Mažieji satai buvo įvardinti XXI amžiaus antrajame dešimtmetyje
Mažieji satai paskatino kosmoso technologijų plėtrą
Pasak vle.lt, satas arba palydovas arba dirbtinis Žẽmės palydõvas, erdvėlaivis, skriejantis geocentrine elipsine orbita. Maksimalus skriejimo aukštis (orbitos apogėjuje) gali siekti kelis šimtus tūkstančių kilometrų. Apskriejimo aplink Žemę periodas priklauso nuo vidutinio skriejimo aukščio ir gali sudaryti nuo 89 minučių iki kelių parų. Į orbitą aplink Žemę dirbtinis Žemės palydovas iškeliamas nešančiąja raketa, kuri, pasiekusi apskaičiuotą aukštį ir greitį, atskiriama nuo dirbtinio Žemės palydovo. Toliau dirbtinis Žemės palydovas orbita juda iš…
Marsinė robotechnika – apie Marso tyriklius nuo pirmųjų iki paskutiniųjų
Jau pirmieji 1962-jų Mars (0,9-4,6 t) astronautiniai tyrikliai buvo robotizuoti, – automatiškai matavo paviršių, atmosferą, magnetinius laukus.
VLE.lt: robotas (ček. robota – varginantis darbas) – automatiškai veikiantis ir su aplinka sąveikaujantis daugiatikslis įrenginys. Seniausiu robotizavimu laikomas vandens laikrodis Ktesibijo Aleksandriečio klepsidra (250 m prKr). Pirmą programuojamą robotą patentavo G. Devol 1954-ais.
Mariner ir Viking tyrikliai
Mariner-4 (0,26 t) iš 9,8 Mm nufotografavo pirmus Marso vaizdus 1964-ais, o Mariner-9 (0,47 t) atsiuntė 7300 vaizdų 100 m skyra. 1971-ais Mars-3 nutupdė PrOP (Pribor Ocenki Prochodimosti) pravažumo matuoklį, deja veikusį tik…
Shenzhou-18 – Tiangong įgulos pamaina į stotį atlėkė balandžio 25 dieną.
Kinija kviečia prisijungti pasaulio valstybes tyrimams orbitinėje stotyje
Paskutinės Kinijos kosminės misijos ekipažas (iš kairės į dešinę): Li Guangsu, Ye Guangfu ir Li Cong. CMSA nuotrauka
Ekipažas
Shenzhou-18, Kinijos 1,5 tonų masės erdvėlaiviu nauja 3 taikunautų pamaina per 7 val balandžio 25-ją pasiekė kinų kosminę stotį Tiangong, kuriai vadovauja Tan ChunBo. Pamainos įgulai…
Angara-A5, vienos šalies ilgai ilgai kuriama, sunkioji raketa pakilo iš Vostočnyj kosmodromo
Angara-A5 pakilo sėkmingai iš Vostočnyj kosmodromo.
Raketa „Angara-A5“ pirmą kartą pakilo iš Vostočnyj kosmodromo 1A starto aikštelės. Paleidimas buvo sėkmingas, o pagrindiniai tikslai pasiekti: raketa veikė normaliai, viršutinė pakopa „Orion“ krovinį išlėkdino į orbitą.
Pirmieji du bandymai paleisti raketą balandžio 9 ir 10 d. buvo nesėkmingi: jie buvo atšaukti likus kelioms minutėms iki starto dėl gedimų centrinio bloko oksidatoriaus bako perpildymo sistemoje ir variklio paleidimo valdymo sistemoje. „Angara-A5“ priklauso sunkiųjų raketų klasei ir kažkada turėtų pakeisti…
2024 metų balandžio 15 d. Šveicarija tapo 37-ąja Artemidės susitarimų signatare
NASA plečia Artemis susitarimų ratą
NASA būstinėje, Vašingtone susitarimus Šveicarijos vardu pasirašė Guy Parmelin, Šveicarijos federalinis patarėjas, ekonomikos, švietimo ir mokslinių tyrimų ministras. Šiuo parašu Šveicarija patvirtino savo įsipareigojimą tvariai ir naudingai naudoti kosmosą visai žmonijai.
