Vyriausias teleskopas Hablas

Vyriausias teleskopas Hablas jau 35 metus teleskopas džiugina astronomus ir visus mokslininkus nuostabiais Visatos vaizdais bei naujomis žiniomis apie galaktikas, žvaigždes, juodasias skyles bei gausybę tolimos gamtos reiškinių.

Vyriausias Fomalhaut

Hablo teleskopas pirmą kartą regimos šviesos diapazone užfiksavo egzoplanetą Fomalhaut b Pietų Žuvies žvaigždyne. NASA nuotrauka

Hablo veiklos ilgaamžiškumui labiausiai nusipelnė astronautas John Grunsfeld (g 1966-ais Čikagoj) bent 58 val per 8 „išėjimus“ dirbęs atvirame kosmose, taisant bei tobulinant optiką ir daugelį prietaisų, ypač giroskopų. Būtent giroskopinė sistema įgalina astroskopą nutaikyti į…


Delta Biosciences: apsauga nuo radiacijos

Lietuvos gyvybės mokslų bendrovė „Delta Biosciences“ yra pirmoji Europoje atrinkta dalyvauti NASA akceleratoriaus programoje „Space-H„, skatinant kurti pažangios kosminės sveikatos priežiūros technologijas. Duris jai atvėrė 2023 m. su Europos kosmoso agentūra (EKA) pasirašyta mokslinių tyrimų ir plėtros sutartis. Bendrovė pradėjo kurti cheminius junginius, astronautų apsaugai nuo radiacijos giliojo kosmoso misijų metu. Kartu su NASA „Delta Biosciences“ prisidės prie inovatyvių sprendimų kosmoso sveikatos priežiūros srityje, padėdama pasirengti artėjantimes skrydžiams į tolesnį kosmosą.

Astrochemija

„Delta Biosciences“ įkūrėjo Dominyko Milašiaus teigimu, šiuo projektu įmonė žengia į naują pramonės šaką astrochemiją arba biocheminių tyrimų pritaikymą kosmose.

Rekordinis kosmonautas Olegas

Rekordinis kosmonautas Olegas Kononenko kosmoso praleido beveik trejus metus.

TKS jau pagyveno kosmiškai per 250 žmonių, tarp kurių Oleg Kononenko (gimęs 1964 Turkmėnijoj) – ilgiausiai 1111 parų. Jis 1988-ais baigė Charkovo aviacijos institutą (variklių inžineriją) ir dirbo konstruktorių biure Kuibyševe (dabar Samara). 1998-ais tapo kosmonautu bandytoju, o 2012-ais po mokslų valstybinės tarnybos prie prezidento akademijoje – ir instruktoriumi.

Rekordinis Olegas

Kosmonautas Olegas Kononenko kosmose praleido ~ trejus metus. S. Savostyanov nuotrauka

Pirmą kosminį lėkį Sujuz TMA-12 į TKS Olegas vykdė 2008-ais, dirbo 198 paras ir…


Kentauro Proksima – artimiausia Saulės kaimynė

Proksima yra arčiausiai, maždaug už 38 trilijonų km, Saulės esanti žvaigždė Kentauro žvaigždyne ir apie ją orbituoja dvi egzoplanetos. Mažą raudonąją nykštukę pietiniame dangaus žvaigždyne 1915 metais atrado škotų astronomas Robert Innes.

Kentauro Proksima

Kentauro žvaigždynas. Akira Fujii nuotrauka

Arčiausiai mūsų Saulės

Kentauro Proksima paslaptys 1

„Hubble“ WFPC2 kameros nuotraukoje artimiausia Saulei žvaigždė Proksima. ESA/Hubble ir NASA

Dėl savo artumo Saulės sistemai Kentauro Proksima patraukė astronomų dėmesį ir paskatino svajones apie tarpžvaigždinius…


Dronų era

Dronų era – apie pradžią įdomių techninių sumanymų

Tranų idėja

dronu havilland-dh82b-queen-bee

Winston Churchill dalyvavo Havilland Queen Bee drono paleidime 1941 metais

Bepilotį radijo bangomis valdomą orlaivį „Havilland DH82B“ šaudymo pratyboms sukūrė 1935 metais britų kariškiai ir pavadino drone (lietuviškai – tranu). Dronų technika suklestėjo tik neseniai sukūrus distanciškai valdomas kostrukcijas ore, vandeny ir kosmose.

