąjunga – atsitiesimas po krizės 2025 metais ir žvilgsnis į ateitį
2025-ieji Europos kosmoso sektoriui buvo lemtingi metai. Po skaudžių nesėkmių – „Vega-C“ gedimų, rusiškų „Sojuz“ raketų netekimo dėl karo Ukrainoje ir ilgo „Ariane 6“ debiuto laukimo – Europa pagaliau susigrąžino savarankišką prieigą prie kosmoso. Metai tapo lūžio tašku: pradėjo reguliariai skraidyti naujasis sunkusis startūnas „Ariane 6“, o į orbitą iškelti keturi strategiškai svarbūs satai, užtikrinantys Žemės stebėjimo, navigacijos ir klimato tyrimų tęstinumą.
„Ariane 6“ – patikimas darbinis arklys
Po daugkartinių vėlavimų ir itin lauktos debiutinės misijos 2024-ųjų vasarą, 2025-aisiais „Ariane 6“…
Apie privataus kosmoso sektoriaus pradžią Kinijoje.
Anksčiau tekstuose „Kosmoso dėlionė Kinijoje“ ir „CASC rekordas“ esame rašę apie Kinijos proveržį link kosmoso lyderių. Sumuojant 2025 metų kosmoso įvykius, tenka pažymėti, jog lyderiai yra du: JAV ir Kinija. Europos Kosmoso Agentūra (ESA)…antra arba trečia. Ilgą laiką kosmoso lydere buvusi Rusija 2025 metais tapo senų sovietinių technologijų tiekėja.
Kai 2000-ųjų pradžioje tokie vizionieriai kaip Elon Musk ir Jeff Bezos JAV pradėjo kurti privačias kosmoso kompanijas, Kinijos kosmoso pramonė buvo centralizuota ir valdoma valstybinių korporacijų milžinių: Kinijos kosmoso mokslo ir technologijų korporacijos (China Aerospace Science and Technology Corporation -…
Kinijos kosmoso dėlionė: kur dingo „trūkstami“ 15 startų? Anksčiau tekste „CASC rekordas“ paminėtas rekordinis Kinijos kosminių startų skaičius 2025 metais, pasirodo, yra netikslus.
Skaičiai ir…
Daug diskusijų sukėlęs Kinijos 2025 m. pasiektas 92 orbitinių paleidimų rekordas ne vienam astronautikos entuziastui užminė mįslę. Jei valstybinio milžino CASC sąskaitoje – 77 startai (įskaitant keturis „Jielong-3“), kur pasislėpė likusieji penkiolika? Surinkti tikslius visų misijų pavadinimus į vieną sąrašą – tikras iššūkis. Kinijos šaltiniai dažnai pateikia tik sausą statistiką, o ne detalius aprašymus.
Remiantis patvirtintais Kinijos nacionalinės kosmoso administracijos (China National Space Administration – CNSA) duomenimis, pavyko sudėlioti likusius…
Hainano kosmodromas 2025-aisiais ne tik sėkmingai perstartavo, bet ir tapo tikru Kinijos komercinės kosmonautikos varikliu, pritraukiančiu dešimtis įmonių ir kuriančiu visą pramonės ekosistemą. Jis yrai pirmasis ir kol kas vienintelis Kinijos komercinis kosmodromas. Venčango kosmodromas veikia nuo 2016 metų, iš jo 577 paleidimus atliko CASC (China Aerospace Science and Technology Corporation) ir 7 – iSpace.
„Long March-7“ starto aikštelė Hainan kosmodrome
Pradžia
Hainano komercinis kosminių paleidimų centras (Hainan International Commercial Aerospace Launch Center) yra Venčango (Wenchang) mieste, Hainano saloje, pietų Kinijoje. Tai…
Tarptautinėje Kosminėje Stotyje (TKS) nuolat kuriama nežemiškos veiklos praktika ir teorija bei kaupiama patirtis būsimoms ekspedicijoms. Pernai pamainos sutriko dėl erdvėlaivio „Soyuz MS-22“, o šiemet – dėl vieno misijos nario sveikatos. Dabar nulėkdintoje Crew-12 įguloje dirbs dvi moterys ir du vyrai, ypač universalaus „kietumo“ bei atrinktinio treniruotumo:
Crew-12 ekipažas: Jessica Meir, Jack Hathaway, Sophie Adenot ir Andrej Fediajev
Jessica Meir, kilusi iš ryčiausios Maine valstijos, 2019-ais įvaldžiusi Sojuz‘ą ir 205 parų veikloje vykdžiusi TKS pirmą moterišką EVA (su kolege Ch.Koch), jūrų…
Europiečių astronautikos kūrinys Ariane (nuo mitinės Ariadnės su siūlais Tesėjui gelbėti) tebedegina vandenilį, nors dauguma Amerikos ir Azijos (net Australijos) raketininkų renkasi pigesnius ir saugesnius kurus.