Be Guy Parmelin, pasirašant susitarimus taip pat dalyvavo Valstybės departamento sekretoriaus padėjėjo pavaduotojo pareigas einanti Valda Vikmanis-Keller, Valstybės sekretoriato Švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sekretoriato vadovė Martina Hirayama, Šveicarijos ambasadorius JAV Jacques…
Mėnulio važiuoklis – NASA renkasi bendroves, kurios skatins „Artemis“ ekipažų mobilumą Mėnulyje
Galbūt taip atrodys būsimasis Artemis misijų Mėnulio važiuoklis. NASA vizualizacija
NASA pasirinko bendroves „Intuitive Machines“, „Lunar Outpost“ bei „Venturi Astrolab“ (Venturi Astrolab, Inc.) Mėnulio važiuoklio (Lunar terrain vehicle – LTV) projektams. Važiuokliu „Artemis” astronautai galės keliauti Mėnulio paviršiuje, atlikdami įvairiausius tyrimus. LTV padės ir ruošiantis žmonių misijoms į Marsą. Beje, apie bendrovės Intuitive Machines Mėnulio misją Nova-C rašėmė anksčiau. Pasirenkant Artemi…
Andojos kosmodromas keliamas į NATO pajėgų šiaurinių teritorijų kontrolės bazę
Andojos kosmodromas yra puiki starto aikštelė iškelti satus į poliarines orbitas
Norvegijos vyriausybė atskleidė ketinimus Andojos kosmodromą paversti tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių baze. Andojos kosmodromas taps pagrindiniu Norvegijos ginkluotųjų pajėgų kosmoso operacijų palaikymo ir vystymo centru. Kosmodrome bus karinių pajėgų, nes jis taps svarbia sąjungininkų priėmimo oro baze.
Tolimojo nuotolio dronai gali tapti nauju Norvegijos pajėgumu ir padidins jų gebėjimą nuolat suprasti situaciją bei stebėti vietines teritorijas. Geras situacijos supratimas svarbus užtikrinant…
Padaugėjo Artemis narių, kuomet Slovėnija balandžio 19 dieną pasirašė susitarimus.
Artemis susitarimuose jau dalyvauja 39 pasaulio valstybės. NASA nuotrauka
Slovėnija tapo 39-ąja Artemidės susitarimo signatare, nes penktadienį ji ir NASA patvirtino savo bendradarbiavimą būsimuose kosmoso projektuose. Pasirašymas patvirtino šalies įsipareigojimą siekti saugaus ir tvaraus kosmoso tyrinėjimo žmonijos labui ir įvyko per JAV ir Slovėnijos strateginį dialogą Liublianoje, Užsienio reikalų ministerijos patalpose.
Susitarimus Slovėnijos vardu pasirašė Ekonomikos, turizmo ir sporto ministerijos valstybės sekretorius Matevž Frangež, o pasirašymo renginyje dalyvavo JAV valstybės sekretoriaus…
Magnetizmo paieškos siekiant gilinti žinias apie Visatą ir jos sandarą
MMS tyrikliai
MMS erdvėlaiviai lekia piramidės vršūnės taškuose
Laikydamiesi keturkampio išdėstymo erdvėje 5 km tarpusavio atstumais, visi keturi magnetinių laukų tyrikliai MMS (Magnetospheric MultiScale, 112×29 m išskleistom antenom) per 10 metų jau apsuko Žemę 2 tūkst kartų įvairiomis elipsinėmis orbitomis, matavimais aprėpdami kuo daugiau magnetosferos.
Pasak VLE: „magnetizmas – geofizikos mokslas, tiriantis Žemės ir kosminės erdvės magnetinius laukus”. Pagrindinis laukas yra 50-70 mkT stiprio, anomalijų vidurkis 100 nT (Kursko srity – net 100 mkT), magnetinių…
Aušrinė turi pragaro, tačiau velniai nesidžiaugia pragarišku karščiu ir slėgiu Veneros paviršiuje
Lietuviai nuo seno Aušrine vadina planetą Venerą (o12,1 Mm 108,2 Gm orb) ir grožio bei sveikumo žvaigždinę deivę (gal dangišką Perkūno partnerę). Dabar jau žinome planetą supant CO2 atmosferos su sieringais debesimis ir pragariškais 457 oC karščiu bei 9 MPa slėgiu ties paviršiumi. Pirmasis astronautinis pasiuntinys „Tiažiolyj sputnik“ (6,5 t) 1961 metais paklydo dar Žemės orbitoje 212-318 km ir po mėnesio sudegė ties Sibiro Biriuzos upe. Kitas, 1,03 t masės, pavadintas Venera-1, pralėkė 100 Mm pro šalį ir liko Saulės orbitoje.