Dabar įvairiausi skraidykliniai dronai naudojami stebėjimams, fotografavimui, filmavimui iš atmosferų (net Marso); krovinių bei siuntų gabenimui ir pristatymui (net karinių sprogmenų). Dronais vykdomi žemės ūkio darbai: pasėlių priežiūra ir purškimas;…


Pagrindinio veidrodžio defektas

Pagrindinio veidrodžio defektas paiškėjo netrukus po „Hubble“ kosminio teleskopo (HST) paleidimo 1990 m. balandžio 25 d. Mokslininkai ir inžinieriai pastebėjo, kad HST pirminis veidrodis turi sferinę aberaciją: gauti vaizdai buvo neryškūs.

pagrindinio veidrodzio defektas in_Hubble_images_after_SMM1

Kairėje – nekoreguota plataus lauko ir planetų kamera (Wide Field and Planetary Camera 1 – WFPC1) gauta galaktikos M100 neryški nuotrauka 1993 m. lapkritį, dešinėje – vaizdas, gautas pakeitus prietaisą su pakoreguota optika, 1993 gruodyje

pagrindinio veidrodzio hubble-before-after-costar

35 metai „Hubble“ – atradimai ir bendradarbiavimas

35 metai orbitoje – 1990 metais balandžio 24 d. į orbitą apie Žemę iškeltas kosminis „Hubble“ teleskopas. Deja, jo pagrindinis veidrodis buvo neteisingai nušlifuotas ir atsiradusi sferinė aberacija labai pakenkė teleskopo galimybėms.

35 metai Improvement_in_Hubble_images_after_SMM1

Kairėje – nekoreguota plataus lauko ir planetų kamera (Wide Field and Planetary Camera 2 – WFPC2) gauta galaktikos M100 neryški nuotrauka 1993 m. lapkritį, dešinėje – vaizdas, gautas pakeitus prietaisą su pakoreguota optika, 1993 gruodyje

Apie teleskopą, pateikusį daugiausiai įvairiausių kosmoso duomenų, rašėme tekstuose:  „Rezultatyviausias teleskopas„,…


„Vilnius Space Days 2025“

„Vilnius Space Days 2025“ renginys vyks gegužės 6 d., o garbės viešnia – Italija ir jos vaidmuo stiprinant kosmoso pramonę.

Vilnius Space days A

„Renginio tikslas – skatinti Lietuvos kosmoso industrijos augimą ir tarptautinį bendradarbiavimą”, – sako E. Šataitė

Kosmoso politikos aktualijos, Europos tikslams skirtos misijos ir programos, naujosios technologijos bei komercinės ambicijos: gegužės 6 d. Inovacijų agentūra pakvies sektoriaus elitą aptarti šias temas prie bendro stalo konferencijoje „Vilnius Space Days 2025“. Šiais metais tarptautinis renginys skiriamas Italijai ir jos vaidmeniui stiprinant kosmoso pramonę.


Gravitacijos tyrėja

Kaip A. Einšteino (1879-1955) konkurentė ne tik moksluose garsėja gravitacijos tyrėja Sabrina Gonzalez Pasterski (g 1993) – fizikos daktarė (2019 Harvard) ir jau Perimeter Institute profesorė.

gravitacijos Sabrina Gonzalez Pasterski

Harvardo universitetas mano radęs naują Einšteiną ir jam vos 23 metai. Harvardo universiteto nuotrauka

Ji nuo 2003-jų mokėsi skraidyti, tapo Cessna-150 lėktuvo pilote. 2008-ais surinko savos konstrukcijos skraidyklę (panašiai kaip mūsiškiai Darius ir Girėnas). Beskraidydama 2014-ais spėjo padirbėti CERN (Europos atominių tyrimų centre) su mionų solenoidu ir pasiūlė naujovišką gravitacinių bangų tyrimo metodą.