Brangoka ir vandenilinė technika. Pvz SLS startūno varytuvas RS-25 kainuoja $145 mln, o Starship‘o Raptor – tik $1 mln. Vandenilis – stūmiausias (4,5 km/s) ir ekologiškiausias (išmetalai – vanduo), bet nekosmodromiškas (didžiausi bakai ir giliausi šaldymai iki 20 K) bei sprogiausias. Optimalaus kuro ieškojo jau Wernher von Braun: Saturn startūno viršutinėms pakopoms – vandenilį (skystinant 20 K), bet apatinei – žibalą (200 K).
![]( "Ariane family")
N-1 arba N1 (indeksas – 11A52) – sovietų super sunkios klasės startūnas, kurtas nuo 1960-ųjų pradžios OKB-1, vadovaujant Sergej Koroliov, o po jo mirties – Vasilij Mišin.
N1 starto aikštelėje 1968 rugsėjo 19 d. Sato KH-8 Gambit nuotrauka
Iš pradžių buvo skirta 75 t orbitinės stoties išvedimui į žemą Žemės orbitą su perspektyva surinkti sunkų tarpplanetinį laivą skrydžiams į Venerą ir Marsą. Po Mėnulio lenktynių pradžios, jai buvo lemta nuskraidinti žmogų į Mėnulio paviršių ir jį…
Vasario 12 dieną Europos Kosmoso Agentūra (ESA) iš Kourou kosmodromo paleido patį galingiausią startūną Ariane 64.
Amazon Leo
Skrydis truko apie dvi valandas: viršutinė pakopa atliko beveik visą apsisukimą aplink Žemę ir maždaug 114 skrydžio minutę išleido satus. Pagrindinis misijos uždavinys – iškelti į orbitą 32 projekto „Amazon Leo“ satus (LE-01 misija), siekiant užtikrinti pasaulinį plačiajuostį internetą ir konkuruoti su „Starlink“. Anksčiau „Amazon Leo“ projektas buvo vadintas „Project Kuiper“. Satai orbituoja trijuose aukščiuose virš Žemės: 590 km, 610 km, ir 630 km.
CASC rekordas, pasiektas 2025 metais, Kiniją iškelia į antrą vietą pasaulyje pagal startų kosmosan skaičių. Įvairūs „Long March“ šeimos startūnai nuo jų lėkių kosmosan pradžios kilo net 623 kartus.
Gruodžio 31 d. sėkmingai paleistas startūnas „Long March-7A“ iš Wenchang kosmoso paleidimų centro (Pietų Kinijos Hainan provincija) į orbitą iškėlė „Shijian-29“ klasės palydovus. Abu satai skirti naujų technologijų, skirtų kosminių objektų aptikimui, tikrinimui.
Šia misija valstybinė kosmoso pramonės milžinė „China Aerospace Science and Technology Corporation“ (China Aerospace Science and Technology Corporation – CASC) užbaigė rekordinius 2025 metus. Per juo įvykdė 73 kosminius paleidimus. Kinijoje paleidimus…
Kinija sėkmingai atliko naujojo pilotuojamo erdvėlaivio „Mengzhou“ („Svajonių laivas“) avarinės gelbėjimo sistemos bandymą. Bandymas buvo atliktas 2026 m. vasario 11 d. Wenchang kosmodrome Hainano provincijoje, naudojant startūno „Long March-10“ prototipą. Tai buvo pirmasis lėkis: startūnas ir erdvėlaivis puikiai atliko užduotį ir priartino Kiniją prie pilotuojamo skrydžio į Mėnulį.
„Long March-10“ startūnas kelia „Mengzhou“ prototipą
Naujas erdvėlaivis
„Mengzhou“ kuriamas pilotuojamoms misijoms į Mėnulį ir į Kinijos orbitinę stotį arba į žemą orbitą apie Žemę (LEO). Misijų į Mėnulį erdvėlaivio masė…
Milžiniškame (o1396 Mm) vandenilio ir helio šviesulyje (per 149 Gm atstumą neatrodo toks didelis) Saulėje nuolat vyksta termobranduolinės reakcijos energijai gaminti. Mus šildo elektromagnetiniais spinduliais, ypač 0,1-4 mkm bangomis (99% visos energijos, pasiekiančios Žemę 1,36 kW/m2 tankiu) ir džiugina saulėtekiais (TKS įgulą – net 16 kartų dažniau).