Sovietai link Veneros
![]( "Ausrine...</p></article><hr
/><article
class=")
SpaceHub LT – trumpas pristatytmas, galimybės ir idėjų skleidimas. Pristatant inovacijų agentūrą: esame Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ grupės ekspertai – jūsų palydovai kosmoso sektoriaus galimybių kelyje.
TKS cuppola, Molėtų Etnokoslologijos centras, NanoAvionics bendrovėje surenkamas satas. Space Hub Lt nuotrauka
Kosmosas yra arčiau Lietuvos nei atrodo, nes fiziškai Tarptautinė Kosminė Stotis (TKS) yra arčiau Lietuvos nei Varšuva. Istoriškai lietuviai kosmosu domisi seniau nei krepšiniu – Lietuvos istorija kosmose datuojama jau XVII a. Dabar jau 50+ Lietuvos mokslo ir verslo organizacijų sėkmingai…
Apie Sojuz MC-24 sugrįžtuves, o Tarptautinės Kosminės Stoties vadu tapo O.Kononenko
Sojuz MC-24 prieš lėkį link Žemės. NASA nuotrauka
14 parų pasikosminę balandžio 6 rytą O. Novickij, M. Vasilevskaja ir L. O‘Hara perėjo į Sojuz erdvėlaivį, uždarė jungties Rassviet liuką ir patikrino sandarumą. 3 valandom vėliau Sojuz atsijungė nuo lekiančios beveik 8 km/s greičiu Tarptautinės Kosminės Stoties. Erdvėlaivis pajudėjo link Žemės ir dar po 3 val, artėjant prie tankesnių atmosferos sluoksnių, varytuvu pradėjo stabdymą. Netrukus išsiskleidė oranžinis parašiutas, ir…
Visiškas Saulės užtemimas toje pačioje vietovėje pasikartoja kartą per tris šimtus metų.
Mėnulis 2024 balandžio 8 visiškai užtemdė Saulę (o1,39 Gm 1,99.1030 kg). Mėnulis yra 3470 km diametro naturalus Žemės palydovas, orbituojantis apie Saulę 149.5 mln 150.3 mln km, palydovo masė yra 7,349·1022 kg, tai vos 0,0123 Žemės masės, vidutinis tankis 3340 kg/m3. Mėnulio šešėlio Žemėje skersmuo dažniausiai būna 100–160 km ir tik labai retai – 270 km (Mėnulis perigėjuje).
2017 ir 2024 metų…
Paroda Intrepid lėktuvnešyje – astronautikos istorijos eksponatai, o informacija intrepidmuseum.org pateikta net 146 kalbomis.
Paroda Apollo: when we went to the Moon atidaryta kovo 26 d. Nuotrauka iš intrepidmuseum
Aviacijos ir laivininkystės muziejus nuo 1982 metų veikia Njujorke buvusiame lėktuvnešyje Intrepid (lot intrepidus – šaunumas) Hudzono upėje ties Manheteno 42 strytu. Kovo 26 dieną pradėta paroda „Apollo: kaip nuėjome Mėnulin“ 840 m2 plote aprėpia astronautiką gan plačiai. Parodą paruošė U.S. Space&Rocket Center iš Huntsville. Dar 2013-ais čia 3 m virš denio įspūdingai pritaisytas…
Naujienos iš orbitinių stočių, planetų tyriklių ir kosminių teleskopų
Sojuz MS 25 į TKS
Daugiausiai pranešinėja astronautai ir kosmonautai, laikinai gyvenantieji 400 km orbitoje aplink Žemę. Kovo 25 d TKS pasiekė Sojuz MS-25 ekspedicija. Sojuz lėkis buvo 154, mat pirmasis, deja, pražūtingas, įvyko dar 1967 metais.