Mokslinei visuomenei jį…


Egzoplanetoje K2-18b rasti gyvybės požymiai

Egzoplanetoje K2-18b rasti gyvybės požymiai ? Galbūt… vienoje iš 5876 egzoplanetų, iš tikro egzistuoja gyvybė. Egzoplaneta yra apie kitą žvaigždę orbituojanti planeta. Naujas NASA kosminio teleskopo „James Webb Space Telescope“ atliktas K2-18b tyrimas atskleidė, kad jame yra anglies turinčių molekulių, įskaitant metaną ir anglies dioksidą. Metano ir anglies dioksido gausa bei amoniako trūkumas patvirtina hipotezę, kad po vandenilio turtinga atmosfera K2-18b gali būti H2O vandenynas.

Egzoplanetoje

Egzoplanetoje, super Žemėje K2-18b, yra daug vandens

„James Webb“ kosminio teleskopo (JWST) duomenys tyrinėjantys astrofizikai pranešė atradę kol…


6 moterys kosmose

6 moterys kosmose – apie trumpą suborbitinį lėkį su Blue Origin startūnu New Shepard 2025 m. balandžio 14 d.. „Blue Origin“ įvykdė 11-ąjį žmogaus skrydį į kosmosą ir 31-ąjį skrydį pagal „New Shepard“ programą. Virš Karmano linijos, 100 km virš Žemės – tarptautiniu mastu pripažintos kosmoso ribos – „Blue Origin” jau nuskraidino 58 žmonės. Šiįgula buvo pirmoji moterų įgula nuo Valentinos Tereškovos savarankiško skrydžio į kosmosą 1963 m.

Įgulą sudarė 6 moterys: dainininkė Katy Perry, Jeff Bezos sužadėtinė Lauren Sánchez, žurnalistė Gayle King, aktyvistė Amanda Nguyen, buvusi NASA inžinierė Aisha Bowe ir prodiuserė…


NASA 67-metis

NASA 67-metis arba dveji NASA senjorystės metai.

Ši JAV valdyba  pradėjo veikti 1915-ais metais, įsteigus nacionalinį oreivystės konsultacinį komitetą NACA (National Advisory Committee for Aeronautics) bei American Rocket Society 1930-ais. Nūdienė NASA (National Aeronautical Space Administration) suformuota 1958-ais iš 8 tūkstančių darbuotojų ir 3 laboratorijų su $100 mln metiniu biudžetu, Aeronautikos įstatymą pasirašius prezidentui D. Eizenhaueriui.

Reaguojant į vadinamąją „Sputnik krizę“, prezidentas J. Kenedis su raketininku W. Braunu 1962-ais pradėjo Saturn-5 su varytuvais F-1 programą bei Apollo erdvėlaivių bandymus. 1969-72 įvyko sėkmingiausios ekspedicijos į Mėnulį, kai 18 astronautų orbitavo…


Turizmas į kosmosą

Turizmas į kosmosą 2025 metais. Apie turistinius lėkius kosmosan esame rašę tekstuose „Space Adventures ir Crew Dragon„, „Virgin Galactic skrydis„, „Kosminis viešbutis Aurora Station„, „New Shephard aukcionas baigėsi„, „Kosmoso turizmas 2021„, „Mėgėjiška astronautika„, „ „

Kosmoso turizmas – tai žmonių kelionės į kosmosą poilsio ar laisvalaikio tikslais. Jis skirstomas į įvairias rūšis, įskaitant orbitinį, suborbitinį ir Mėnulio kosmoso turizmą. Tačiau yra ir platesnių kosminio turizmo apibrėžčių. Pasak Kosmoso turizmo vadovo, kosminis turizmas – tai komercinė veikla, susijusi su kosmosu, apimanti keliones į kosmosą kaip turistams, startūnų paleidimo stebėjimą, žvaigždžių stebėjimą arba…


Palaidotas Mėnulyje

Palaidotas Mėnulyje yra Eugene Shoemaker ir kol kas vienintelis Žemės žmogus.

palaidotas Eugene-Shoemaker

Astrogeologijos mokslo pradininkas Eugene Shoemaker.