Tikrovėje Saulė niekaip neteka, tik skleidžia plazmą (bent 1 mln tonų/s) ir lėtai bei sluoksniuotai sukasi apie savo ašį (per 25-34 paras), gi saulėtekius matome Žemės sukimosi dėka. Stebina karštumas – 5,57 kK paviršiuje ir net 15 MK o400 Mm branduolyje (ten 23 PPa slėgis bei 1500 t/m3…
Odos dirginimas yra dažniausiai pasitaikanti medicininė problema kosminiuose skrydžiuose. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad su kosmosu susijusios odos ligos, įskaitant odos sausumą, bėrimus, padidėjusį jautrumą ir sutrikusį žaizdų gijimą, pasitaiko maždaug 25 kartus dažniau nei Žemėje. Šalta, sausa ir menkai drėgna Tarptautinės Kosminės Stoties (TKS) aplinka dar labiau sustiprina šias problemas, o higiena kelis mėnesius iš eilės apsiriboja drėgnomis servetėlėmis ir nenuplaunamais produktais.
Raumenų ir kaulų traumos yra stebėtinai dažnos. NASA tyrimas užregistravo 219 traumų skrydžio metu per visą JAV kosmoso programą, o jų dažnis yra maždaug 0,02 per skrydžio dieną.
Astronautai tampa aukštesni
Šiom dienom „šalinrankininkai“ pasmerkė I.Ruginienę negerbiant (ir nebranginant) religinio dangaus, o J. Bezos palėkdino 106 km aukštin 6 „nesvarumininkus“ $0,6 mln/ 1 žmogui kaina. Deja, nors E. Musk raketų tobulinimu ir ypač jų kartotinais atnaujinimais gebėjo atpiginti lėkdinimus (o kinai – gal dar labiau atpigins), kosminės veiklos ir turizmo kainos nemažėja.
Blue Origin propaguoja kosminį turizmą
Blue Origin ir Virgin Galactic firmos lėkdina link dangaus $0,25- 0,6 mln/ 1 žmogui, $150 tūkst pradinė įmoka, bet $50 tūkst negrąžintini atsisakius lėkio, įgulomis po 6…
Kosminio šnipinėjimo, apie kurį esamę rašę tekstuose „Kosminio skandalo mastas“, „Technologijų šnipinėjimas“, „Oleg Artemjev – kosmonautas šnipas“, atspindžiai…
Incidentas sukėlė tikrą „žemės drebėjimą“ NASA ir „SpaceX“ saugumo struktūrose. Oficialiai bandoma išlaikyti diplomatinį toną ir nenutraukti Tarptautinės Kosminės Stoties (TKS) bendradarbiavimo, realybė pasikeitė absoliučiai neatpažįstamai.
Griežta palyda
Iki 2025 incidento, rusų kosmonautai „SpaceX“ objektuose turėjo sąlyginę laisvę – galėjo nueiti iki kavos aparato ar pasikalbėti su inžinieriais be nuolatinės priežiūros. Po šnipinėjimo įvestas „nulinio pasitikėjimo“ protokolas: kiekvienas kosmonautas turi po du saugumo palydovus, nesitraukiančius nė per žingsnį. Kosmonautams draudžiama įsinešti bet…
Vėliava kaip pranašas – ekspertai po Rusijos kosmonauto Oleg Artemjev akibrokšto 2022 m. liepos pradžioje tvirtino, jog bus dar blogiau. Šis įvykis tapo pirmuoju rimtu ženklu, kad pasitikėjimas šiuo asmeniu Vakaruose yra sugriautas. Anksčiau esame rašę apie pačią didžiausią Rusijos kosmonauto šnipo istoriją tekstuose „Technologijų šnipinėjimas“ ir „Kosminio skandalo mastas“.
Tarptautinė Kosminė Stotis (TKS) pagal tarptautinius susitarimus yra skirta taikiems moksliniams tikslams. Naudoti stotį kaip platformą agresyvaus karo ir okupacijos propagandai buvo šiurkštus etikos ir partnerystės susitarimų pažeidimas. NASA išplatino neįprastai griežtą pareiškimą, kuriame „griežtai pasmerkė Rusiją už stoties naudojimą politiniais tikslais remiant…
Planetą Venerą (liet Aušrinę) jau Homeras vadino „gražiausiausia“, nors matė (jaunystėje kurdamas „Iliadą“) per 38-261 Gm kosmoso ir neįtarė dabar astronautiškai iš arčiau tiriamų grožybių. Aušrinė (o12,1 Mm) lėtai sukasi priešinga kryptimi per 243 mūsų paras (diena trunka net 117 parų), dengiasi tankiausia 250 km storio atmosfera (96,5 % CO2) su atspindžiais gan nuodingais debesimis.
Pirmosios ekspedicijos 1961-ais metais sovietinis erdvėlaivis Venera-1 (644 kg) nulėkė per 3 mėnesius, bet praskriejo 100 Mm „pro šalį“ ir tebeorbituoja 106-179 Gm aplink Saulę. 1962-ais Mariner-2 (201 kg) buvo tikslesnis – nepataikė 35 Mm atstumu. Venera-2 (jau 962…