Soyuz MS-25 ekipažas prieš lėkį į TKS. spacefacts.de nuotrauka
Vadovauja 1971 metais gimęs Oleg Novickij (Aleg Navicki), buvęs karo lakūnas (680 val skraidymo); nuo 2006-jų kosmonautas. Dirbo TKS 2012-ais metais 143 paras, 2016-ais 196 paras ir 2021-ais…
Tarpžvaigždinė ekspedicija apie IM1 meteoro liekanų paieškas Ramiajame vandenyne
2014 metais 0,9 m diametro meteoritas „sprogo“ ties Ramiuoju vandenynu paberdamas liekanų gilumon. Jomis 2019-ais susidomėjo Harvardo astrofizikas A. Loeb, pasitikslino CNEOS2014-01-08 meteorito registraciją 18,7 km aukštyje 6 km/s greičiu ir suirimą ties Papua New Guinea‘s Manus sala. Šis meteoritas gavo pavadinimą Interstellar Meteor 1 – IM1.
Įtaręs tarpgalaktinę šio objekto kilmę, organizavo Interstellar Expedition 40 m katamaranu “Silver Star“ su 26 žmonių įgula ieškoti tų liekanų. Paieškoms pasitelkti neodimio 1×2 m…
Deorbituojami pirmos versijos Starlink satai – apie 100 ankstyvosios versijos palydovų bus sudeginti Žemės atmosferoje.
60 Starlink satų paruošti lėkiui. SpaceX nuotrauka
JAV bendrovė „SpaceX” paskelbė palaikanti kosmoso tvarumą ir įsipareigojo artimiausiomis savaitėmis ~ 100 ankstyvosios 1 versijos „Starlink” satų kontroliuojamai sudeginti atmosferoje. „SpaceX” iki šiol inicijavo 406 iš beveik 6000 „Starlink” interneto žvaigždyno satų ileidimus. Iš jų, 17 jau negali manevruoti, tačiau jie stebimi, siekinat sumažinti susidūrimo su kitais aktyviais palydovais riziką. Kiti 389 satai jau sudegė atmosferoje.
100 „Starlink” palydovų, kurie bus…
Mėnulio misijų kontrolės centrą sutarė įsteigti Vokietijos Aerokosminis centras (DLR), Europos Kosmoso Agentūra (ESA) ir Bavarijos žemės vyriausybė.
Po ketinimų deklaracijos pasirašymo (iš kairės): EKA generalinis direktorius Josef Aschbacher, Bavarijos ministras pirmininkas Markus Söder, DLR kosmoso skyriaus valdybos narė Anke Pagels-Kerp ir DLR kosmoso operacijų ir astronautų rengimo direktorius Felix Huber. DLR nuotrauka
Vokietijos Aerokosminis centras (Deutsche Zentrum fur Luft-und Raumfahrt – DLR), Europos Kosmoso Agentūra ir Bavarijos žemės vyriausybė planuoja Oberpfaffenhofene, Vokietijoje įkurti Žmonių skrydžių į Mėnulį valdymo centrą. Jo veikla būtų skirta…
SpaceX kuria saugų satų tinklą vyriausybei. Interneto satų žvaigždynas „Starlink„, skirtas vartotojams ir komerciniam naudojimui, o „Starshield” – vyriausybiniam naudojimui. Projekto pradžioje daugiausia dėmesio bus skiriama trims sritims. 2024 kovo 2 dieną apie Žemę orbitavo ir veikė 4794 Starlink satai.
Super Heavy kelia satus į kosmosą. SpaceX nuotrauka
Tinklo panaudojimas
Pradiniai projekto tikslai yra satų naudojimas trim sritims: Žemės stebėjimas, ryšiai ir naudingieji kroviniai. Orbituojantys „Starshield” satai su gausybe Žemės stebėjimo įrangos iškart pateiks apdorotus duomenis tiesiogiai naudotojui. Satai teiks patikimą pasaulinį ryšį…
IFT-3 – trečias žvaigždėlaivio bandymas, tęsinys SpaceX bendrovės eksperimentų, kuriant pigią ir efektyvią transporto priemonę kosmosan…
Iki lėkio kelios sekundės
Lekiam
Starship ir Super Heavy pakilo į trečią bandomąjį lėkį. Josh Dinner nuotraukos
Starship – 5000 t (300 t be kuro) o9x122 m 75,3 MN stūmos startūno – 1-is bandymas 2003 balandžio…
Jupiterio satų tyrimai
Atradus daugybę įdomių planetinių mėnulių, nuo 2018-jų rengiama Europa Lander misija, numatanti 16 t Cruise/Jovian erdvėlaivį su 800 N varytuvu Jupiterio orbiton, iš kurios nutupdytų 0,1 m/s greičiu 100 m tikslumu tyriklį Europos (o3,1 Mm orb 670 Mm) paviršiun. Turėdamas 4 atramas su stabilizatoriais ir robotizuotą griebtą 5DoT Arm bei 14 instrumentų, jis analizuotų gruntą bent 10 cm gyliais 130 K šalčio ir 2,3 Mrad radiacijos sąlygomis.