Eugene Shoemaker, vienas iš garsiosios Shoemaker-Levy 9 kometos atradėjų, buvo astrogeologijos pradininkas ir ketino tapti pirmuoju geologu, pasivaikščiojusiu Mėnulyje. Deja, dėl sveikatos problemų jam nepavyko nuskristi į Mėnulį per visą gyvenimą. Vietoj to jis ruošė Neil Armstrong ir kitus JAV astronautus „Apollo“ misijoms.

1997 m., ieškodamas neatrastų smūginių kraterių, jis išvyko į Australiją, kur žuvo automobilio avarijoje. Už jo indėlį į planetų mokslą jo pelenai buvo…


Seniausias satas – atgal į Žemę ?

Seniausias satas „Vanguard 1“, orbituojantis apie Žemę nuo 1958 metų, gali būti labai vertingas tyrimo objektams mokslininkams. Idėja sugrąžinti 67 m. kosminėje erdvėje lakstantį satą yra viliojanti. Apie seniausią satą rašėme tekste „Vanguard 1“ – seniausias satas„.

seniausias satas

„Vanguard 1“ prietaisai. Karinio jūrų laivyno tyrimų laboratorijos nuotrauka

Sato prietaisai buvo gyvsidabrio baterijos, siųstuvas ir imtuvas, du temperatūros jutikliai. Radijo siustuvą arba radijo švyturį maitino šešios kvadratinės, 5×5 cm, Saulės baterijos. Gyvsidabrio baterijos energiją teikė dvi savaites, o 1 vato Saulės baterijos energiją švyturiui…


„Vanguard 1“ – seniausias satas

„Vanguard 1“ yra seniausias aplink Žemę skriejantis satas. Mokslininkai nori jį pargabenti namo po 67 metų.

Šeštajame XX a. dešimtmetyje, Sovietai ir JAV varžėsi dėl kosmoso, o visas pasaulis išgyveno Sputniko akimirką. Į orbitą aplink Žemę pakilo pirmasis dirbtinis satas – Sputnik. Raudonasis satas 1957 m. spalio 4 d. sukėlė nerimą JAV. Deja, tais pačiais metais, 1957 gruodžio 6 d., paleidžiant pirmąjį satą, JAV patyrė gėdingą ir žeminančią nesėkmę. Amerikos karinio jūrų laivyno satas „Vanguard“ tapo „Kaputniku“, nes startūnas apsivertė ir sprogo.

Vanguard 1 vanguard tv3

„Vanguard“…


„SpinLaunch“ kurs plačiajuosčio ryšio satų spiečių

„SpinLaunch“ planuoja sukurti plačiajuosčio ryšio satų spiečių „Meridian Space“. Apie šią bendrovę ir jos unikalų sumanymą iškelti satus į orbitą rašėme tekste „SpinLaunch – kosmosan be startūnų„.

SpinLaunch Meridianspace-sat

„SpinLaunch“ planuoja sukurti plačiajuosčio ryšio satų spiečių „Meridian Space“. Bendrovės nuotrauka

Balandžio 3 d. bendrovė pranešė pasirašiusi 122,5 mln. € vertės sutartį su mažųjų palydovų gamintoja „Kongsberg NanoAvionics“ dėl 280 satų gamybos. Spiečius įvardintas „Meridian Space“ vardu. Įdomi sandorio detalė: 12 mln. USD į „SpinLaunch“ bendrovę investuoja „Kongsberg Defence and Aerospace“.

Satų išcentrinimas kosmosan

„SpinLaunch“…


Pigiausia misija

Pigiausia misija – Starliner astronautai dalyvavo visų laikų rekordiniame skrydyje… Kovo 18 d. Starliner ekipažas sugrįžo į Žemę Crew Dragon erdvėlaiviu, o Sunita Williams ir Butch Wilmore prie savo kosminio laiko pridėjo dar po 286 paras. Daugiau tekste „Starliner ekipažas sugrįžo„.

Pigiausia A

Sunita Williams ir Barry Wilmore Tarptautinėje Kosminėje Stotyje (TKS) praleido 286 paras

Kosmose įstrigusiems ir galų gale parlėkdintiems į Žemę, NASA astronautams Barry Wilmore ir Sunita Williams nebus mokama už viršvalandžius ! Astronautams NASA sumokės tik po 5 USD…


Orbitiniai poliarininkai

Orbitiniai poliarininkai – apie SpaceX išlėkdintą privačią astronautų misiją į poliarinę orbitą.

Orbitiniai A

Pietų ir Šiaurės ašigaliai, virš kurių orbituoja Fram2 misija

Žemėje turim dvi ypatingas vietoves – mums artimesnį Šiaurės ašigalį ir tolimesnį Pietų; kur planetos sukimosi ašis sąlyginai kerta paviršių. Šiaurysis yra Arkties vandenyne, Amundseno 4 km gylio dubumoje, ties ja 0-40o C šaltyje nuolat dreifuoja pako ledai; tikslią geografinę vietą 1909-ais nustatė JAV poliarininkų R.Peary ekspedicija; jau 70 metų tyrinėja rusų dreifuojančios stotys (sovietmečiu vaikai svajodavo tapti poliarininkais). Pietinis – Antarktidos Poliarinėje…


„Fram2″ misija prasidėjo

„Fram2″ misija, privati astronautų misija, prasidėjo

Kovo 31 d. „SpaceX“ paleido erdvėlaivį „Crew Dragon“. Anokia naujiena būtų, tačiau „Fram2″ misija yra privati ir pirmoji, kurios skrydžio trajektorija drieksis virš ašigalių. Privačios misijos į kosmosą prasidėjo „Axiom-1″ startu 2022 m. balandyje.

Iš Kenedžio kosmoso centro 21.47 val. rytų kryptimi pakilo pakilo „Falcon 9“ su erdvėlaiviu „Crew Dragon Resilience“, atsiskyrusiu nuo „Falcon 9“ viršutinės pakopos maždaug po 10 minučių. „Falcon 9“ pirmoji pakopa nusileido ant Atlanto vandenyne plūduruojančio bepiločio laivo „A Shortfall of Gravitas”.

„Resilience“ vykdo misiją „Fram2″ – šeštąjį ne NASA inicijuotą skrydį ir pirmąjį…


„Spectrum” nesekmė

„Spectrum” nesekmė – praėjus mažiau nei 30 sekundžių po starto, startūnas prarado padėties kontrolę ir nukrito šalia paleidimo aikštelės. Apie bendrovę ir jos kūriamą startūną esame rašę tekstuose: „Andoja ir Isar Aerospace sutartis„, „Spectrum – naujas startūnas” ir „Europos startūnų kūrimas„. 2018 m. Vokietijoje, Gilching mieste, Daniel Metzler įkūrė „Isar Aerospace Technologies”. Joje dirba ~ 100 žmonių. Planai buvo labai ambicingi: 2021 m. paleisti startūną „Spectrum”, į orbitą iškeliantį 1000-700 kg krovinį.