Europa Lander testavimas Jet Propulsion Laboratory (JPL). Nuotrauka NASA JPL-Caltech
Kitas, 6…
Kosminė gamta – teleskopais Žemėje ir kosmose stebimos Visatos objektų gausa nuolat stebina…
Kvazaro J0529-4351 vizualizacija. ESO informacija
Žvaigždžių, galaktikų, ūkų begalybės beribėje Visatoje su mįslingomis tamsiosiomis materijomis ir energijomis stebina įvairove.
Žvaigždės nuo mažiausių rudųjų ir didesnių baltųjų nykštukių (0,01-1,4 Saulių masės) iki supermilžinių. Skorpiono žvaigždyno ryškiausia žvaigždė Antaris yra ~10-500 Saulių masės. Kita žvaigždė, Septynių Šienpjovių žvaigždyne, supermilžinė Betelgeizė, 12 mlrd km skersmens, kuriai moksliškai pranašaujamas tik kelių tūkstančių metų egzistavimas iki sprogimo. Kraštutiniausios neutroninės žvaigždės ir kvazarai su dar…
Crew-8 ekipažas link Tarptautinės Kosminės Stoties (TKS) pakilo po 23 valandų starto atidėjimo.
Crew-8 ekipažas (iš kairės): Alexander Grebenkin, Michael Barratt, Matthew Dominick, ir Jeanette Epps. NASA nuotrauka
Naujai įgulai vadovaus Matthew Dominick (g 1981) – inžinierius elektrikas ir karo lakūnas 2007-16 tarnavęs įvairiose eskadrilėse, net X-47B eksperimentuose. Turi žmoną Faith ir 2 dukras.
Jam talkins juodaodė Jeannette Epps (g 1970) – aerokosminių mokslų daktaras (Maryland universitetas 2000 m.), bendradarbiavusi su Ford įmone (turi patentuotų išradimų). 2009-ais Jeannette atrinkta į astronautes, treniravosi TKS-56 ir -57 ekspedicijoms.
Kosmosan privačiu skrydžiu – apie Inspiration4 misiją
Sumanymas
Pirmą privačią, turistinę ir nevalstybinę ekspediciją, Inspiration4 (Įkvėpimas) vykdė įvairių profesijų žmonės, po 3 parų lėkio 585 km orbita 2021-ais tapę astronautais. Tai buvo labdaringas astronautinis renginys, kurio metu St.Jude vaikų ligoninei paaukota $200 mln. Misiją sumanė ir finansavo 1983 metais gimęs Jared Isaacman. Jis garsus keliautojas bei rekordininkas (aplink pasaulį per 61 val), patyręs aviatorius su 6 tūkst valandų skraidymo, JAV pilotų mokyklos Draken International ir įmonės Shift4 steigėjas.
Inspiration4 ekipažas prieš skrydį.
Privati misija Mėnulin apie pirmą kartą po daugiau nei penkiasdešimt metų sėkmingą JAV misiją Mėnulin
Intuitive Machine Mėnulio tyriklis Nova-C netoli Mėnulio
Intuitive Machine Mėnulio tyriklis Nova-C pasiekį tikslą. IM nuotraukos
Šiuo laiku vyksta 1-ji „privati“ astronautinė ekspedicija į Mėnulį robotizuotu erdvėlaiviu Lunar Lander Nova-C Odysseus (o1,5×4,3 m). Prakiurus kuro tiekimo agregatui ir Peregrine nepavykus pasiekti Mėnulio, Intuitive Machines įmonė parengė kitą analogišką erdvėlaivį. Jis startavo Falcon-9 ir vasario 21 sėkmingai pasiekė…