Isar Aerospace Spectrum-falling

Bendrovės „Isar Aerospace“ startūno lėkio momentas. Iš Isar…


„Stoke Space“ ir JAV kosmoso pajėgos

„Stoke Space Technologies“ yra JAV paleidimo į kosmosą bendrovė, įsikūrusi Sietlo Kento priemiestyje, Vašingtone, 2020 m. ją įkūrė Andy Lapsa ir Tom Feldman. Ji, kaip ir „Rocket Lab”, buvo pasirinkta dalyvauti JAV kosmoso pajėgų Nacionalinio saugumo kosminės erdvės paleidimo (National Security Space Launch – NSSL) programoje. 2024 kovo 28 d. „Stoke Space Technologies” buvo pakviesta dalyvauti NSSL 5,6 mlrd USD vertės programoje.

Bendrovė „Stoke Space“, santykinai nauja įmonė, projektuoja daugkartinio naudojimo vidutinės keliamosios galios startūną „Nova“. Neseniai bendrovė pasiekė svarbų etapą – atliko pirmuosius bandomuosius varytuvo „Zenith“ paleidimus. Skysto deguonise ir metano varytuve naudojama…


„Neutron” startūnas JAV kosmoso pajėgoms

„Neutron”, bendrovės „Rocket Lab”, startūnas bus naudojama JAV kosmoso pajėgų Nacionalinio saugumo kosminės erdvės paleidimo (National Security Space Launch – NSSL) programoje. „Rocket Lab USA, Inc.“, pasaulinė paleidimo paslaugų ir kosminių sistemų lyderė, įsteigta 2006 metais. 2024 kovo 28 d. „Rocket Lab” buvo pakviesta dalyvauti NSSL 5,6 mlrd USD vertės programoje.

Tvirtai fiksuotos starto kainos, neriboto tiekimo ir neriboto kiekio (IDIQ) sutartis galioja iki 2029 m. birželio mėn. „Rocket Lab“ daugkartinio naudojimo vidutinės keliamosios galios startūnas „Neutron” į žemą orbitą virš Žemės galės iškelti 13 tūkst. kg krovinį. Pirmąjį „Neutron“ paleidimą planuojama surengti antrąjį…


Aktyvus Photonics ir patikimi lazeriai

Aktyvus Photonics ir patikimi lazeriai ekstremaliomis sąlygomis arba maži lazeriai pažangiam informavimui apie padėtį kosmose. Bendrovę 2020 spalio 18 dieną įkūrė Laurynas Šatas ir Tomas Žalandauskas, 2025 pavasarį joje dirba 24 žmonės.

Nuo 2020 metų bendrovė „Aktyvus Photonics“ siekia tapti pirmaujančia lazerinių technologijų, pritaikomų situacijos suvokimo sistemoms kosmose, tiekėja. Naudojant kompaktišką, diodų pumpuojama kietojo kūno lazerių (DPKK, pagaminta siurbiant kietą stiprinimo terpę, pavyzdžiui, rubiną) technologiją galima sumažinti LIDAR (LiDAR – šviesos aptikimas ir matavimas) sistemų matmenis ir naudoti mažesniuose satuose. Tokiu būdu galima išplėsti susitikimo ir priartėjimo operacijų (Rendezvous and Proximity Operations (RPO) taikymą kosmose.


Europa Clipper

Europa Clipper tyrinės Jupiterio mėnulį

Mūsų žemynas ir Jupiterio planetos mėnulis, ir šis Jet Propulsion Lab sukurtas didžiausias erdvėlaivis Clipper (ol klipper – greitas burlaivis) yra pavadinti pagal graikų mitologinės Dzeuso mylimosios Europės vardą. Beje, Galilėjaus 1610-ais atrastą mėnulį Europa pavadino J.Keplerio siūlymu.

Europa Clipper (6 t $5,2 mlrd 17×30 m 600 W 24×27,5 N varytuviukai) šiom dienom gravitaciškai greitinosi iki 24,5 km/s prolėkiu 884 km nuo Marso. Pernai startavęs šis robotizuotas erdvėlaivis lėkdina fantastišką  Spring Bottle (alegorija jūreiviškiems buteliams su lemtingais pranešimais). 18×28 cm tantalo skliautinėje plokštėje 75 nm lustu įrašyti Ados…